Klausimai pediatrui, kuriuos dažniausiai užduoda tėvai 4

Olesios Michalovskajos nuotr.

Olesios Michalovskajos nuotr.

Ar normalu, kad 5 mėn. kūdikiui labai prakaituoja pėdutės? Ar tai nepaveldima? Mano mamos ir senelio kojos labai prakaituoja.

Prakaitavimas – viena iš organizmo savisaugos reakcijų.

Dažniausiai prakaituoja per šiltai aprengti vaikai. Mažylių medžiagų apykaita daug greitesnė nei suaugusiųjų, todėl netinkamai aprengtas vaikas net nedaug judėdamas beregint suprakaituoja. Atminkite, kad apatiniai drabužėliai turi būti medvilniniai (jokiu būdu ne sintetiniai). Vaikai gausiau prakaituoja ir dėl įvairių ligų bei įgimtų veiksnių. Jeigu prakaituoja vaikučio pakaušis, jam gali būti įtariamas rachitas. Pačioje ligos pradžioje kitų ligos požymių dažniausiai ir nebūna, o skyrus gydymą vitaminu D ar padidinus įprastinę dozę greitai išnyksta ir šis požymis. Būtinai kreipkitės į savo vaikučio gydytoją, ir jis tiksliai nurodys tikrąją priežastį.

Berniukui ant kaklo atsirado raudonos apie 1 cm skersmens dėmės. Vaikas kasosi, ypač naktį. Įtarusi prakaitinę, kakliuką iš pradžių itin švariai prausdavau. Tačiau tai nepadėjo. Antialerginiu muilu skalbiu šaliką, kepurę, drabužėlius, kurie liečiasi prie odelės. Vaikas niekam kitam nealergiškas. Kaip mums gydytis, kur kreiptis?

Norint atsakyti į Jūsų pateiktą klausimą, svarbu sužinoti, kiek Jūsų berniukui metų, prieš kiek laiko atsirado šios dėmės, ar Jūsų vaikas nealergiškas maistui ar kitiems buities, aplinkos veiksniams, kokiomis aplinkybėmis atsirado šios dėmės, t.y. ar tuo metu jis nekarščiavo, neslogavo, nekosėjo ir t.t.

Tai labai svarbu tam, kad būtų galima nustatyti bėrimo priežastį. Todėl būtinai kreipkitės į apylinkės pediatrą. Manau, kad būtina ir vaikų dermatologo konsultacija.

Pediatrė pastebėjo, kad sūnui reikia pakirpti liežuviuką. Ar tai tikrai būtina ir kaip tai atliekama? Vaikui 3,5 metų, jis labai bijo ligoninių ir įvairiausių procedūrų.

Apatiniame liežuvio paviršiuje gleivinė sudaro pasaitėlį, kuris riša liežuvį prie burnos ertmės dugno.

Kartais iš tiesų tas pasaitėlis būna labai trumpas, riboja liežuvio judesius, todėl jau mažiems kūdikėliams tą pasaitėlį vaikų chirurgai pakerpa. Taigi pakirpti reikia ne liežuvėlį, o liežuvio pasaitėlį. Ar reikia pakirpti pasaitėlį, būtina pasikonsultuoti su vaikų chirurgu, juolab kad Jūsų vaikui jau 3,5 metai. Jeigu pasaitėlis iš tiesų labai trumpas, jis vėliau gali labai apsunkinti kalbos vystymąsi, gali atsirasti kalbos defektų.

Ar reikia vartoti nors minimalų kiekį druskos ruošiant maistą 10 mėn. kūdikiui?

10 mėnesių kūdikiui jau duodama košių, mėsos. Pomėgis valgyti sūriai nėra įgimtas. Prie sūraus maisto priprantama, o jis nėra sveikas, nes vėliau gali būti padidėjusio kraujospūdžio priežastis. Todėl nerekomenduojama kūdikį pratinti valgyti sūriai. Pirmais gyvenimo metais į kūdikių maistą druskos nededama. Daržovių, mėsos tyres galima pagardinti petražolėmis, krapais tada, kai kūdikis jau įpratęs valgyti pagrindinius produktus.

Mano mergytė turi dėmę ant kaktos, kuri nusitęsia iki nosies. Kol buvo mažesnė, dėmė buvo ir ant vokų. Dabar po truputį mažėja. Vaikui 2 metai. Gydytoja sakė, kad tai hemangioma. Kokio amžiaus patartina gydyti, ar dažnai hemangiomos išnyksta savaime?

Hemangiomos – kraujagyslių dariniai, priskiriami apgamams. Tai kraujagyslių sklaidos trūkumas, galintis pasireikšti bet kurioje kūno vietoje. Ši patologija įgimta, pasireiškianti pirmaisiais gyvenimo metais. Įgimtos hemangiomos, ypač jei jos nedidelės, iki 3 cm dydžio, dažnai išnyksta savaime. Nors medikai teigia, kad tai turėtų įvykti iki pirmųjų metų pabaigos, dažniausiai dėmės užsibūna iki 3 ar net iki 8 m. Jei tėvai pastebi, kad hemangiomos spalvos intensyvumas mažėja, joje atsiranda sidabro spalvos strijų, vadinasi, darinys po truputį nyksta, ir po kurio laiko dėmės vietoje susiformuos normalus audinys.

Kaktos viduryje, rečiau kitur esantis kraujagyslinis apgamas, vadinamas ,,Saliamono dėme”, taip pat būna gimstant, esti skaisčiai raudonos spalvos. Ši dėmė praeina savaime pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ar metais.

Anksčiau hemangiomos buvo šalinamos trumpais rentgeno spinduliais ar tiesiog operuojamos. Dabar taikomas daug saugesnis būdas – šalčio chirurgija (krioterapija). Komplikacijų po šaldymo procedūrų nebūna, o žymės lieka beveik nepastebimos. Šalčiu hemangiomos šalinamos privačiuose odos kabinetuose, onkologiniuose dispanseriuose, kosmetologinėse gydyklose. Dabar jau ir Lietuvoje taikomas gydymas lazeriu. Tai atliekama tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Lazeriu įmanoma hemangiomas naikinti sunkiai prieinamose vietose, pvz., nosiaryklėje, ausyje. Lazeriu pašalinus hemangiomą nuo voko, neliks jokių randų.

Ar mikrobangų krosnelėje šildomas maistas gali kuo nors kenkti vaikui?

Mikrobangų krosnelės naudojamos visame pasaulyje. Jose maistas ir gaminamas, ir šildomas. Jeigu mikrobangų krosnelė techniškai tvarkinga, ji neturėtų pakenkti ruošiamam maistui.

Papasakokite plačiau apie čiulptukus. Jų dabar tokia gausybė: lašo, vyšnios formos, ortodontiniai ir t.t. Kokie jų tinka kuriam amžiui?

Čiulptukais nereikėtų piktnaudžiauti, tačiau yra tokių kūdikių, kurių stiprus čiulpimo refleksas, todėl geriau duoti tinkamai parinktą čiulptuką, nei vėliau kariauti su nepatenkinto čiulpimo pasekmėmis, pvz., nykščiu vaiko burnoje. Tinkamai parinkti čiulptukai niekada nepakenks vaiko žandikaulio vystymuisi.

Čiulptukai ar žindukai (užmaunami ant buteliuko) gaminami iš kelių medžiagų: natūralios – latekso, ar dirbtinės – silikono. Kokį pasirinkti, turi nuspręsti pati mama, nes jie turi ir silpnų savybių: pvz., lateksas sugeria drėgmę ir reaguoja į ultravioletinius spindulius, o silikonas – dulkes. Tinkamai prižiūrimi (visada laikomi uždengti), ilgiau tarnauja silikoniniai, tačiau įbrėžti jie irsta, todėl prieš duodant tokį čiulptuką kūdikiui, būtina jį gerai apžiūrėti, ar jis nepažeistas, nes kūdikis gali nukąsti gabalą silikono. Kadangi visi čiulptukai ir žindukai nuolat virinami, lateksiniai gauna daugiau drėgmės ir greičiau keliauja į šiukšlyną. Taigi, kokį pasirinkti, turi nuspręsti patys tėveliai.

Šiuo metu Lietuvoje yra įvežta labai kokybiškų lateksinių ir silikoninių čiulptukų bei žindukų, kurie atitinka visus geros kokybės reikalavimus: atsparūs karščiui iki 130°C temperatūros, nekenksmingi, nesugeriantys dulkių bei kitų nešvarumų, pagaminti pagal kūdikių burnytės formą, be to, pasižymintys antikolitinėmis savybėmis (t.y., sumažinantys kūdikių pilvuko skausmus).

Čiulptukai bei žindukai būna įvairių formų: apvalios vyšnelės ar lašo ir ortodontiniai. Pastarieji labai geros kokybės, nes tiksliai pagaminti pagal kūdikių burnytės išlinkimus ir įdubimus. Ortodontiniai čiulptukai nepakenks, net jei vaikučiai nenori su jais atsisveikinti ir ilgesnį laiką (iki 3 metų).

Čiulptukai ir žindukai gaminami pagal vaiko amžių. Auga vaikas, auga ir čiulptukas. Ant pakuotės dabar yra nurodoma kokio amžiaus vaikui skirti čiulptukai ir žindukai. Negalima duoti vaikui didesnio čiulptuko, nei nurodyta ant pakuotės. Kaip žinia, auga vaikas, auga ir jo burnytė. Netinkamas čiulptukas ar žindukas gali sutrikdyti žandikaulio ir burnos ertmės vystymąsi. Dažniausiai čiulptukai ir žindukai skirstomi taip: nuo pirmų gyvenimo dienų iki pusės metų ir nuo pusės metų iki 18 mėn.

Kūdikių ir mamų patogumui gaminami specialūs čiulptukai miegančiam vaikui. Jie nuo paprastų skiriasi viena detale – išorinis žiedelis plokščios formos, kad vaikeliui po nakties miego ant skruosto neįsispaustų čiulptuko kontūrai. Taip pat dabar yra čiulptukų su termometrais. Tai pagalbininkai nepatyrusioms mamoms, kurios nuolat nerimauja, ar vaikas sveikas, ar nekarščiuoja. Tiesa, gamintojai dar pataria visada pamatuoti temperatūrą paprastu termometru.

Į skaitytojų klausimus atsakė pediatrė Enrika Didžiulienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 − aštuoni =

Kitos temos: