Ne veltui gydytojai pataria akylai stebėti karščiuojantį vaiką, dažnai matuoti temperatūrą ir teisingai ją „numušti“. Mažus vaikus gali ištikti karščio (temperatūros išprovokuoti) traukuliai. Ši traukulių rūšis yra viena dažniausių vaikystėje. Tėveliams svarbu atpažinti ir žinoti, kaip elgtis jų metu.
Kaip atrodo traukulys?
Traukulys – tai staigus viso kūno ar atskirų raumenų grupių ritmiškas trūkčiojimas esant sutrikusiai ar išlaikytai sąmonei. Epizodas trunka iki minutės. Traukulių gali būti pačių įvairiausių – simetriškų ar asimetriškų, gali būti galūnėse ir /ar veide. Simetriški traukuliai yra tokie, kai abiejose kūno pusėse trūkčioja tos pačios raumenų grupės.
Kaip atskirti traukulį nuo paprasto judesio?
Paprastas judesys-krustelėjimas trunka sekundes. Yra ir patologinių judesių, bet jie nevadinami traukuliais. Atskirti gali tik specialistas. Todėl pastebėjus neaiškų judesį būtina pasakyti gydytojui.
Net veido raumenų timpčiojimas gali būti traukulys – epilepsijos priepuolio sudėtinė dalis. Ir akių vokų tikas gali simuliuoti vieną iš epilepsijos formų. Esame turėję ne vieną atvejį, kai buvo diagnozuotas tikas, nesėkmingai gydytas, o paaiškėjo, kad tai epilepsija, tik įvykus toniniam-kloniniam traukulių priepuoliui.
Kodėl kyla traukuliai dėl temperatūros?
Karščio (temperatūros) traukuliai būna kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje nuo 3 mėnesių net iki 5-6 metų. Jie pasireiškia karščiuojant, kai nėra galvos smegenų uždegimo ar kitos žinomos ūmios priežasties (apsinuodijimo, traumos). Dažniausiai būna vaikams apie 18 mėnesį.
Jeigu traukuliai yra jaunesniems kaip 3 mėnesių kūdikiams, tai dažniausiai būna kita priežastis, bet žinoma, kad gali įvykti ir karščiavimo metu, esant tai kitai priežasčiai. Jei kūdikis jaunesnis nei 3 mėn., mamos vis tiek turi būti budrios, nes traukuliai gali būti dėl kitų ligų.
Jeigu karščiavimo metu įvyksta traukuliai vyresniam nei 6 metų vaikui, tai dažniausiai yra epilepsinės kilmės. Temperatūra yra tik kaip provokatorius.
Kūdikiams ir mažiems vaikams šie traukuliai būdingi dėl smegenų nebrandumo, žemo traukulių slenksčio ir neuronų polinkio hipersinchronizacijai. Svarbus ir genetinis polinkis. Tai nustatyta paskutiniu dešimtmečiu atlikus daug klinikinių studijų tiriant šeimas, kuriose būna karščio traukulių atvejų.
Kokiems vaikams būna karščio traukulių?
Dažniau būna mergaitėms nei berniukams. Kol kas nežinoma, kodėl – gal dėl smegenų struktūros savybių, neuronų ataugų fiziologinių ypatumų.
Karščiavimo traukuliai būna sveikiems vaikams. Jeigu traukuliai kartojasi ir nepakilus temperatūrai, jie vertinami kaip epilepsiniai, o temperatūra būna tik kaip provokatorius.
Kodėl temperatūra provokuoja traukulius?
Vaikų smegenyse vyksta daug biologinių procesų. Karščiuojant organizme atsiranda toksinų, uždegimui būdingų medžiagų – mediatorių, kurie dirgina smegenų žievės neuronus, tuomet gali atsirasti traukulių.
Kas vyksta vaiko smegenyse, kai būna traukulių?
Traukulių metu žūsta neuronai, todėl mes ir kovojame, kad tie traukuliai nesikartotų. Ypač pavojinga, jeigu traukuliai užsitęsia ar pasikartoja per tą pačią valandą. Svarbu laiku skirti vaistus.
Ar vaikui per traukulį skauda?
Vaikui traukulio metu nieko neskauda. Židininio traukulio metu, kai sąmonė išlaikyta ar tik iš dalies pritemusi, vaikai nusako įvairius pojūčius. Net gali jausti būsimą priepuolį. Jeigu sąmonė sutrikusi, tai vaikas nieko nejaučia.
Ar miego metu trūkčiojantis kūnas – traukulys?
Tai dažniausiai fiziologinės miego mioklonijos, kurias provokuoja stresas, nuovargis.
Kylant temperatūrai būna drebulys – ar tai nėra traukuliai?
Taip, tiesa, kad kylant temperatūrai būna šaltkrėtis, bet tai nėra traululiai.
Ar priepuoliai kartosis kito karščiavimo metu?
Taip, gali pasikartoti. Bet gali būti ir vienintelis atvejis net 4-5 procentams vaikų. 30-40 proc. vaikų traukuliai pasikartoja per dvejus kitus metus.
Kaip žinoti, ar vaikas turi riziką pasikartojimui?
Priepuoliai gali kartotis, jei:
priepuoliai kartojosi vieno karščiavimo epizodo metu,
priepuoliai buvo židininiai- trūkčiojo viena raumenų grupė,
priepuoliai truko ilgiau nei 15 minučių,
priepuoliai buvo esant neaukštai temperatūrai,
yra žinomi vaiko raidos sutrikimai ar kita neurologinė simptomatika iki karštinių traukulių pradžios,
pasitaikę karščiavimo traukulių ir epilepsijos atvejų šeimoje, giminėje.
Kokia rizika, kad karščiavimo traukuliai gali būti epilepsinių priepuolių pradžia?
Jeigu vaikučiui buvo karščiavimo traukulių, rizika susirgti epilepsija yra 2-5 procentai. O bendrai rizika susirgti epilepsija yra 1 procentas. Tad rizika padidėja nedaug.
Ar karščiavimo traukuliai gydomi?
Po pirmojo karščiavimo traukulių epizodo tėvams patariama pirmas 3 dienas karščiuojančiam vaikui reguliariai duoti vaistų temperatūrai mažinti kaip nurodo gydytojas. Svarbu neleisti, kad temperatūra būtų didesnė nei 38,5°C. Dažnai kartojantis šio tipo traukuliams net skiriami vaistai nuo epilepsijos.
Kas kiek laiko matuoti temperatūrą?
Labai dažnai traukuliai įvyksta temperatūros kilimo metu. Įtarus, kad vaikas karščiuoja, reikia temperatūrą matuoti iš pradžių bent kas pusvalandį, kol suduosite vaistų.
Mamoms sakoma, kad nereikia temperatūros numušinėti, jei ji nėra pakilusi iki 38,5°C. Tačiau jei vakare temperatūra yra 38 ar 38,1°C ar truputį daugiau, tai tikėtina, kad ji kils naktį. Būkite budrūs – arba duokite vaistų iš vakaro, arba stebėkite miegantį karščiuojantį vaiką. Per anksti mažinti temperatūros nereikia, nes karščiuojant įsijungia apsauginės organizmo reakcijos, metabolizmas, organizmas kovoja su infekcija. Staigiai numušti temperatūrą negerai ir dėl to, kad „šokinėjant“ temperatūrai kinta kraujagyslių pralaidumas, kraujo krešėjimas ir yra rizika net įvykti insultams vaikystėje. Todėl tikslingiau reguliariai duoti vaistus nuo temperatūros nei laukti, kol ji pakils iki 40°C ir staigiai numušti iki 36,6°C.
Ar pamačius karščiavimo traukulius kviesti gydytoją?
Visais atvejais reikia kviesti gydytoją, nes traukuliai gali būti ir rimtos ligos pradžia. Niekada negali žinoti, ar tai paprastas karščiavimo traukuliukas, kuris daugiau niekada nepasikartos, ar epilepsijos pradžia, ar prasideda neuroinfekcija ir kt. Dėl būtinų atlikti tyrimų sprendimą priima gydytojas. Jeigu traukuliai įvyko ir baigėsi namuose, bet nekvietėte greitosios, būtinai apie tai praneškite savo gydytojui. Gydytojas turi įvertinti mažylio būklę ir nuspręsti dėl tolimesnių tyrimų.
Atsakė vaikų neurologė Rūta Praninskienė.
„Mamos žurnalas“
