Televizijos laidose girdėjau, kad Lietuvoje padidėjo vaikų sergamumas skarlatina. Kas tai per liga? Kaip apsisaugoti?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas patvirtino, kad sostinėje jaučiamas didesnis sergamumas skarlatina. Susirgimų šia infekcine liga padažnėja gruodžio–balandžio mėnesiais.
Skarlatina – užkrečiamoji vaikų (dažniau 2–8 metų), rečiau – suaugusiųjų liga, kurią sukelia bakterijos Streptococcus pyogenes. Tarp vaikų iki vienerių metų skarlatina pasitaiko retai dėl antikūnų, gautų iš mamos. Užsikrečiama nuo sergančiojo bakterijos sukeltomis ligomis (pvz., ūminiu tonzilitu, rože) arba sveiko bakterijų nešiotojo oro lašeliniu būdu (čiaudint, kosint, kalbant) ir per užkrėstus aplinkos daiktus (pvz., maistą, nešvarias rankas). Ligonis pavojingas aplinkai 3 savaites.
Būdinga:
slaptasis (inkubacinis) laikotarpis (laiko tarpas nuo užsikrėtimo iki ligos požymių pasirodymo) vidutiniškai trunka 2–7 dienas (dažniau 2–4, rečiau – 10–12 d.);
staigi pradžia: temperatūra iki 39–40◦C;
vaikas netenka apetito, pasireiškia pykinimas, vėmimas;
gerklės, galvos skausmas;
iš pradžių baltas, vėliau avietinės spalvos liežuvis;
antrą–trečią dieną nuo karščiavimo pradžios atsiranda smulkutis raudonas, susiliejantis bėrimas, iš pradžių ant kaklo ir krūtinės, vėliau išplinta po visą kūną;
blyškus nosies, lūpų ir smakro trikampis, t.y. oda apie nosį, lūpas ir smakrą lieka neišberta, o veidas išbertas;
intensyvus bėrimas būna apie pažastis ir kirkšnis;
kartais išbertą odą niežti;
praėjus 7–9 dienoms nuo išbėrimo pradžios kaklo, krūtinės, liemens oda pradeda šerpetoti, o delnų, padų – smarkiai luptis.
Ką daryti:
aptikus aukštą temperatūrą, atsiradus gerklės, galvos, pilvo skausmui, kviesti gydytoją į namus;
10 dienų vartoti gydytojo skirtus antibiotikus ir tik taip, kaip yra jo skirta. Gydomas antibiotikais vaikas po 24–48 val. nuo gydymo pradžios tampa nebeužkrečiamu. Gydymas antibiotikais padeda išvengti komplikacijų;
ligonį paguldyti atskirame kambaryje, t.y. izoliuoti nuo kitų vaikų ir senelių;
vėdinti skersvėju (nuo jo tiesioginio poveikio ligonį apsaugant) kambarį 4–5 kartus per parą;
aplinkai valyti ir dezinfekuoti reikia naudoti karštą vandenį ir buitines valymo arba dezinfekcines valymo priemones. Valyti ir dezinfekuoti galima virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti ir dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones: šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 g 1 litrui vandens) tirpalus arba specialias dezinfekcines indų, patalpų valymo arba dezinfekcines priemones;
neduoti minkštų žaislų, nes jų neįmanoma dezinfekuoti;
maitinti be įkalbinėjimų dažnai po truputį trintu drungnu, ne per saldžiu ir neriebiu maistu;
vaistų nuo temperatūros duoti tik tuomet, kai vaiko temperatūra aukšta ir vaikas blogai jaučiasi;
jeigu kritusi temperatūra vėl po kelių dienų pakilo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją;
jeigu vaikas lanko darželį ar mokyklą, pranešti, kad jis susirgo skarlatina.
Liga pavojinga tuo, kad gali komplikuotis širdies raumens, inkstų, sąnarių uždegimu. Dažniau komplikacijos atsiranda nepakankamai gydytiems antibiotikais vaikams. Nuo ligos skiepų nėra. Apie 80 proc. vaikų, susirgusių skarlatina, organizmas suformuoja imunitetą, kuris gali užtrukti iki 10 metų.
Tarp vaikų iki vienerių metų skarlatina pasitaiko retai dėl antikūnų, gautų iš mamos.
Atsakė doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
