Tikriausiai kiekvienoje giminėje rasime emigrantų, išvažiavusių gyventi ir dirbti į užsienį. Šiuolaikinės technologijos leidžia […]
Archyvas | Vaikams atsiveria senovė RSS feed for this section
Ką mums reiškia giminės: pats svarbiausias ryšys nuo senovės – brolių ir seserų
Kūčios, Kalėdos – tai laikas, kai šeima susirenka kartu. Taigi puiki proga pakalbėti, ką […]
Kodėl senovėje nebuvo nutukusių vaikų? Kaltas požiūris į saldumynus bei lepinimą
Nuobodu. Neįdomu. Į kaimą nevažiuosiu, nes ten nėra ką veikti. Ir apskritai – ką […]
Keturios meilės, kurių mokė proseneliai
Akivaizdu, kad pastaraisiais metais perkainuojamos auklėjimo tradicijos, keičiasi požiūris į tėvų pareigas ir teises. […]
Tėvai vaikų nesiveda į laidotuves, nes tai „ne vaikų renginys“. O kaip buvo anksčiau?
Dabar dažnai tėvai vaikų nesiveda į laidotuves, nes tai „ne vaikų renginys“, vaikui bus […]
Ar vaikas turi žinoti apie mirtį?
Dabar dažnai tėvai vaikų nesiveda į laidotuves, nes tai „ne vaikų renginys“, vaikui bus […]
Renkant vardą reikės padirbėti – patikimuose šaltiniuose pasidomėti jo forma ir kilme
Apie senąsias ir naująsias vardų rinkimo tendencijas kalbamės su VU Baltistikos katedros profesore, vardų […]
Naujausios vardų rinkimo tendencijos: madinga skirti du vardus
Vardo davimas – atsakingas reikalas, nes su juo gyvename visą gyvenimą. Apie naujausias vardų […]
Pasakas vaikams reikia parinkti pagal amžių ir tinkamai sekti
Ilgametė žurnalo autorė, pedagogė Vilma Grigienė tyrinėja liaudies pasakas. Jos patarimai, kaip vaikams parinkti […]
Pasaka yra kur kas daugiau negu pramoga
Kaip dabar neįsivaizduojame, kad vaikas galėtų užaugti be kompiuterio ar išmaniojo telefono, taip anksčiau […]
Kaip bažnyčia diktavo suknelių ilgio madas
Kokią burtų lazdelę turėjo mūsų proseneliai, jei savo vaikus augino tokiais mandagiais? Tęsiame straipsnių […]
Etninė kultūra – tai ne žaidimas senove
Lietuviai iki sovietinės okupacijos labai sėkmingai karta iš kartos perduodavo savo vaikams ir anūkams […]
„Tu“, mamyte, ar „jūs“, mamyte? Kodėl kreipdamasis į tėvus ar senelius „tu“ galėjai gauti antausį
Kokią burtų lazdelę turėjo mūsų proseneliai, jei savo vaikus augino tokiais mandagiais? Tęsiame straipsnių […]
Apie mandagumą senovėje: jei senelio ranka nešvari, bučiuok į alkūnę
Kokią burtų lazdelę turėjo mūsų proseneliai, jei savo vaikus augino tokiais mandagiais? Klaipėdos valstybinės […]
Senoji gerumo mokykla: kaip vaikas elgiasi su gyvūnu, taip elgsis ir su žmogumi
Šiandien net neatsisukame, jei svetimas vaikas trepsi koja parduotuvėje, neužleidžia vietos autobuse ar garsiai […]
Paaugliai: su dredais ar rūtų vainiku?
Knygynai lūžta nuo psichologinės pagalbos knygų, tokių kaip „Gidas suaugusiems po paauglių pasaulį“, „Paauglys […]
Kūdikystė senovėje: tik sergantį vaiką ragino daugiau prižiūrėti, paimti ant rankų, nuraminti
Per pastarąjį šimtmetį pasikeitė labai daug kas: ne tik technologijos, gyvenimo tempas, žmonių […]
Atgaila už pavogtą obuoliuką
Vilnius universiteto lektoriui, ekonomistui Venantui Mačiekui kraštotyros ekspedicijų metu teko bendrauti su senoliais, gimusiais […]
Ar buvo moteriškų vyrų senovėje? Siuvinėjantys, deja, sulaukdavo pašaipų
Vilnius universiteto lektorius, ekonomistas Venantas Mačiekus plačiajai visuomenei geriau žinomas kaip kraštotyrininkas, monografijų apie […]
Nėštumo prietarai – kaip elgiesi, tokio vaikučio susilauksi
Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų daktarė etnologė Jurgita Macijauskaitė-Bonda savo straipsnyje apie „kitokius“ vaikus […]
„Kitokie“ vaikai mūsų pasakose
Tėvams visais laikais didžiausias džiaugsmas auginti sveiką, „tokį kaip visi“ vaiką, tačiau, amžiams bėgant, […]
Vaikystės pabaigos apeigos mergaitėms ir berniukams
Visose tautose ir kultūrose vienaip ar kitaip buvo pažymima vaikystės pabaiga – žmogaus įvedimas […]
Kiek senovėje truko vaikystė?
Projektui „Vaikams atsiveria senovė“ kalbinome jau dešimtį etnologų ir istorikų. Ir visi jie sakė […]
Ar trečias brolis tikrai kvailas, ir kodėl pasakose tiek daug apie jį kalbama?
Mūsų dienomis trečiam vaikui tenka ypatinga reikšmė –susilaukusi jo, šeima jau laikoma daugiavaike. […]
Pirmas, antras, trečias. Kelintas gimei, tokia ir dalia?
Statistinė lietuvių šeima dabar turi vos po 1,5 vaiko, tačiau net ir tokiai nedidelei […]
Adventas mokė kantrybės. Nesibarti ir net garsiai nekalbėti!
Dabar advento pradžioje įžiebiamos eglės, prekybos centrai skamba nuo kalėdinių dainų ir linksmybių, pradedame […]
Žiemos pramogos be ledo arenų
Dabartiniai vaikai auga pasikeitusio klimato sąlygomis – žiemą retai kada beužšąla natūralus ledas, o […]
Visa tiesa apie rykštę. Ar tikrai mūsų senelius lupo už neklausymą? Atsakymas nustebins
VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros docentė, etnologė Irena Stonkuvienė 10 metų rinko medžiagą apie […]
Vaikystė visada nuostabi, o užpečkis – ideali vieta edukacijai, nes iš ten geriausiai matėsi ir girdėjosi
VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros docentė, etnologė Irena Stonkuvienė 10 metų rinko medžiagą apie […]
Kaip teleportuotis į praeitį? Pasikalbėti su 131 senjoru. Arba – ką papasakojo 1900 metais gimusi močiutė
VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros docentė, etnologė Irena Stonkuvienė 10 metų rinko medžiagą apie […]
Seneliai – mūsų vaikščiojančios „vikipedijos“. Prieš googlindami paskambinkime jiems!
VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros docentę, etnologę Ireną Stonkuvienę pokalbiui pakvietėme dėl knygos „Augti […]
Vaikų hierarchija šeimoje: kodėl jaunėlė sesuo norėdavo, kad vyresnėlė būtų graži?
Apie tai, koks buvo vaikų gyvenimo sezoniškumas, ką jie veikdavo žiemą, o ką – […]
Senovinės vaikų atostogos: 2 savaitės po Kalėdų, ir viskas
Žinių apie vaikystę senovėje išlikę labai nedaug, o vyresnio amžiaus žmonių, kurie papasakotų, kaip […]
Muziejus, kuriame žaidžiama
Yra toks anekdotas, kai žmogus prašo nedovanoti jam knygos, nes gyvenime jis jau skaitė […]
Ar buvo spinerių viduramžiais?
Kalbėdami apie senovinius žaislus įsivaizduojame iš molio nulipdytus gyvuliukus, medinius kareivėlius, skudurines lėlytes. Iš […]
Vaikystė senovėje: kodėl atsikalbinėti ir neklausyti net į galvą neateidavo
Kalbamės su Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktare Rasa Paukštyte-Šakniene. […]
Liaudies pedagogika: kodėl seneliai svarbesni už tėvus, o hiperaktyvių vaikų… nebuvo
Kaip senovėje lietuviai auklėjo ir lavino vaikus? Paklausti miglotai primintume, kad bausdavo „beržine koše“ […]
Nei ledų, nei guminukų, o vis tiek saldi vaikystė! Kuo gardžiuodavosi vaikai senovėje
Anksčiau žmonės tikrai nevalgydavo saldumynų kiekvieną dieną, kaip kad mes dabar. Tačiau vaikai visais […]
Kaip seniau ant meduolių… meilės laiškus rašydavo
Ką anksčiau vaikams parveždavo iš turgaus ar kermošiaus? Žinoma, meduolį. Jų būdavo visokių dydžių […]
Kaip vaikai senovėje švęsdavo gimtadienius. Skaniausias „tortas“ – balta duona
Daug jaunų šeimų jau nebeturi savo kaimo, gyvų senelių, prosenelių, kurie pasakotų apie senus […]
