Visi žinome, kokia nemaloni savijauta, kai bėga nosis, peršti gerklę, užgula ausis. Bet mes, suaugusieji, galime išsišnypšti, mokame gerklę išsiskalauti, galų gale – tikrai neuždusime gerdami ar valgydami likę be kvėpavimo šaltinio. Užtat mažam vaikučiui sloga ar kosulys gali būti tikras išbandymas.
Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Kodėl nevisagaliai mamos antikūnai
Pagal visus logikos dėsnius, pirmųjų mėnesių kūdikiai turėtų nesirgti peršalimo ligomis.
Galima pajuokauti, kad būtent kūdikiai laikomi itin šiltai aprengti ir apkloti, tad neturi jokių galimybių peršalti. Tačiau visi žinome, kad peršalimo ligos taip vadinamos nebūtinai dėl to, kad žmogus sušąla. Virusų sukeltos viršutinių kvėpavimo takų ligos žodžiu „peršalimo“ vadinamos tik dėl susitarimo. Kita vertus, kūdikiams tikrai mažai šansų pasigauti virusus, nes mama per savo pieną perduoda vaikui antikūnus, kurie saugo iki 6 mėn. Tad ar reikia vaikutį saugoti nuo virusų, jei jis vis tiek neapsikrės? Atsakymas – ne tik reikia, bet būtina.
Su motinos pienu žindomam kūdikiui perduodami antikūnai iš motinos organizmo. Tai reiškia, kad jei mama užsikrėtė kokia nors virusine liga, tai jos organizme pasigaminę antikūnai pateks į vaikučio organizmą ir apsaugos jį nuo šios ligos arba jis persirgs lengva šios ligos forma. Bet pagalvokime, kad virusų, sukeliančių kvėpavimo takų infekcijas, yra daugiau kaip 200, tai kokia tikimybė, kad mama yra persirgusi jais visais bei gali pagaminti antikūnus ir perduoti kūdikiui per pieną?
Be to, ne nuo visų virusų tokiu būdu galima apsisaugoti, pavyzdžiui viduriavimą sukeliantys virusai dažnai kūdikiams ir mažiems vaikams pasireiškia daug sunkesnėmis ligos formomis, o suaugęs žmogus gali išvis nesusirgti arba persirgti lengva forma. Rotavirusai ir daugelis kitų virusų gana greitai mutuoja, todėl specifinis imunitetas prieš šiuos sukėlėjus nesusidaro, jais galima sirgti daug kartų. Nuo apsikrėtimo patogeninėmis bakterijomis antikūnai, gaunami su motinos pienu, irgi gali nepakankamai apsaugoti.
Kaip kūdikį apsaugoti nuo virusų
Jei gyvenate negyvenamoje saloje, galbūt virusai jūsų kūdikiui ir nepavojingi, tačiau gyvendami mums priimtinoje aplinkoje galime būti garantuoti, kad namų duris varstys gausybė lankytojų, vyresni broliai ir seserys bei jų draugai, net apylinkės slaugytoja ar galų gale vaiko tėtis.
Visi jie gali atnešti užkratą silpnam kūdikėliui, kuris dar neturi savo imuniteto.
Ką daryti? Pasinaudokite trimis paprastais patarimais:
Skiepai, kad ir kaip atsibodusi ši tema. Pirmiausia svarbu laiku paskiepyti kūdikį nuo visų į privalomą skiepijimo kalendorių įtrauktų ligų, kad atėjus pavojingiausiam laikui susirgti minėtomis ligomis jo organizme jau būtų spėję susidaryti pakankamai antikūnų. Imunitetas susidaro ne iš karto vos suleidus vakciną, turi praeiti tam tikras laiko tarpas, o skiepų kalendorius yra sudarytas taip, kad kūdikis nuo pavojingiausių ligų būtų paskiepytas kuo anksčiau, atsižvelgiant į sergamumo tomis ligomis paplitimą tarp konkretaus amžiaus vaikų.
Rankų plovimas, kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Dar vienas svarbus dalykas, norint apsaugoti kūdikį nuo užkrečiamų ligų, – rankų plovimas. Visi vaikai, visi suaugę namiškiai ir svečiai, atėję į jūsų namus, pirmiausia turi nusiplauti rankas. Rankų plovimas – tai viena iš priemonių, padedančių apsisaugoti net nuo gripo.
Vienkartinė kaukė iš vaistinės. Jei į jūsų namus atėjo močiutė, auklė ar koks giminaitis, kuris tuo metu kosėja, čiaudi, galima duoti vienkartinę kaukę, nes virusai plinta iš burnos ir nosies kosint, kalbant, čiaudint. Turėkite šių kaukyčių, kurios parduodamos vaistinėse, yra nebrangios ir negenda, – patikėkite, kiek nenuovokių lankytojų eis čiaudėdami ir kosėdami. Tokio juk neišvysi, o išeitis – pasiūlyti kaukę.
Kaip kūdikis suserga
„Peršalimo“ ligos – tai ligos, kuriomis susergama nusilpus imunitetui, smarkiai sušalus, tuomet organizme suveši vadinamosios oportunistinės bakterijos, kurių mūsų organizme yra nuolat, tačiau jos pasireiškia tik esant palankioms sąlygoms. Tokiu būdu galima susirgti, pavyzdžiui, pūlinga angina, sinusitu, plaučių uždegimu.
Kitas ligų plitimo būdas – užsikrėtimas virusiais ar bakterijomis nuo jau sergančio žmogaus. Kasdienėje praktikoje atskirti, ar susirgote dėl to, kad peršalote, ar dėl to, kad užsikrėtėte, – beveik neįmanoma.
Kodėl sloga – tokia paini liga
Kodėl kūdikis pradeda sloguoti, galima tik spėlioti. Sloga galima susirgti ir peršalus (tuomet sumažėja vaiko organizmo reaktyvumas bei suaktyvėja nosyje esantys rinovirusai), ir užsikrėsti nuo kito sloguojančio žmogaus oro lašeliniu keliu. Tai persipinančios sąvokos, štai kodėl beveik visos kvėpavimo takų ligos vadinamos peršalimo ligomis. Beje, sloga gali būti ir alerginės kilmės, nuo slogos gali prasidėti ir kai kurios vaikų infekcinės ligos: vėjaraupiai, kokliušas, skarlatina…
Kartais liga prasideda iškart nuo kosulio be slogos, kartais vaikas savaitę sloguoja be žymesnių negalavimų, po to staiga sukarščiuoja ir paaiškėja, kad liga komplikavosi plaučių uždegimu. Net jei temperatūra neaukšta, yra tikimybė, kad vaikas serga plaučių uždegimu! Kai kurie sukėlėjai (chlamidijos, mikoplazmos) sukelia ilgai užsitęsusius paslogavimus ir kosulius be aukštos temperatūros, kurie ilgainiui gali komplikuotis plaučių uždegimu.
Sloga – kūdikiui košmaras
Kūdikiams, kitaip nei suaugusiesiems, kuriems sloga gydant ar negydant praeina savaime per 1–2 savaites, sloga yra sunki liga, trunka ilgai, net ir tuomet, jei ji nesikomplikuoja bronchitu ar kita rimtesne būkle. Kūdikių kvėpavimo takai yra daug siauresni, ausies trimitas gerokai trumpesnis nei suaugusiųjų, todėl kūdikių kvėpavimo takai dėl gleivinės paburkimo bei susikaupusio sekreto greitai užsiblokuoja, mažyliai nebegali kvėpuoti, nebegali žįsti, dėl trumpo ausies trimito jiems sloga greitai komplikuojasi ausų uždegimu.
Sloga turi natūralią eigą, kuomet pasireiškia tipiškos ligos stadijos, todėl ne visada reikia stengtis skystinti, mažinti lengvinti ar kitaip kištis į savaime vykstantį procesą.
Slogos stadijos:
Sausoji. Liga prasideda nosies perštėjimu, kutenimu, čiaudėjimu, sunkiu kvėpavimu pro nosį, tai – sausoji stadija. Kūno temperatūra gali būti normali ar šiek tiek pakilusi.
Katarinė. Po kelių valandų ar parų atsiranda gausių vandeningų išskyrų, oda virš lūpos dėl to parausta, patinsta – tai katarinė stadija.
Gleivingų išskyrų. 3–4 ligos dieną išskyros tampa gleivingos, pūlingos, tirštos. Tai gleivingų tirštų išskyrų stadija.
Sveikimo. Po to gleivių sumažėja ir pamažu pasveikstama.
Gydymas priklauso nuo stadijos
Duodant simptomus lengvinančių vaistų, reikia atsižvelgti į ligos stadiją, nereikia naudoti gleives skystinančių vaistų, kai yra sausoji ar katarinė ligos stadija.
Nereikia girdyti čiobrelių arbatomis, jei vaikas nekosėja.
Sausojoje stadijoje nosies gleivinę galite patepti tam skirtais tepaliukais nuo gleivinės sausėjimo.
Katarinėje ligos stadijoje, jei nosies gleivinė smarkiai neužburkusi, galite tik išsiurbti sekretą specialiu siurbliuku.
Jei nosies gleivinė užburkusi, naudokite nosies gleivinę sutraukiančius lašus.
Tirštų gleivių stadijoje galima plauti nosį jūros druskos vandenėliu, naudoti skystinančius preparatus.
Jei kūdikis pradėjo sloguoti, pakilo aukšta temperatūra, pas gydytoją reikėtų pasirodyti nedelsiant.
Jei karščiavimas subfebrilus (laikosi neaukšta temperatūra), arba kūdikis išvis nekarščiuoja, patiems namie gydytis reikėtų ne daugiau kaip 3 paras. Vaikutį apžiūrėjęs gydytojas nuspręs, ar galima toliau gydytis namie, ar tinka taikomos priemonės, ar jau reikia rimtesnių vaistų. Kad liga nesikomplikuotų, besigydantys namie kūdikiai ir vaikai turi pasirodyti pas gydytoją kas 3–4 dienas.
Jei sloguojantis kūdikis nekarščiuoja, jį galima maudyti, nešti į lauką, nebent lauke šalta, vėjuota, drėgna diena.
„Mamos žurnalas“
