Vaikų hemangiomos tėvams kelia nerimą. Ar verta jaudintis? Atsako garsus chirurgas

hemangioma

Šarūnė su dukrele

Na ir kokia problema – dėmelė, kuri, sako, turėtų išnykti.

Ar taip galvotume, jeigu mūsų kūdikis gimtų su hemangioma? Tikrai ne.

Ėmėmės šios temos, nes klausimų apie hemangiomas nemažėja.

Vienos hemangiomos istorija

Pasakoja mama Šarūnė:

2019 metų kovo pabaigoje pasaulį išvydo mažytė graži mergaitė. Esu pirmakartė mama, viskas nauja, pirmos dienos po gimdymo buvo tarsi kosmose.

Ir štai grįžus namo po maždaug 4 dienų dukrai ant kaktytes pradėjo ryškėti raudonas taškelis. Pamaniau, kad įsidrėskė su nagučiais ir per daug nesijaudinau. Bet po savaitės šalia atsirado dar vienas taškelis, o pirmasis pradėjo didėti. Pastebėjau raudoną dėmę ir ant užpakaliuko.

Sunerimau, pasirodėme mažylės gydytojai ir gavome siuntimą pas dermatologą.

Aplinkoje mamytės kalbėjo ir teko skaityti apie angelo bučinius, gandro gnybius, kad vaikai, būna, gimsta su tokiais dalykėliais ir jie, laikui bėgant, pranyksta. Mūsiškis kol kas priešingai – didėjo. Pagaliau gavau taloną pas dermatologą kitoje klinikoje (mūsiškėje eilės tęsėsi apie 2 mėnesius). Priėjome eilę, kai mergaitei buvo 3 mėnesiai, ir darinys ant kaktos buvo jau kur kas paaugęs.

Vos įėjus pro duris ir nespėjus vaiko iškelti iš nešykles, buvo nustatyta diagnozė – hemangioma. Kaip elgtis? Laukti metus ir stebėti, turėtų pradėti nykti savaime. Lyg ir nuramino.

Iki 4 mėnesių hemangioma dar šiek tiek paaugo, bet po to 2 mėnesius lyg ir aprimo, gal kiek pakeisdavo spalvą, vaikui pradedant verkti.

Pamiršau paminėti, kad visus tuos mėnesius turėjau apsišarvuoti kantrybe atsakinėdama į klausimus – kur numečiau vaiką? Kodėl nekarpau jam nagučių? O gal pati įdrėskiau? Tikriausiai tėtis išmetė iš rankų, juk vyrai tokie nerangūs? „Geriausias“ komentaras buvo „matyt, bėgdamas pargriuvo?“ 4 mėnesių kūdikis… Gal buvau dar jautri po gimdymo, gal dar hormonai nebuvo susitvarkę, bet kantrybės atsakinėjant reikėjo tikrai daug.

Aplinkoje nebuvo nė vienos mamos, kurios vaikutis turėtų hemangiomą, tačiau gydytojai kartojo, kad pastaruosius 10 metų atsiranda vis daugiau vaikų su hemagiomomis, bet jų priežastis – neaiški. Buvau girdėjusi apie gydytoją Gintą Pošiūną, kuris specializuojasi šioje srityje. Bet juk mes lankėmės pas dermatologą, ir jis patarė laukti.

Vaizdelis ant kaktos neramino, su klausimais ir komentarais susigyvenau, bet su vyru nusprendėme vis dėlto nuvykti pas gydytoją G. Pošiūną į konsultaciją. Ir gydytojas iškart paklausė: kur buvome iki šiol? Nuvykome ten, kai dukrytei buvo 6 mėnesiai, gydytojas iškart siūlė pradėti gydymą, kadangi mūsų atveju hemangioma turėjo polinkį didėti.

Ir štai – jau po 3 procedūros. Hemangioma kaktos srityje pamažu traukiasi, ir gydytojai sveikina, kad ji pradėjo mažėti, kol dukrytei dar nesuėjo metai. O aš noriu visoms mamytėms palinkėti neklausyti kaimynės, forumiuko ar močiutės nuomonės. O vykti tiesiai pas specialistus. Jeigu būčiau nuvykusi anksčiau, hemangioma nebūtų tiek išplitusi, būtų reikėję mažiau procedūrų, kurios nėra malonios nei vaikučiui, nei tėvams.

Skatinu šeimas, kurios turi šią problemą, bendrauti, pasakoti savo istorijas – tuomet tokioms šviežiomis mamytėms kaip aš bus lengviau. Dabar, kai ir pati turiu nemažai patirties, mielai pasidalinsiu, mano el.paštas: [email protected]

Gintas Pošiūnas

Chirurgas Gintas Pošiūnas

Gydyti ar laukti?

Konsultuoja chirurgas Gintas Pošiūnas

Kai tėvai ant kūdikio kūno ar veiduko pastebi raudoną dėmę, pirmieji klausimai, kurie kyla, – kas tai, kodėl ir ar dėmė dings.

Įgimta hemangioma – tai pats dažniausias įgimtas nepiktybinis navikas, kuris niekada netampa piktybiniu.

Kodėl atsirado. Priežastys, dėl kurių atsiranda hemangiomos, nežinomos. Tik 10 proc. lemia paveldimumas. Kitiems 90 proc. taikoma daugybė teorijų. Jau įrodyta, kad hemangioma yra kamieninių ląstelių navikas. Kamieninės ląstelės paveikia kapiliarus ir šie ima nekontroliuojamai vešėti. Vaikai su hemangiomomis gimsta visų rasių žmonėms, visose tautose, visuose socialiniuose sluoksniuose. Buvo bandoma hemangiomų atsiradimą sieti su radiacija, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tiek toje aplinkoje, kur radiacija didelė, tiek toje, kur maža, – hemangiomų tiek pat. Tai įgimtas darinys, o kodėl kūdikis su juo gimsta, – neaišku. Galbūt formuojantis vaisiaus kraujagyslėms įvyksta klaida, kurią galima sieti su mamos persirgtomis infekcijomis, vartotais vaistais. Bet čia tik spėlionės, įrodymų nėra.

Augimo ir nykimo dinamika. Hemangiomą galima pastebėti ant odos iš karto po gimimo arba per 6 savaites po gimimo – kaip rausvą dėmę. Hemangiomos, nors ji yra įgimtas navikas, po gimimo gali visiškai nesimatyti. Todėl naujagimis išleidžiamas namo kaip kliniškai sveikas, o hemangioma išryškėja vėliau.

Antro gyvenimo mėnesio pabaigoje hemangioma gali pradėti sparčiai augti, kilti virš odos paviršiaus arba plisti kaip plokščia dėmė. Augimas gali vykti iki 1 metų, kartais ir ilgiau.

Nuo 1 metų hemangioma pradeda nykti pati, tai vadinama hemangiomos regresija arba involiucija. Hemangioma nyksta lėtai, 1 cm naviko sunyksta per 3–4 metus. Jei hemangioma išauga iki 1 cm dydžio, tai jos nykimo trukmė bus apie 4 metus (skaičiuojama, kad 1 kvadratinis hemangiomos centimetras nyksta 3–4 metus). Pagalvokite, kiek metų nyks 5 cm hemangioma.

Sunykus hemangiomai, dažnai lieka randų, odos tekstūros ir spalvos pakitimų. Ligos trukmė, prognozė ir liekamieji reiškiniai priklauso nuo kūno vietos, kur susiformavo navikas, ir nuo augimo agresyvumo. Apibendrinant – hemangioma auga pirmaisiais gyvenimo metais. Akivaizdžiai ir agresyviai ji auga pirmąjį gyvenimo pusmetį. Paskui hemangiomos pakitimai būna labai maži, nebeturintys tokios klinikinės reikšmės.

Ar tai pavojinga. Hemangioma – tai nepiktybinis kraujagyslinis navikas (auglys), kuris niekada nesupiktybėja. Jo blogybė tik ta, kad augdamas jis ardo audinius ir kartais gali sukelti negrįžtamų deformacijų, dėl to ateityje gali reikėti plastinių operacijų. Laiku pradėjus gydyti, to galima išvengti.

Jei ant odos yra daugiau kaip 3 hemangiomos, ultragarsu reikia tirti, ar nėra hemangiomų pilvo organuose. Hemangiomos gali išopėti ir kraujuoti. Tai dažna ligos komplikacija. Opos gyja sunkiai, nes aplinkiniai audiniai nėra sveiki.

Ar vaikui hemangiomą skauda. Hemangioma skausminga, jei ji išopėja, ypač jei patenka infekcija. Kontaktinis-mechaninis hemangiomos pažeidimas (nuo įdrėskimo, užkliuvus, užsigavus) pasitaiko gana retai, nes kūdikiai nėra labai judrūs. Jei hemangiomą turi 3–4 metų vaikas, tuomet jis gali griūti, susižeisti, įsidrėksti. Bet hemangiomos yra kūdikių problema, todėl tikimybė, kad jis pats mechaniškai pažeis darinį, maža.

Hemangiomos neskauda, neniežti. Tiksliai pasakyti, ką jaučia 2–3 mėnesių kūdikis, mes negalime, tačiau atliktų tyrimų duomenimis, sparčiai auganti hemangioma sukelia nepatogumą, nes jaučiamas odos tempimas (ypač jei hemangioma tokioje vietoje, kur trinasi, spaudžia – ant pakaušio, sėdmenų srityje ir pan.).

Hemangiomos opėjimas sukelia skausmą.

hemangioma

Hemangioma

Ar reikia gydyti. Apie 70 proc. hemangiomų nereikia gydyti. Jei navikas nedidelis, funkciškai ir estetiškai nepavojingoje kūno vietoje, gydymas nėra būtinas.

Veido, lyties organų ir rankų pirštų hemangiomos gydomos nedelsiant. Dėl visose kitose kūno vietose esančių hemangiomų gydymo skiriamos 4–6 savaitės apsisprendimui.

Jei hemangiomos akivaizdžiai didėja, – gydymas irgi reikalingas.

Hemangiomos nėra tik estetinė bėda. Pusė šių darinių savaime išopėja ir kraujuoja. Kraujavimas nėra tiek pavojingas, kiek tėvai ar šeimos gydytojai įsivaizduoja, tačiau pats opėjimo procesas pavojingas.

Juk mūsų oda nėra sterili, gali greitai patekti infekcija. Tada hemangioma supūliuoja, „griūna“. Be to, išopėjusi hemangioma šimtu procentų gyja randu.

Tad atsakyti, ar hemangiomą reikia gydyti, ar verta laukti, kol ji išnyks, galima tik kiekvienam kūdikiui individualiai.

Kaip stebima hemangioma. Svarbus yra aktyvus hemangiomos stebėjimas. Liniuote matuoti hemangiomos nepatarčiau, nes kaskart matmenys bus vis kiti – nelygu, kokia vaiko padėtis, kaip pasitempusi oda, be to, hemangiomos auga ne tik į plotį, bet ir į aukštį, o to išmatuoti beveik neįmanoma. Geriausiai stebėjimą iliustruoja fotografavimas. Jei tėvai fotografuoja hemangiomos augimą, gydytojui, pažiūrėjus į nuotraukas, daug lengviau atsakyti – ar reikia gydyti, ar ne.

Kaip gydoma. Hemangiomas rekomenduojama gydyti lazeriu – tai efektyvus ir saugus gydymo metodas, laikomas pirmo pasirinkimo įgimtų hemangiomų gydymo metodu daugelyje pasaulio šalių. Šis metodas nepašalina hemangiomos iškart. Lazerio spinduliai sutrikdo naviko mitybą, jo augimas sustoja, ir ilgainiui hemangioma pradeda nykti. Priklausomai nuo naviko dydžio ir vietos, taikomos skirtingos gydymo metodikos, skirtingi lazerio aparatai bei procedūrų skaičius.

Labai didelės ir agresyviai augančios hemangiomos gydomos vaistais, stabdančiais neteisingą kraujagyslių formavimąsi. Pastaruoju metu naudojamas gydymas propranololiu. Neretai taikomas kombinuotas gydymas – propranololiu ir lazeriu.

Chirurginis gydymas – irgi efektyvus gydymo metodas, tačiau reikalauja bendrosios nejautros ir dažniausiai taikomas liekamiesiems reiškiniams ir deformacijoms šalinti.

Ar hemangiomų daugėja. Iš tikrųjų hemangiomų nėra daugiau. Jų visada buvo tiek pat – statistiškai 2–3 proc. visų gimusių kūdikių turi šią problemą. Tačiau kažkodėl atrodo, kad hemangiomų daugėja. Taip yra todėl, kad tėvai tapo atidesni ir dažniau kreipiasi į gydytojus, nes greitai gali rasti informaciją internete. Kita priežastis, anksčiau pacientai buvo išsklaidyti po įvairiausius centrus: vieni vaikai patekdavo pas veido-žandikaulio chirurgus, kiti – pas plastikos chirurgus ar onkologus, dar kiti – į odos ligų klinikas ar pas gydytojus-hematologus. Dabar turintys hemangiomas kūdikiai dažniausiai nusiunčiami pas vaikų chirurgus ar pas kraujagyslių chirurgus.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


8 − = keturi

Kitos temos: