Hemangiomos – kiek laukti, kol išnyks savaime?

hemangioma — Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Laba diena,

vyresnysis sūnelis nuo gimimo turėjo hemangiomą ant lūpos, bet kokia informacija ta tema (ypač apie gydymo būdus) buvo ypač aktuali. Visuomet norisi žinoti ne tik gydančio gydytojo, bet ir jo kolegų nuomonę.

Gimus antrajam sūnui, susidūrėme su kita kraujagyslinių darinių rūšimi – kapiliarinėmis malformacijomis. Panašu, kad ši displazija rečiau pasitaikanti, mažiau pažįstama tiek tėveliams, tiek gydytojams. Gimus vaikui, tiek pediatrai, tiek vaikų chirurgas sakė, kad mūsų sūneliui ant kojytės plokščia hemangioma, kuri greičiausiai sumažės vaikui augant. Deja, po konsultacijos Santariškėse sužinojome kitą diagnozę – vaikui ant kairės kojytės ir užpakaliuko yra ne hemangioma, o kapiliarinės malformacijos. Jos nenyksta savaime, o proporcingai didėja vaikui augant. Mūsų atveju labiausiai nuliūdino ne tai, kad visą gyvenimą vaikas turės estetinę problemą – visą kojytės priekį ir dalį užpakaliuko dengiančią raudoną dėmę, bet tai, kad dėl malformacijos blogai maitinami kojytės audiniai, todėl mažylio kojytė jau dabar plonesnė. Neaišku, ar tai neturės įtakos ir kaulo augimui.

Galbūt tema apie įgimtus kraujagyslių darinius, jų rūšis bei gydymo būdus būtų įdomi ir kitiems tėveliams.

Mama

***

Sveiki,

jau seniai galvojau Jums parašyti, o dabar mamytės iš forumo mane padrąsino… Turim vieną bėdelę, kuri kankina ne tik mus, bet ir daugybę kitų šeimų. Tai hemangioma. Šis žodis man nieko nereiškė iki kol teko susidurt akis į akį. Informacijos tikrai nėra daug, tai teko pasitelkti viską, kad tik išsiaiškinčiau, kas yra mano dukrelei. Iš gimdymo namų paleido su nedidele dėmele ant veido. Bet juk naujagimiai turi daugybe dėmelių… Gydytojai sakė stebėti. Praėjus kelioms savaitėms, ta dėmė pradėjo akyse augti ir didėti. Laimei, turim nuostabią šeimos gydytoją D.Buikienę, kuri mums liepė nelaukti ir nusiuntė pas specialistus. Sakė – tai hemangioma ir tai tikrai rimta. Mano durytei jau 8 mėnesiai. Jai jau darė 3 lazerines procedūras, nes toks yra efektyviausias gydymo būdas. Širdis plyšta žiūrint į jos gražų veideli ir meilės kupinas akutes. Meldžiuosi, kad tik ta bjaurybė greičiau pasitrauktų. Dabar man tas žodis – hemangioma – jau nebesukelia mistikos ir ištarti pasidarė lengva.

Forume susipažinau su kitomis mamytėmis, kurių vaikučiai irgi turi šią bjaurybę. Ir dar kokios jos… O jų gydytojai iš pradžių liepė laukti, nors matė, kad jau padėtis blogėja. Juk mamos geriausiai žino, kada vaikui yra blogai. Mes atradome viena kitą ir padedame kuo tik galime. Mamos ėmė reikalauti iš gydytojų to, ką jie turėtų kuo greičiau padaryti patys. Nusiųsti ten, kur reikia. Juk jeigu nieko baisaus, tai bus galima toliau ramiai gyventi, o jei ne… Kai kurios mamos apie gydymą sužino tik iš mūsų, nors turėtų sužinoti iš gydytojų.

Labai graudu girdėti, kad kai kurie gydytojai abejingai į tai reaguoja. Hemangiomos per labai trumpą laiką išauga milžiniškos ir gali padaryti neatitaisomos žalos. O kai pagalvoji, juk buvo mažytis taškelis.

Kad taip neatsitiktų kitoms mamytėm, kad nereikėtų bemiegėmis naktimis savęs graužti „kur aš tiek laiko buvau“, labai norėčiau apie tai pakalbėti garsiai, kad žinotų visos, kurios vaikiukus jau glaudžia prie savęs, kurios nešioja juos po širdele ir kurios dar tik apie juos svajoja…

Mama Ieva

Apie kraujagyslinius odos navikus – hemangiomas – gauname labai daug klausimų. Konsultuoja chirurgas Gintas Pošiūnas.

Informacija apie hemangiomas skurdi. Kai kūdikio kūną ar veidą bjauroja raudona dėmė, pirmieji klausimai, kurie kyla – kas tai, kodėl ir ar dėmė dings?

Pradėsiu nuo to, ką kiekvieną dieną daug kartų sakau pacientams. Hemangioma – tai nepiktybinis kraujagyslinis navikas (tautoje vadinamas auglys), kuris niekada nesupiktybėja. Jo blogybė tik ta, kad augdamas jis ardo audinius ir kartais gali sukelti negrįžtamas deformacijas, dėl to ateityje gali reikėti plastinių operacijų. Laiku pradėjus gydyti, to galima išvengti.

Priežastys, dėl kurių atsiranda hemangiomos, nežinomos. Tik 10 proc. lemia paveldimumas. Kitiems 90 proc. taikoma daugybė teorijų. Aš žinau septynias teorijas, ir tikrai jų nedėstysiu, nes jei jos yra 7, vadinasi, nėra nė vienos tikros.

Vaikai su hemangiomomis gimsta visose rasėse, visose tautose, visuose socialiniuose sluoksniuose. Buvo bandoma hemangiomų atsiradimą sieti su radiacija, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tiek toje aplinkoje, kur radiacija didelė, tiek toje, kur maža – hemangiomų tiek pat. Tai įgimtas darinys, o kodėl kūdikis su juo gimsta – neaišku. Galbūt formuojantis vaisiaus kraujagyslėms įvyksta klaida, kurią galima sieti su mamos persirgtomis infekcijomis, vartotais vaistais. Bet čia tik spėlionės, įrodymų nėra.

Mamos rašo, kad namo grįžo su sveiku naujagimiu, jo odelė buvo švari. O po kurio laiko pasirodė hemangioma…

Hemangiomos, nors ji yra įgimtas navikas, po gimimo gali visiškai nesimatyti. Todėl naujagimis išleidžiamas namo kaip kliniškai sveikas. Hemangioma išryškėja per 6 savaites.

Daugybė mamų rašo, kad šeimos gydytojai siūlo ne gydyti, o laukti, nes hemangiomos išnyksta savaime?

Hemangioma auga pirmaisiais gyvenimo metais. Akivaizdžiai ir agresyviai ji auga pirmąjį gyvenimo pusmetį. Paskui hemangiomos pakitimai būna labai maži, nebeturintys tokios klinikinės reikšmės.

Paprastai nuo pusės metų iki metų hemangioma „stovi vietoje“, o nuo metų net 80 proc. hemangiomų pradeda nykti savaime. Tad pasakymas, kad hemangiomos išnyksta, yra teisingas. Bet niekada niekas nežino, ar jos išnyks visiškai, ar paliks pėdsakus, deformacijas. Hemangioma išauga labai greitai, o nyksta labai lėtai. Jei hemangioma išauga iki 1 cm dydžio, tai jos nykimo trukmė bus apie 4 metus (skaičiuojama, kad 1 kvadratinis hemangiomos centimetras nyksta 3-4 metus). Pagalvokite, kiek metų nyks 5 cm hemangioma…

Hemangiomos nėra tik estetinė bėda. Pusė šių darinių savaime išopėja ir kraujuoja. Kraujavimas nėra tiek pavojingas, kiek tėvai ar šeimos gydytojai įsivaizduoja, tačiau pats opėjimo procesas – pavojingas.

Juk mūsų oda nėra sterili, gali greitai patekti infekcija. Tada hemangioma supūliuoja, „griūna“. Be to, išopėjusi hemangioma šimtu procentų gyja randu.

Tad atsakyti, ar hemangiomą reikia gydyti, ar verta laukti, kol ji išnyks, galima tik kiekvienam kūdikiui individualiai.

Paprastai net 70 proc. hemangiomų gydyti nereikia, tačiau yra trys hemangiomų lokalizacijos vietos – veidas, rankų pirštai ir lyties organai – kai hemangiomos turi būti gydomos besąlygiškai, bent jau tokios taktikos laikosi Europos gydytojai. Juk tos vietos labai svarbios tiek kosmetiškai, tiek funkciškai. Kadangi hemangiomos augimas yra neprognozuojamas, tokiose vietose susiformavę kraujagysliniai navikai gydomi iš karto. Dėl visose kitose kūno vietose esančių hemangiomų gydymo skiriamos 4-6 savaitės apsisprendimui.

Ar pamatęs kūdikį su hemangioma, galite iš karto pasakyti, kaip ji nyks, ar reikės gydymo?

Tikrai ne visada. Jei kūdikiui sukako 6 mėnesiai, jau galima pasakyti, ar hemangioma dar auga, ar „stovi vietoje“, ar turi tendenciją nykti. Tačiau jei kūdikis iki pusės metų, ką nors prognozuoti labai sunku.

Todėl svarbus yra hemangiomos stebėjimas, ir ne bet koks, o aktyvus. Liniuote matuoti hemangiomos nepatarčiau, nes kaskart matmenys bus vis kiti – nelygu, kokia vaiko padėtis, kaip pasitempusi oda, be to, hemangiomos auga ne tik į plotį, bet ir į aukštį, o to išmatuoti beveik neįmanoma. Geriausiai stebėjimą iliustruoja fotografavimas. Jei tėvai fotografuoja hemangiomos augimą, gydytojui, pažiūrėjus į nuotraukas, daug lengviau atsakyti – ar reikia gydyti, ar ne.

Žinoma, skiriasi fotoaparatai, skiriasi nuotraukų kokybė, bet akivaizdus hemangiomos augimas nuotraukose visada yra pastebimas.

Ar vaikui hemangiomą skauda?

Hemangioma skausminga, jei ji išopėja, ypač jei patenka infekcija. Kontaktinis-mechaninis hemangiomos pažeidimas (nuo įdrėskimo, užkliuvus, užsigavus) pasitaiko gana retai, nes kūdikiai nėra labai judrūs. Jei hemangiomą turi 3-4 metų vaikas, tuomet jis gali griūti, susižeisti, įsidrėksti. Bet hemangiomos yra kūdikių problema, todėl tikimybė, kad jis pats mechaniškai pažeis darinį, maža.

Hemangiomos neskauda, neniežti. Tiksliai pasakyti, ką jaučia 2-3 mėnesių kūdikis, mes negalime, tačiau atliktų tyrimų duomenimis, sparčiai auganti hemangioma sukelia nepatogumą, nes jaučiasi odos tempimas (ypač jei hemangioma tokioje vietoje, kur trinasi, spaudžia – ant pakaušio, sėdmenų srityje ir pan.).

Jei nutariama hemangiomą gydyti, kaip tai daroma? Ar gydymas skausmingas? Ar vaikui taikoma bendroji nejautra?

Hemangiomų gydyme tradicinė chirurgija taikoma tik tuomet, kai nėra kitos išeities, pavyzdžiui, prasidėjus staigiam gausiam kraujavimui. Kartais galima hemangiomas gydyti krioterapija (šalčiu). Šalčio terapija tinkama labai mažoms hemangiomoms pradinėse stadijose gydyti. Todėl ši metodika taikoma retai.

Dažniausiai hemangiomos gydomos lazerinėmis procedūromis. Ar skaudės, ar gydymas bus sėkmingas, priklauso nuo gydymo metodikos ir aparatūros. Kaip skiriasi senas kompiuteris ar automobilis nuo naujo, taip ir lazerinė aparatūra skiriasi viena nuo kitos. Jei hemangioma didelė ir plati, jei ji veide ar ant lyties organų (o tos zonos yra skausmingos, šokogeninės), net ir su geriausia aparatūra gydant bus taikoma bendroji nejautra. Tarkime, hemangioma yra ant voko.

Procedūros metu reikia apsaugoti akį, todėl dedama apsauga tarp voko ir akies obuolio.

Įsivaizduokite, jei tą apsaugą bandytume įdėti būdraujančiam kūdikiui. Natūralu, kad be bendrosios nejautros to nepadarysi. Tačiau jei hemangioma neproblematiškoje vietoje, nedidelė, gali pakakti ir vietinės nejautros.

Ką hemangiomai daro lazeris – šlifuoja, nupjauna, išlydo?

Pirmas ir svarbiausias gydymo lazeriu tikslas – sustabdyti hemangiomos augimą. Neauganti hemangioma nebėra pavojinga. Vėliau jau galima spręsti, ar gydymą tęsti, ar laukti, kol ji išnyks pati.

Antras gydymo lazeriu tikslas – sukelti hemangiomos nykimą anksčiau, nei tai įvyksta natūraliai. Tai svarbu, jei hemangioma yra didelė, ir iškart aišku, kad ji nyks daug daug metų. Taip pat sukelti nykimą anksčiau laiko verta, jei hemangioma yra kosmetiškai ir funkciškai svarbiose kūno vietose.

Trečias gydymo lazeriu tikslas – kosmetinė korekcija, jei jos reikia. Tokios procedūros nukeliamos į 3-4 gyvenimo metus, kai vaikas išeina į kolektyvą ir turima hemangioma jam gali sukelti diskomfortą.

Kiek šiems tikslams įgyvendinti prireiks procedūrų, pasakyti neįmanoma. Viskas priklauso nuo to, kaip agresyviai auga hemangioma, kokioje ji vietoje, kaip pavyksta gydymas.

Gydant hemangiomą lazeriu taikomasi į kraujagysles ir siekiama sukelti jų uždegimą. Dėl sukelto uždegimo užanka naviką maitinančios kraujagyslės, navikas netenka mitybos ir nunyksta. Tiesiog lazeris pralenkia laiką – jis padaro tai, kas anksčiau ar vėliau atsitiktų savaime, hemangioma nunyktų.

Tačiau kai tai atsitinka anksčiau, vaikas gali išvengti vėliau kilsiančių problemų – randų gydymo, plastinių operacijų.

Ar hemangiomų daugėja, ar tik taip atrodo?

Iš tikrųjų hemangiomų nėra daugiau. Jų visada buvo tiek pat – statistiškai 2-3 proc. visų gimusių kūdikių turi šią problemą. Tačiau kažkodėl atrodo, kad hemangiomų daugėja. Taip yra todėl, kad tėvai tapo atidesni ir dažniau kreipiasi į gydytojus. Kita priežastis, anksčiau pacientai buvo išsklaidyti po įvairiausius centrus: vieni vaikai patekdavo pas veido-žandikaulio chirurgus, kiti – pas plastikos chirurgus ar onkologus, dar kiti – į odos ligų klinikas ar pas gydytojus-hematologus. Dabar turintys hemangiomas kūdikiai dažniausiai nusiunčiami pas vaikų chirurgus į Vilniaus universitetinę vaikų ligoninę (Santariškėse) ar pas kraujagyslių chirurgus. Hemangiomos gydomos ir privačioje GK klinikoje nuo jos įkūrimo. Kadangi pacientai neišsklaidyti po ligonines, o sutelkiami, atrodo, kad jų daugiau.

Ar visi kraujagysliniai dariniai, kuriuos vadiname hemangiomomis, ir yra hemangiomos? Štai mama rašo apie kapiliarinę malformaciją, kuri ne nyksta, o auga kartu su vaiku. Kas tai?

Tradiciškai visus įgimtus kraujagyslinius darinius įprasta vadinti hemangiomomis. Ne visi jie hemangiomos. Įgimti kraujagysliniai dariniai skirstomi į dvi grupes: navikai (hemangiomos, jos yra dažniausios) ir malformacijos.

Malformacijos – tai ne navikai, o kraujagyslių architektūros klaidos. Šie dariniai niekada nenyksta patys, o auga kartu su vaiku. Tikriausiai visi yra matę žmonių, kurie turi raudonas dėmes ant veido. Tai viena iš malformacijos rūšių, vadinama portveino spalvos dėme ar ugniniu apgamu.

Dar vieni dariniai, vadinami gandro žnybiais (ant pakaušio) ar angelo bučiniais (kaktoje ar ant akių vokų) yra praeinanti būklė. Vaikui augant šie dariniai nyksta ir net nėra priskiriami ligoms. Laikoma norma, kad gandro žnybis ar angelo bučinys išnyksta iki 4 metų, jei ne – galima koreguoti kosmetiškai.

Gandro žnybis paprastai jokių problemų nesukelia, nes yra ant pakaušio ir pasislepia po plaukais. Labiau tėvus jaudina angelo bučiniai – raudonos dėmės kaktos srityje. Jas galima koreguoti lazeriniu būdu, bet korekcijų pasitaiko labai retai. Per 7 metus aš turėjau vos 3 tokius pacientus.

Kokią didžiausią hemangiomą Jums teko gydyti?

Nuo pirštų galų iki peties, pusė kojos, visas veidas. Hemangiomos gali būti labai didelės. Beje, hemangiomų gali būti ne tik ant odos, bet ir vidaus organuose (nors tai labai retas dalykas). Kai kūdikis gimsta su 3 ir daugiau hemangiomų, jam atliekama vidaus organų echoskopija, ar nėra hemangiomų vidaus organuose. Yra tokia pavojinga būklė – naujagimių difuzinė hemangiomatozė, kai kūdikis turi labai daug smulkių hemangiomų ant odos ir daug hemangiomų kepenyse.

Yra būklių, kai hemangioma yra genetinio sindromo sudėtinė dalis.

Ką patartumėte kaip tėvas ir kaip specialistas sutrikusiai mamai, kuriai gimė vaikas su hemangioma?

Vienintelis patarimas – vaikų chirurgo konsultacija. Ar iš tikrųjų tai hemangioma? Ar iš tikrųjų ji auga? Ar iš tikrųjų ją reikia gydyti? Jei reikia – kada ir kaip?

Ačiū už patarimus.

Neila Ramoškienė

Apie hemangiomas

Hemangiomos auga ardydamos audinius, keisdamos jų struktūrą, dažniausiai pažeidžia odą ir paodį.

Ypač pavojingos nosies, ausies kaušelio, vokų, lūpų hemangiomos. Augdamos jos pažeidžia kremzlines struktūras ir suardo jas negrįžtamai. Jei hemangiomos yra kvėpavimo takuose, kelia pavojų gyvybei.

Vokų hemangiomos sutrikdo regėjimą.

Apie pusė hemangiomų išnyksta savaime iki 7 metų, trečdalis išnyksta iš dalies, kai kada lieka randai, o 20 proc. išlieka visą gyvenimą. Hemangiomos ant veido nyksta daug ilgiau.

Yra ir įgytų hemangiomų, kurios nėra laikomos navikais ir gali atsirasti įvairaus amžiaus žmonėms.

Paprastai jos vargina šviesios odos žmones. Tai smulkus kraujagyslinis darinys, kuris išlenda arčiau odos paviršiaus ir matomas nedidelis raudonas taškelis. Ilgainiui jis virsta pūslele, didėja. Gali pasiekti žirnio ir net slyvos dydį. Dažniausiai šios rūšies hemangiomos pratrūksta ir intensyviai kraujuoja. Po to subliūkšta, bet vėl ima augti ir kraujuoti. Nepašalinus hemangiomos, į ją gali patekti infekcija, po to hemangioma surandėja. Įgytos hemangiomos sėkmingai gydomos lazeriu.

„Mamos žurnalas“