
Sūneliui – 2 metukai, jis sirgo angina, temperatūra buvo pakilusi iki 40 laipsnių. Po trijų dienų ištino padukai ir delniukai, pradėjo luptis oda. Gydytoja pasakė, kad tai nuo aukštos temperatūros. Ar taip gali būti? Kokios pasekmės?
Iš Jūsų aprašymo panašu, jog vaikas sirgo skarlatina. Tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdinga angina ir odos bėrimas.
Ligą sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas.
Infekcija plinta oru. Dažniausiai serga 2-8 metų vaikai. Ligos pradžioje pakyla aukšta temperatūra iki 40 laipsnių, stipriai skauda gerklę, galvą, gali skaudėti pilvą, pykinti, vemti. Pdidėja kaklo limfmazgiai.
Būdinga, kad po dviejų dienų ant liežuvio esančios šviesios apnašos nusivalo ir liežuvis pasidaro panašus į avietę. Po kelių parų išberia visą kūną, ypač pažastis, kirkšnis, pakinklius, alkūnių linkius. Bėrimas gali būti labai neryškus ir trukti tik kelias valandas. Po to oda šerpetoja, o nuo delnų ir padų smarkiai lupasi.
Tai trunka apie savaitę. Persirgus šia liga, ji dažniausiai nesikartoja. Skarlatina būtinai gydoma antibiotikais iki 10 dienų. Jei nuo pirmos ligos dienos vaikas vartoja antibiotikus, po 3 parų jis nebeužkrečia kitų. Ši liga pavojinga dėl galimų inkstų, širdies, pūlingų komplikacijų, kurios pasitaiko antrą, trečią ligos savaitę. Todėl persirgus skarlatina rekomenduojama atlikti šlapimo tyrimą, paklausyti vaiko širdelę.
Sūneliui – 10 mėnesių, jam nustatė raumenų distoniją. Kas tai?
Raumenų distonija – tai raumenų tonuso sutrikimas. Tai reiškia, jog vaikui padidėjęs arba sumažėjęs raumenų tonusas.
Sūnui ant kaktos ir akių vokų yra raudonų dėmių – hemangiomų. Jų paviršius lygus, neiškilęs. Ar vaikui augant jos išnyks?
Hemangiomos – tai nepiktybiniai kraujagyslių augliai, dažniausiai tamsiai raudonos ar raudonai violetinės spalvos, nuo kelių milimetrų iki keliolikos centimetrų dydžio. Jos atsiranda tik naujagimiams, augant vaikams ar suaugusiesiems jų neatsiranda. Hemangiomos sparčiausiai auga 3-4 kūdikio gyvenimo mėnesį. Su jomis gimsta 2-3 proc. vaikų, ir dažniausiai jos būna ant galvos ir veido. Jų gali būti ir vidaus organuose, smegenyse. Tada jos pavojingos gyvybei. Jei vaikas turi 3 ir daugiau hemangiomų, jį būtina ištirti dėl piktybinių pilvo ir krūtinės organų hemangiomų pavojaus.
Maždaug pusė visų nedidelių hemangiomų išnyksta iki 6-7 metų. Apie 20-30 proc. išgyja randėdamos iki paauglystės.
Jei kraujagyslinis auglys ant odos yra mažas ir nedidėja, gydytojai jį tik stebi, o didesni – operuojami.
Ypač pavojingos nosies, ausies kaušelio, vokų, lūpų hemangiomos, jos augdamos pažeidžia kremzlines struktūras ir suardo jas negrįžtamai. Šiuo metu taikomi trys gydymo būdai: chirurginis, lazerinis ir hormoninis. Esant sudėtingiems atvejams konsultuojama ir gydoma Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Santariškių g. 7, tel. (8*5) 272 05 98.
Būdamas 1 metų 10 mėnesių sūnelis persirgo vėjaraupiais. Liko pastebima žymė ant kaktos. Kaip galima tą žymę padaryti mažiau pastebimą? Ar ji keisis vaikui augant? Dabar jam – 2 metai.
Jei randas po vėjaraupių didelis, jis išliks, tačiau keisis augant, pašviesės, jo kraštai palygės. Šią žymę mažiau pastebimą gali padaryti specialūs randams gydyti skirti tepalai.
Kada vaikui galima duoti kramtomosios gumos? Ar blogai, kad ją nuryja? Ar nuryta guma kaupiasi skrandyje?
Turbūt nėra vaiko, kuriam nepatiktų kramtomoji guma. Jos galima duoti nuo tada, kada vaikas supranta, jog ją pakramčius reikia išspjauti. Tai įvyksta apie trečiuosius gyvenimo metus. Moksliniai tyrimai kol kas nenustatė jokio ryšio tarp nurytos kramtomosios gumos ir skrandžio ligų. Mat guma organizme nesiskaido, virškinamajame trakte ji patenka į šalinimo organus ir pašalinama su išmatomis.
Taigi skrandyje ji nesikaupia. Vaikai dažnai kramto skubėdami, kalbėdami, tad ir nuryja. Tik visur reikia jausti saiką. Prarijus didesnį kiekį kramtomosios gumos vaikui gali skaudėti pilvą.
8 mėnesių sūnaus išmatose būna įvairių maisto gabaliukų. Kodėl?
8 mėnesių vaikučiai jau valgo košes, mėsytę, jiems jau duodama įvairesnio maisto, vaisių. Daugelis tokio amžiaus vaikų jau turi kelis dantukus, todėl pratinami prie rupesnio maisto, tik visko iki galo nesukramto. Taigi tokie mažuliukai laiko burnytėje maistą, mokosi kramtyti ir tokį ne visai sukramtytą ryja. Tokių maisto gabaliukų išmatose bus dar kurį laiką.
Dukrytei – 3 metai. Pastaruosius metus kas mėnesį jai ant lūpos atsiranda herpis. Kaip gydyti?
Šios įkyrios pūslelės atsinaujina, kai nusilpsta žmogaus imuninė būklė. Ją silpnina įvairios ligos: plaučių uždegimas, gripas, peršalimai, perkaitimai saulėje, vitaminų stoka, stresas. Herpetiniai bėrimai ant lūpų atsiranda todėl, kad lūpų oda labai plona ir virusui lengviau „prasimušti“. Kartu gali būti bendras silpnumas, nedidelė temperatūra. Pūslelinė gydoma antivirusiniais vaistais. Vaikams tinka tepalas „Aciclovir“. Reikia pradėti tepti vos atsiradus dilgčiojimui ir tepti dažnai, kas 3-4 valandas. Pašalinti viruso iš organizmo neįmanoma, jis tūno organizme ir laukia jam palankaus momento. Efektyviausias būdas nuo pūslelinės – stiprinti imuninę sistemą, pilnavertiškai maitintis, vengti konservantų turinčio maisto, stengtis, kad pakaktų vitaminų C, A, E, vartoti žuvų taukų. Siūloma gerti daug skysčių, judėti, būti gryname ore. Ypač jautriai virusas reaguoja į žmogaus psichinę būseną. Lūpas gali išberti smarkiai išsigandus, apėmus stresui.
Sūneliui – 8 mėnesiai, jam labai skausmingai dygsta dantukai. Kaip palengvinti tą niežėjimą? Viską kiša į burną, seilės teka, abiejų rankų kumščiai burnoje.
Vienas didžiausių išbandymų pirmaisiais metais vaikams ir tėveliams – dantų dygimas. Jei vienam iš tėvų sunkiai dygo dantys, didelė tikimybė, kad ir vaikui tas laikas bus sunkus. Dažnai dantų dygimą lydi: karščiavimas, viduriavimas ir skausmas. Kartais tai gali sutapti su liga, nes būtent tuo laiku sumažėja imunitetas. Kiek pakilusi temperatūra pagreitina medžiagų apykaitą, padeda dantukui greičiau prasikalti. Pirmąją pagalbą dažniausiai vaikas suteikia sau pats, kišdamas kumštį į burnytę. Yra vaikų, kurie mieliau kramto mamos pirštą, juo tinka pamasažuoti dantenas. Yra specialių žaislų, skirtų kramtyti, tačiau vaikai ne visada jais susižavi, o mieliau kramto mamos pirštą, ausį, nosį, jos megztinį.
Vaistinėse yra dantenoms tepti skirtų tepalų, visi jie mažina skausmą. Jei išbandytos priemonės nepadeda, galima vaikui skirti paracetamolio turinčių žvakučių ar sirupo.
Sūneliui – 1 metai ir 3 mėnesiai, vaikščioti pradėjo 9 mėnesių. Dabar jo kojytės išlinkusios į šonus (O raidės formos). Ką daryti, kad jos išsitiesintų?
Nedidelė O ir X formos kelių deformacija laikoma fiziologine, tai yra praeinanti augant. Maždaug iki 1,5 metų greičiau auga vidinė šlaunikaulio pusė, todėl šiam amžiui būdinga O formos kojų deformacija.
Leistinos ribos maždaug 5 cm tarp kelių (kad tilptų 3 suaugusiojo pirštai). Didesnė deformacija gali būti dėl neišgydyto rachito. Mažiems vaikams reikia leisti šliaužioti, ropoti, nes tai puikiai stiprina kojų ir sėdmenų raumenis. Tinka gydomoji mankšta, plaukimas, masažas, kalcio, fosforo preparatai, vitaminai D, C, žuvų taukai. Sudėtingesniais atvejais skiriama ortopedinė avalynė su metaliniais strypais.Taigi patarčiau pasikonsultuoti su ortopedu, kuris įvertins kojyčių iškrypimo laipsnį ir skirs tinkamą gydymą.
Atsakė pediatrė Lina Maročkienė
„Mamos žurnalas“