Klausimai pediatrui, kuriuos dažniausiai užduoda tėvai 3

Studijos „G foto“ nuotr.

Studijos „G foto“ nuotr.

PADIDĖJĘS DIRGLUMAS

Kas yra „padidėjusio dirglumo sindromas“? Mūsų 3 mėn. sūnui jį nustatė šeimos gydytoja, tačiau nieko nekomentavo.

Jei mamai yra neaiškūs gydytojo pasakymai, būtina aiškintis tol, kol suprasite ir bus JUMS patarta, kaip kokioje situacijose elgtis.

Jums reikia gauti siuntimą iš savo gydytojos vaikų neurologo konsultacijai. Padidėjusio dirglumo sindromas dažniausiai pasireiškia pirmų mėnesių kūdikiams. Jis gali pasireikšti rankų, kojų, smakro drebėjimais, ypač gerai pastebimais vystant, gali būti padidėjęs raumenų tonusas, vaikelis krūpčioja nuo stipresnio garso, šviesos, neramiai miega, užeina nemotyvuoto, sunkiai numaldomo verksmo priepuolių, kūdikis nenori, kad jį kas nors liestų, sunku jį žindyti – tai griebia krūtį, tai vėl ją meta.

Viena dažniausių padidėjusio dirglumo sindromo priežasčių – sunkus gimdymas.Gydymą dažniausiai skiria neurologas, įvertinęs naujagimio būklę ir galimas šio sindromo priežastis.

DARŽOVIŲ KOKTEILIAI

Ar nevalgiam vaikui žiemą prasminga duoti įvairių vaisių-daržovių sulčių kokteilių? Jei taip – kiek? Ar duos naudos stiklinė morkų-agurkų-bulvių-cukinijų sulčių? Įsigijome „lėtaeigę“ sulčiaspaudę, todėl norisi kažkuo prisidėti prie vaiko sveikatos. Dukra (4 m.) labai nevalgi.

Bet kokie sulčių kokteiliai nepakeičia tų produktų, iš kurių yra gaminamos sultys, valgymo. „Morkų-agurkų-bulvių-cukinijų“ kokteilis tikrai nėra tinkamas, nes jo skonis labai savitas, be to, jame yra daug jokiais naudos faktais nepagrįstos fantazijos, pvz., žiemą iš agurkų spausti sultis. Suprantama, prekybos tinklai pirkėjui  12 mėn. per metus siūlo bet kokių daržovių, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kaip jos buvo užaugintos ir išlaikytos, kol dukrai iš jų buvo išspaustos sultys… Nei „greitaeigė“ nei „lėtaeigė“ sulčiaspaudė (ir bobučių metodas – trintuvė ir sulčių išspaudimas per marlę) nepagerina jokių sulčių kokybės. Jas gaminant vis vien prarandama tam tikra dalis vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Mašinos tik palengvina sulčių išspaudimą, tačiau vaikui, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų valgus ar nevalgus, nepagerina nei apetito, nei sveikatos. Sulčių kokteiliuose yra įvairių medžiagų, kurios ne kiekvienam vaikui patinka ir gali net neigiamai veikti virškinamąjį traktą. Jeigu šeima būtinai nutarusi vaikui duoti sulčių, užuot davusi uogų, vaisių, daržovių, turi žinoti, kad būtinas saikas.

Kiekvienų sulčių, nepriklausomai nuo to, ar jos būtų vienos rūšies, ar kokteilis, per dieną galima išgerti 50-150 ml (priklausomai nuo vaiko amžiaus).

Nevalgumas – sąlyginis dalykas, neretai suaugę šeimos nariai bando bet kurio amžiaus vaiko apetitą matuoti, lygindami su savo apetitu. Jeigu vaiko svoris ir ūgis atitinka Lietuvos vaikų augimo normą – vadinasi, vaikui užtenka tiek maisto, kiek jis suvalgo.

Kiekvienos sultys yra naudingos, tačiau žiemą daug naudingiau vaikui duoti valgyti šaldytų uogų, vaisių, žalių vaisių, pvz., nuplautų obuolių, užaugintų Lietuvoje, ekologiškai užaugintų morkų, kaliaropių, salierų, kopūstų, moliūgų salotų negu iš jų sunktų sulčių. Tiek, kiek reikia 4 metų vaikui žalių vaisių, daržovių žiemą, kiekviena nuovoki šeima sezono metu gali prisišaldyti.

KEISTAI DYGSTA DANTUKAI

Sūnui 6 mėn. Neduoda ramybės dygstantys dantukai, jų jau turi 3, 4 dygsta. Apatiniai dantukai kreivi, o šalia viršutinio dantukas kalasi šiek tiek kitoje vietoje, nei šalia esantis – ne vienoje linijoje. Ką reikėtų daryti? O gal neverta nerimauti?

Kol kas gamta nenustatė tvarkos, kokio tiesumo, kokiais atstumais ir kiek iš karto gali išdygti pieninių dantukų. Kai mamai labai susirūpinusi dėl mažylio dantukų, reikia (gavus kūdikio gydytojo siuntimą) pasikonsultuoti su vaikų odontologu. Kiekvienas vaikas individualus, ir jo dantukų dygimo tvarka niekada nepakartoja jo broliuko ar sesutės dantukų dygimo tiesumo, atstumų tarp jų ir tvarkos. Tik specialistas, įvertinęs kūdikio burnos būklę, gali suteikti pagalbos, jei tokios reikės.

LAKTOZĖ MIŠINIUOSE

Nuo 2,5 mėn. pradėjau maitinti dukrytę mišinuku, kuriame mažas laktozės kiekis. Po kelių savaičių bandžiau pereiti prie paprasto mišinio, bet dukrytė tapo nerami. Norėjau paklausti, kuo ypatingi mišiniai, turintys mažai laktozės, ir kiek laiko galima juos duoti kūdikiui?

Mišinį su sumažintu laktozės kiekiu gali skirti tik gydytojas, kai to reikalauja kūdikio sveikatos būklė.

Tokių poreikių pasitaiko itin retai. Gydytojas, skyręs kūdikiui tokį mišinį, nuolatos turi sekti kūdikio būklę ir patarti, kaip jį maitinti. Tik žinant, kodėl buvo skirtas toks mišinukas, ir stebint vaiko būklę, galima atsakyti į klausimą, kaip ilgai konkrečiam kūdikiui gali tekti duoti mišinuko su sumažintu laktozės kiekiu. Tokie mišiniai paprastai duodami kuo trumpiau, neslaktozė kūdikiui labai reikalinga – tai prebiotikas, kuris gerina žarnyno floros vystymąsi (o kartu – ir apsaugines organizmo reakcijas), padeda pasisavinti kalcį bei yra galaktozės šaltinis (o ji svarbi bręstant smegenims). Laktozė – tai pieno cukrus, kurį organizme suskaldo fermentas laktazė. Pieno cukraus, arba laktozės, netoleravimas, atsirandantis po stiprių užsitęsusių viduriavimų, yra laikinas, o įgimto pieno cukraus netoleravimo pasitaiko itin retai. Joks mišinys su sumažintu laktozės kiekiu nepakeičia kūdikio motinos pieno.

VIRUSAI BE SIMPTOMŲ

Ar užsikrėtęs virusu vaikas gali tik karščiuoti, be jokių kitų simptomų? Mūsų 2,5 metų sūnus, pradėjęs lankyti darželį, jau kelis kartus sirgo keista liga – jis tiesiog 2-3 dienas karščiuoja, bet nėra nei slogos, nei kosulio, gerklytė neparaudusi. Kokia tai galėtų būti liga, kaip vaikutį gydyti?

Karščiavimo priežasčių yra daug – gydytojui parodžius karščiuojantį vaiką nebūna taip, kad nebūtų aptinkama jokia liga. Kai gydytojui neaišku, jis atlieka reikiamus tyrimus. Virusų, sukeliančių ūmias kvėpavimo organų ligas, yra daugiau kaip 130. Nėra žinoma tokio viruso, kuris sukeltų tik karščiavimą.

Vadinasi, kas nors nepastebėta, ypač jei vaiko neapžiūrėjo gydytojas, jam nebuvo atlikta jokių tyrimų. Be to, karščiavimas nelygus karščiavimui.

Karščiavimas – tai organizmo gynimosi (dažniausiai nuo jam svetimų mikroorganizmų) ir prisitaikymo reakcija, kuri pasireiškia pakilusia organizmo temperatūra. Temperatūros pakilimas stimuliuoja organizmą kovai su ligos sukėlėjais, skatina gamintis baltuosius kraujo kūnelius ir mobilizuoja juos efektyviau naikinti bakterijas ir virusus. Karščiavimas – tai ne liga, o organizmo atsakas į infekciją ar uždegimą, rečiau – į jame vykstančius medžiagų apykaitos procesų pokyčius. Taigi temperatūra yra įvairių ligų požymis, dėl kurio kreipiamasi į gydytoją.

Karščiavimą sukelia bakterijos, virusai, pirmuonys, grybeliai ir jų toksinai, trauma, nudegimas, alerginė reakcija, psichinė trauma, kai kurie vaistai. Karščiavimas yra naudinga reakcija.Jis trukdo organizme daugintis ligų sukėlėjams, mažina jų atsparumą vaistams, intensyvina organizmo jėgas kovai su ligos sukėlėjais.

Karščiavimas, kaip vienas iš daugelio ligų požymių, nenusako ligos sunkumo. Labai klysta tie tėveliai, kurie, nors ir truputį pakilus mažylio temperatūrai, įvairiausiais būdais stengiasi ją sumažinti. Taip trukdoma organizmui kovoti su liga. Temperatūros mažinimas vaistais ne tik nepagreitina sveikimo, bet ir trukdo gydytojui realiai įvertinti ligonio būklę. Negerai elgiasi tos mamos, kurios duoda vaistų nuo temperatūros ir nesikonsultuoja su gydytoju. Temperatūros mažinimas nėra ligos gydymas.

Karščiavimas priklauso nuo organizmo savybių: vienas vaikas smarkiai karščiuoja esant mažiausiai dingsčiai, o kitam temperatūra vos pakyla.

VARVANOSIS DARŽELYJE

Ar galima vesti vaiką į darželį, jeigu jam pūliuoja akys, jis sloguoja, viduriuoja, yra išbertas? Mūsų sūnus lanko darželį ir nuolat „parsineša“ namo užkratų iš darželio, nes tėvai leidžia sergančius vaikus (sako, kad jie neturi temperatūros, tačiau yra snargliuoti ir kosėja).

Aišku viena – sergančio vaiko į kolektyvą vesti negalima, nes tai gali pasunkinti paties vaiko ligą ir užkrėsti kitus vaikus. Tačiau gyvenimo realybė kitokia – dalis tėvų šių elementarių taisyklių nepaiso.

Darželio auklėtojos vaikus priima, nes niekam nėra malonus konfliktas su tėvais, kurie sergančiam vaikui ne visuomet išgali pasamdyti auklę… Priešmokyklinio amžiaus vaikai sunkiai suvokia higienos taisykles, dėl to bet koks infekcinis užkratas kolektyve greitai plinta – užsikrečia sveiki vaikai. Ši problema yra itin svarbi – reikėtų kreiptis į vaikų teisių agentūros vadovę Editą Žiobienę, tegul ji paaiškina, kokiais teisės aktais tai dabar reglamentuojama. Kas atsakingas už sergančių vaikų priėmimą, kaip įmanoma iš karto patikrinti kelių atvestų vaikų sveikatą (pvz., pamatuoti temperatūrą). Tėvai meluoja dėl to, kad darbdaviui nereikalingi darbuotojai, kurių vaikai dažnai serga, be to, tėvai nenori gauti mažesnes socialines išmokas už pirmąsias ligos dienas vaikui susirgus. Nežinau, ar yra kas paskaičiavęs, kiek kainuoja sergančio vaiko gydymas, kokie gali būti liekamieji net paprasčiausios ūminės ligos reiškiniai, kas pigiau – ligos profilaktika ar sergančiojo gydymas? Į šiuos klausimus neužtenka vien mano pasamprotavimų – tai labai aktuali tema…

SŪNUS RAUGĖJA

Mūsų 4 metų sūnus dažnai ir garsiai raugėja. Gal tai dėl kokios nors skrandžio ligos?

Raugulys tai praryto oro pasišalinimas iš skrandžio. Dažniau atsirūgsta naujagimiai ir kūdikiai nei vyresni vaikai. Nuryto oro burbulai beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai šauna į stemplę. Taip atsirūgstama oru, o kartu su juo atpilama truputis skrandžio rūgšties paveikto sutraukto rūgštaus kvapo pieno. Gausiai atsirūgsta ir atpila 10-15 proc. mažylių. Kūdikių atsirūgimai retėja ir išnyksta kai jie išmoksta valgyti neprisirydami oro ir pradeda valgyti tirštesnį maistą.

Gausiai atsirūgstantį mažylį stenkitės maitinti lėtai, dažniau ir po truputį (ypač jei maitinate iš šaukštelio, puoduko). Kai maitinate mišiniais, po 90 ml išgerto mišinio mažajam padėkite atsirūgti.

Jeigu pastebėjote, kad po maitinimo išsipūtė, padidėjo kūdikio pilvas, neišsigąskite – žinokite, jis pavalgė daug ir sočiai. Negalvokite, kad taip atsitiko dėl praryto oro.

Jei raugėja vyresnis vaikas:

Patikrinkite, ką jis valgo. Dažniausi raugulio kaltininkai yra gazuoti gėrimai ir kramtomoji guma.

Raugėjama pavalgius skubiai. Skatinkite vaiką valgyti lėtai. Pareikalaukite iš vaiko, kad jis maistą geriau sukramtytų, neskubėdamas rytų.

Kai kurie vaikai išmoksta prisiryti oro, o po to raugėti. Demonstratyviai raugėdamas vaikas stengiasi atkreipti į save dėmesį, išsireikalauti tai ko trokšta ir jam neleidžiama. Demonstratyvus raugulys paprastai yra nesusijęs su maistu ir atsiranda, kai vaikas yra kuo tai nepatenkintas. Kai vaikas suvokia, kad raugėjimas tėvų negąsdina, įprotis raugėti išnyksta.

Jei maisto koregavimas ir valgymo „sulėtinimas“ nepadeda, pasitarkite su gydytoju.

ATSIBUDINĖJA NAKTĮ

Mūsų sūnus (3 m.) dar nėra normaliai išmiegojęs nė vienos nakties. Jis iki šiol po kelis kartus prabunda naktį. Ką patartumėte?

Apie 20 proc. vaikų atsisako eiti miegoti vakare arba per naktį prabunda kelis ir daugiau kartų. Dažni kūdikio atsibudimai naktį yra normalus reiškinys, o darželinio ir mokyklinio mažiaus vaikų prabudimai naktį jau yra elgesio pokyčiai, sukelti įvairių priežasčių. Normalu, kai:

Naujagimis prabunda kas 2-3 val. (rečiau – kas 4 val.);

Apie 70 proc. kūdikių iki 3 mėn. miega nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto, o kitu paros laiku atsibunda ir vėl užmiega. Būdravimo ir miego laikas nevienodos trukmės;

Nuo 5 mėn. iki 12 mėn. dauguma kūdikių naktį neprabusdami išmiega 6-7 val. Dalis iš jų naktį kartą prabunda pavalgyti;

12-24 mėn. 90 proc. vaikų išmiega neatsibusdami 11-12 val., jei jie dieną miegojo 1-2 val. Kuo ilgiau jie išmiega dieną, tuo trumpesnis būna nakties miegas. Mažam vaikui leistina miegoti tiek laiko, bet kuriuo paros metu, kiek jis nori;

2-5 m. vaikai naktį išmiega apie 11 val., jei jie nemiegojo dieną;

Kuo vyresnis vaikas, tuo trumpiau miega, pvz., 11-12 m. vaikai išmiega naktį9-10 val., o paaugliai 7-9 val.

Antrais-ketvirtais metais periodiškai dauguma vaikų atsisakinėja eiti gulti nustatyti laiku. Lankantys darželį vaikai turėtų eiti miegoti nustatytu laiku ir neatsibusdami išmiegoti visą naktį. Nenoro eiti miegoti priežastys:

Paguldyti 3-4 m. vaikai užmiega sunkiai, kai yra pažeidžiamas jų migdymo ritualas, t.y. guldomi įvairiu laiku arba skirtingose vietose, vaikas prieš miegą baramas.

Prieš miegą leidžiama žaisti judrius žaidimus.

Nepriklausomai nuo amžiaus, vaikai užmiega sunkiai ir dažnai atsibunda, kai namuose nuolat vyksta barniai, arba jie dėl ko nors jaudinasi (nenori eiti į darželį, susipyko su bendraamžiais, bijo mokyklos ir pan.);

Kelis kartus per naktį atsibunda tie vaikai, kurie vakare daug geria skysčių (arba valgo daug vaisių, uogų).

Ką daryti, kad naktį neprabudinėtų?

Kūdikį prieš nakties miegą pamaitinkite ir pakeiskite vystyklus.

Su kūdikiu, atsibudusiu naktį, nežaiskite. Pakeiskite vystyklus, pamaitinkite.

Mažus vaikus kiekvieną vakarą guldykite vienu ir tuo pačiu metu. Sukurkite raminantį ritualą, pabūkite kartu su mažyliu, su juo tyliai pakalbėkite, paskaitykite trumpą pasakėlę ar paniūniuokite lopšinę.

Leiskite mažyliui išsirinkti mėgstamą žaisliuką, kurį jis galėtų pasiimti į lovą. Mažylis turi suvokti, kad po pasakėlės bus išjungta šviesa ir mama ar tėtis paliks jį miegoti. Migdymo ritualas neturi užtrukti ilgiau nei 20-30 min. Iš kambario reikia išeiti, kol vaikas nėra užmigęs. Psichologai pataria ignoruoti vaiko prašymus pasibaigus migdymo ritualui. Taip vaikas išmokomas užmigti vienas.

Kūdikį paguldykite į lovytę, kol jis dar neužmigo. Taip ugdomas įprotis užmigti savarankiškai. Kai guldomas snaudžiantis vaikas, jis gali prabusti.

Jeigu vaikas bijo tamsos, palikite pusiau praviras duris arba uždekite naktinę lemputę.

Jei pašalinus visas minėtas priežastis vaikas miega trumpiau arba dažnai atsibunda, jei po streso ar dėl nežinomos priežasties sutriko miegas, atsirado dirglumas, elgesio pokyčių – kreipkitės į gydytoją. Gali būti rekomenduojama raminanti arbata ar kitos priemonės.

SKAUDA AUSYTĘ

Teko skaityti, kad nereikia malšinti ausų skausmo, kol neapžiūrės gydytojas. Tačiau mūsų sūnui ausytes pradeda skaudėti dažniausiai naktį. Kaip padėti ištverti iki ryto?

Ausų uždegimas žinomas kaip viena skausmingiausių ir dažniausių vaikiškų ligų. 60 proc. kūdikių ir 85 proc. vaikų iki 3 metų bent kartą suserga šia liga. Dažniausiai serga 6-18 mėn. mažyliai. Paprastai ausų uždegimas prasideda po virusinės kvėpavimo takų infekcijos staigiu stipriu ausies skausmu. Kūdikiams ir mažiems vaikams skausmas pasireiškia neramumu, verkimu, dirglumu, sutrikusiu miegu, pablogėjusiu apetitu ir mieguistumu. Kūdikis gali tampyti skaudančią ausytę, bandyti priglausti ją prie pagalvės, sukioti galvą į šonus, gali pradėjęs čiulpti pravirkti. Kitas svarbus simptomas – karščiavimas. Simptomai stiprėja naktį. Kartais pratrūksta ausies būgnelis ir pasirodo pūlingų išskyrų iš ausies, kai pūliai išbėga, vaikas nurimsta, karščiavimas sumažėja.

Ausų skausmas yra labai stiprus, o gydant vaikus svarbiausia pirma sumažinti skausmą. Dėl to namų vaistinėlėje reikėtų turėti lašiukų, kurie galėtų greitai ir efektyviai mažinti ausų skausmą ir slopinti uždegimą (skausmą malšina ir antiuždegimiškai veikia veiklioji medžiaga cholino salicilatas). Pirmoji pagalba atsiradus staigiam ausies skausmui yra ir vaistai nuo skausmo bei uždegimo (taip pat ir karščiavimo) – paracetamolis arba ibuprofenas. Šitų vaistų žvakučių, sirupo ar tablečių turi būti kiekvienoje namų vaistinėlėje. Skaudančią ausį galima šiltai aprišti arba 2 valandoms uždėti šildomąjį kompresą aplink kaušelį. Ausų uždegimui gydyti visiškai netinka liaudiškos priemonės. Kiškio taukai, šlapimas ar bičių vaško žvakės gali pakenkti klausai. Žinome, kad infekcija į ausį „atkeliavo“ iš nosies, todėl svarbu išvalyti nosytę ir, jei nosytė užgulusi – įlašinti ar įpurkšti nosies gleivinę sutraukiančių vaistų. Karščiuojančiam vaikui reikia daugiau pasiūlyti atsigerti, malšinti karščiavimą.

Kai skausmas sumažės ir išauš rytas, būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Vežant vaikutį pas gydytoją vaisų nereikėtų prilašinti – šviežiai įlašinti vaistai trukdo apžiūrėti ausies būgnelį (įlašinus lašų, ausies būgnelis parausta, todėl sunku nustatyti uždegimo stadiją).

AR KENKIA BLYKSTĖ

Ar saugu mažuosius fotografuoti su blykste? Lankėmės fotosesijoje (vaikeliui buvo 3 mėn.), fotografės paklausiau, ji atsakė, kad „tyrimų niekas nedarė“. Kaip yra iš tikrųjų, ar tai žalinga?

Pradėkime nuo paprastų kasdienių stebėjimų: nuo ryškios šviesos blykstelėjimų kūdikis, mažas vaikas saugosi, sukasi pats, suka galvą į  šoną, pakelia aukštyn rankutes. Patirtis rodo – stipri šviesa mažajam nepatinka. Todėl vaikučio kambaryje neturėtų būti kristalinių šviestuvų ar kitų paviršių, nuo kurių koncentruotai, nedideliame plote atsispindėtų šviesa – atsirastų jos blyksnių. Graudu, kai pamatai, kad kambaryje kur „ganosi“ kūdikis ar mažas vaikas, nuolat veikia ne mažiau kaip 80 cm įstrižainės televizorius. Kiekviena šeima savo vaikui nuolat rengia fotosesijas pirmu po ranka pasitaikiusiu fotoaparatu, pyškina į kairę į dešinę, t.y. „gaudo momentus“. Ką nuo tiesioginių šviesos blyksnių iškenčia kūdikėlio ar mažo vaiko akys, jis pasakyti nemoka. Galima kūdikį, mažą vaiką fotografuoti „muiline“, tačiau tuomet, kai aplinkoje yra tiek šviesos, kai blykstės neprireikia. Fotoaparatų, skirtų pusiau profesionalams ir profesionalams, blykstės sukinėjasi įvairiu kampu, reguliuojamas jų galingumas, turi sklaidos kupolus. Namuose rengiant mažylio sesijas su geru fotoaparatu blykstės nukreipiamos iki 90° viršų, apie 7° į apačią ar 180° į šonus – t.y. tiesioginiai blykstės spinduliai nepakliūna į mažylio akutes.

Paprastesnių fotoaparatų – „muilinių“ blykstės nesisukinėja ir plieskia tiesiai į fotografuojamąjį.

Fotografė atsakė teisingai „tyrimų niekas nedarė“, tyrimai su žmonėmis nedaromi. Profesionalūs fotografai niekuomet blykstės tiesiogiai nenukreipia į fotografuojamą kūdikį ar vaiką. Fotostudijoje gali būti ir daugiau šviesos šaltinių, tačiau nė vienas iš jų nenukreipiamas tiesiai į mažylį, nes jis merksis, taps neramus.

MIEGAS APŽIOJUS KRŪTĮ

Mūsų mažajai 4 mėn. Ji visą naktį miega apsižiojusi krūtį. Dėl to man labai skauda nugarą, plečiasi kojų kraujagyslės, susidūriau ir su limfadenitu. Liepiama duoti krūtį, kiek tik vaikutis nori. Tačiau gal yra tam tikra riba?

Išnešiotas sveikas kūdikis iš sveikos krūties, kai yra gera žindymo technika, jam reikiamą pieno kiekį ištraukia (pavalgo ir tampa sotus) per 20-30 min. Todėl ilgiau prie krūties kūdikio nereikia laikyti.

Žindimo procesas kūdikiui suteikia saugumo jausmą, šilumą, nes jam nuo mamos šilta, o čiulpimo judesiai ramina, ir jis nepaleisdamas spenelio iš burnos nugrimzta į ramų miegą.

Krūties nereikia duoti kiekvieno kūdikio kniurktelėjimo metu.

Krūtis kūdikio burnoje – nėra migdomoji jo priemonė, nes mažyli galima užmigdyti ir be spenelio burnoje.

Gali būti išimčių, kai kūdikis gali ilgiau užsibūti prie krūties, pvz., silpnai žindantis, susirgęs.

Kartais mamos susipainioja – nesupranta rekomendacijų „duoti žįsti tada, kai nori ir kiek nori“ t.y. kad krūtį reikia duoti tuomet, kai kūdikis yra alkanas. Kartais motina nesupranta arba nesugeba atskirti kūdikio alkio signalų nuo kitos jo būsenos pakitimų, kai jam reikalinga kitokia pagalba. Rekomendaciją žįsti krūtį, kol pasisotins, ji suvokia kaip laiko neapribotą mažylio buvimą prie krūties.

Y tam tikri ra kūdikio pasisotinimo signalai, pvz., čiulpiant atsiranda vis ilgėjančių pauzių, čiulpimas sulėtėja, tampa mažiau intensyvus, mažylis bando nusukti galvą nuo krūties, paleidžia spenelį, užmiega, o pakartotinai pasiūlius krūtį atsisako ją imti.

Tai, kad dukra „miega apsižiojusi krūtį“ nenormalu, tačiau nieko bendro neturi su „plečiasi kojų kraujagyslės, susidūriau ir su limfadenitu“. Kai taip nutinka, gavus šeimos gydytojo siuntimą būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją – kraujagyslių chirurgą. Dėl to, kad dukra „miega apsižiojusi krūtį“, gali skaudėti nugarą. Kad taip nebūtų, mažylė turi būti atpratinama nuo nuolatinio buvimo prie krūties.

KAS TIE EOZINOFILAI

Sūnui 1,8 mėn. Atlikus bendrąjį kraujo tyrimą, rastas stipriai viršijantis normą eozinofilų kiekis. Jokių išorinių simptomų nėra. Kaip elgtis tokiu atveju, ar reikalingas išsamesnis tyrimas, gydymas?

Mažylis galėjo užsikrėsti žmogaus arba kačių, šunų kirmėlių kiaušinėliais. Turi būti kelis kartus iš eilės atliekamas šiltų išmatų tyrimas dėl žmogaus kirminų kiaušinėlių, o dėl užsikrėtimo šunų, kačių kirminais atliekamas sudėtingesnis tyrimas – dėl savitųjų antikūnų (IgM, IgG, IgA klasių) kraujyje ligos pradžioje ir po 2-3 savaičių. Žmogaus išmatose toksokarų kiaušinių nebūna.

Neišsamiai skamba teiginys „jokių išorinių simptomų nėra.“Juk turėjo būti priežastis, dėl kurios buvo darytas kraujo tyrimas, nes be priežasties tyrimai nedaromi. Yra dar ir kitų priežasčių, dėl kurių padidėja eozinofilų skaičius kraujyje.Todėl apie gydymą negaliu nieko pasakyti, nes gydymas priklauso nuo to, kas bus aptikta, ir nuo mažylio tėvų supratimo, kokia higieninė aplinka turi būti namuose. Tyrimus skiria sūnaus gydytoja – tyrimų kaštus dengia tėvai.

GUZELIS GALVOJE

Mūsų sūneliui nuo gimimo galvytėje yra mažas guzelis, kuris nei didėja, nei mažėja. Gydytojai sako, kad tai limfmazgis, ir jį reikia operuoti. Gal galite patarti, kada tai geriausia daryti ir ar iš vis tai daryti. Sūneliui 11 mėn.

Kiekviena galva turi tam tikras dalis: pakaušį, kaktą, viršugalvį. Taip ir neaišku – kurioje galvos dalyje ir kokio dydžio yra minimas guzelis? Neaišku, ar tas guzelis trukdo kūdikiui, o jei trukdo, tai kaip trukdo – ar tai kosmetinis defektas? Jeigu guzelis nedidėja, neskauda, nekeičia savo konsistencijos, spalvos, netrukdo mažyliui augti ir nėra kosmetinis defektas, kad ir kokios kilmės jis būtų, jo operuoti nederėtų.

Atsakė doc. A.Vingras

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Klausimai pediatrui, kuriuos dažniausiai užduoda tėvai 3”

  1. Justina
    2016/11/01 at 15:22 #

    Sveiki, prieš savaite 2 mėn 3savaičių mergytei galvoje pakaušį arčiau kaktos atsirado guzelis pamaniau jog koks uodas įkando, bet va jau savaitė laiko kaip jis nenyksta šiek tiek padidėjo paraudo bet jis nesislankioja. Kas tai galėtų būti ?

Palikite atsiliepimą


šeši + = 11

Kitos temos: