• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Ar trečias brolis tikrai kvailas, ir kodėl pasakose tiek daug apie jį kalbama?

Vaikams atsiveria senovė
0
Ar trečias brolis tikrai kvailas, ir kodėl pasakose tiek daug apie jį kalbama?

Eglės Gelažiūtės pieš.

 

Humanitarinių mokslų daktarė profesorė Gražina Kazlauskienė

Mūsų dienomis trečiam vaikui tenka ypatinga reikšmė –susilaukusi jo, šeima jau laikoma daugiavaike. Pagal statistiką, lietuviai dažniausiai augina vieną arba du.

O mūsų folklore daug kalbama būtent apie trečią vaiką. Trečias brolis patiria daugiausiai nuotykių, jam tenka įveikti ypatingus likimo išbandymus. Ką liaudies išmintis byloja apie trečią vaiką?

Humanitarinių mokslų daktarė profesorė Gražina Kazlauskienė.

Kuris vaikas išskirtinis?

Europos tautų, tarp jų ir lietuvių, folklorinėje tradicijoje dažnai išskiriamas trečias vaikas.

Tai susiję su tuo, kad skaičius trys laikomas lemtingu. Jei apžvelgtume pasaulio folklorą, matytume, kad kitose kultūrose lemtingasis skaičius gali būti kitoks, pavyzdžiui, Amerikos indėnai išskiria ketvirtą vaiką šeimoje, o kai kurios Indijoje gyvenančios etninės grupės – penktą.

Iš tiesų folkloras ypatingą vaidmenį skiria jauniausiam vaikui. Nėra tokių pasakų siužetų, kad šeimoje būtų penkios seserys, bet tik trečiai nutiktų kažkas ypatingo. Europinėse pasakose dažniausiai būna trys seserys, trys broliai. Tiesa, kartais pasakose minimas kitoks skaičius, pavyzdžiui, 12 brolių, ir tada tas dvyliktas, jauniausiasis, pasirodo pranašesnis už kitus – pasakojama apie jo patirtus nuotykius. Jis yra sumaniausias, randa išeitį iš visokių keblių situacijų.

Mokslininkai, tyrinėję pasakas, pastebėjo dėsningumą, kad jauniausias vaikas gali būti žeminamas, laikomas kvaileliu, bet pasakos pabaigoje būtent jis gauna didžiausią apdovanojimą, sulaukia sėkmės. Žymus stebuklinių pasakų tyrinėtojas Eleazaras Meletinskis mano, kad tai gali būti susiję su paveldėjimo formų kaita. Kai kuriose senovės kultūrose tam tikru laiku vyravo paveldėjimo forma, vadinama minoratu. Tai reiškė, kad pasenus tėvams ar jiems mirus, palikimas atitekdavo jauniausiam sūnui.

Laikui bėgant, tą formą pakeitė majoratas: paveldėtojo teises perėmė vyriausias sūnus. Majorato atveju jauniausias lieka nuskriaustas, mat vyriausias jau būna užaugęs, išmokęs darbų, įgijęs patirties, dar jis paveldi ūkį, sukauptą kitokį turtą, o jauniausias būna nesubrendęs ir nieko negauna arba jam atitenka visai menka palikimo dalis. Visų kraštų pasakos gina tuos, kurie silpni ir skriaudžiami. Jeigu žmogus skriaudą patiria realybėje, tai pasakose jis gauna tam tikrą kompensaciją – tampa karaliumi, apdovanojamas turtais, stebuklingais daiktais ar panašiai. Tokiu būdu tarsi atstatoma teisybė, kurios nebėra realybėje, bet, pasakų kūrėjų nuomone, turėtų būti. Tačiau jei tokios paveldėjimo formų kaitos nebuvo, t. y. kraštuose, kur gyvavo tik majoratas ar tik minoratas, pasakos apie kūrinio pradžioje nuskriaustą, o pabaigoje – išaukštintą jauniausią vaiką yra nepaplitusios.

Kvailas ar apsimeta?

Studijos „G foto“ nuotr.
Apie senovės šeimos struktūrą galime spręsti iš pasakų siužetų. Studijos „G foto“ nuotr.

Lietuvių, kaip ir kitų Europos tautų, pasakose trečias brolis neretai vadinamas kvailiu. Ar iš tiesų jis kvailas? Ir taip, ir ne.

Kvailiu jauniausią brolį laiko vyresnieji, kurie vaizduojami praktiškesni, jų pačių supratimu, sveiko proto. O štai kvailys sėdi ant krosnies pelenuotas, suodinas, kartais vaizduojamas ir potingis – nieko neveikia. Jei kvailys gauna pinigų, tai išleidžia juos, brolių požiūriu, niekniekiams. Pavyzdžiui, po tėvo mirties visi broliai paveldi vienodą sumą pinigų, ir jauniausias brolis už juos nusiperka skandinti nešamą kačiuką ar šuniuką, kas, vyresniųjų brolių nuomone, yra kvailystė.

Kitas aspektas, kad kvailys gali dėtis paiku. Kvailys gali būti pasyvokas, nesiimantis veiklos, jei nėra pastumiamas, bet iš tiesų nėra kvailas. Jis tiesiog slepia savo gudrumą, nuovokumą. Kartais pasakoje parodomas nepaprastas jo sumanumas.

Tarkime, nuo auksinės obels naktį kažkas vagia obuolius. Vieną naktį vagies tyko vyriausias sūnus, bet užmiega, kitą naktį antras brolis – ir tas užmiega, o trečiasis brolis pasiima kelis šepečius ir pasikiša po smakru ir pakaušiu, kad negalėtų užsnūsti. Taigi jis sugalvoja būdą, kaip neužmigti ir sugauti vagį, nes yra išmintingesnis už brolius.

Vis dėlto tam tikrose situacijose pasakojimas gali būti ir toks, kad kvailys atrodo tikrai kvailas. Sakykime, atlikęs karaliaus skirtas užduotis ir laimėjęs karalaitės ranką, kvailys neskuba jos vesti. Jis grįžta gulėti ant krosnies, o kai karalius, ieškodamas būsimo žento, sušaukia apžiūrinėti visus karalystės vyrus, ar nėra kuris iš jų specialiu ženklu karalaitės pažymėtas, kvailys tingi stovėti ilgoje apžiūrimų vyrų eilėje, pasuka į karaliaus tvartą ir drimba gulėti ten. Galų gale iš tvarto ištrauktas kvailys yra apvesdinamas. Matome, kad pasakose nebijoma kartais ir pasijuokti iš trečio brolio.

Kuo išskirtinis pirmagimis

Vyresniaisiais vaikais pasakose tėvai daugiau pasitiki, skiria jiems atsakingus darbus. Antai statyti lekiantį laivą tėvai išleidžia ir vyriausią, ir antrąjį sūnų, o trečiąjį, jauniausią, bando sulaikyti, teigdami, kad jei jau vyresniesiems, protingiesiems, nepavyko, tai tau nėra ko nė bandyti. Vyriausiojo brolio ar sesers balsas svariausias. Prisiminkime pasaką apie dvylika brolių, juodvarniais lakstančių. Kai sesutė ant stiklo kalno suranda juodvarniais virtusius brolius, ne kuris kitas, o vyriausiasis brolis pasako: „Jei būtum išlaukusi dar kurį laiką, būtume žmonėmis atvirtę, o dabar dar turėsim ilgai juodvarniais lankstyti, o tu, jei nori mus išvaduoti, turėsi 12 metų ištylėti.“

Patriarchalinėje šeimoje hierarchiniu požiūriu viršiausias yra tėvas, visi paklūsta jam, jei tėvo nebėra, jo pareigos tenka vyriausiajam sūnui. Bet tai susiję ne su pasakų logika, o su papročiais. Vyriausias sūnus turi sprendžiamąjį balsą, jis prisiima atsakomybę.

Daug arba nė vieno

Eglės Gelažiūtės pieš.
Būrys vaikų pasakose toli gražu ne visada traktuojami kaip didžiulė laimė, turtas. Eglės Gelažiūtės pieš.

Apie senovės šeimos struktūrą galime spręsti iš pasakų siužetų. Neturėti vaikų buvo laikoma nelaime. Pasakų bevaikiai visokiais būdais bando susilaukti vaikelių, neretai net ir pasitelkdami magiškas jėgas. Antai bevaikė moteris gauna žirnį, pipirą ar žuvį, kuriuos suvalgiusi tampa nėščia. Arba bevaikės šeimos vyras nudrožia vaikelį iš medžio, paguldo į lopšį, supa, ir po kurio laiko medinukas tampa gyvas.

Tačiau būrys vaikų pasakose toli gražu ne visada traktuojami kaip didžiulė laimė, turtas. Daug vaikų turintys tėvai gali būti vaizduojami kaip vargšai, gyvenantys nepritekliuje. Yra siužetų, kai skurdžiai gyvenantis žmogelis atiduoda ką tik gimusį kūdikį pro šalį keliaujančiam nepažįstamajam, kuris pasisiūlo jį užauginti.

Seseriška meilė

Lietuvių archajiškoje kultūroje brolių ir seserų ryšys buvęs kertinis. Tik pasakose ir dainose jų santykiai interpretuojami skirtingai. Dainose brolis ar broliai globoja seserį. O pasakose priešingai – didesnis vaidmuo tenka seseriai kaip besirūpinančiai broliu ar broliais.

Prisiminkime kelias pasakas, kuriose pasakų pagrindinė veikėja yra sesuo. Štai sesuo Elenytė draudžia ištroškusiam mažajam broliukui gerti iš arklio, jaučio pėdos – pavirs kumeliuku, veršiuku. Ji turi magijos žinių ir stengiasi broliuką apsaugoti, bet šis neiškentęs geria iš avino pėdos ir virsta avinuku. Paskui, jau tapusi karaliene, sesuo kaip galėdama sergsti broliuką avinuką.

Yra kita įdomaus siužeto pasaka, kur, mirus motinai, tėvas vaikams parveda pamotę. Ta pasirodo esanti ragana. Ji nemyli berniuko, pasako susirgsianti ir mirsianti, jei negaus posūnio mėsos. Tėvas visaip bando gudrauti, bet galų gale nužudo vaiką, ir pamotė, suvalgiusi posūnio mėsą, išmeta jo kaulelius pro langą. Sesuo kaulelius surenka, įkelia į lizdą medyje, ir paukštis iš kaulų išperi paukštelį. Sesuo tą paukštelį meta per petį, ir paukšteliu buvęs broliukas vėl atvirsta berniuku.

Taip, pasinaudodama maginėmis žiniomis, sesuo sugrąžina brolį į gyvenimą.

Lietuvių archajiškoje kultūroje brolių ir seserų ryšys buvęs kertinis
Lietuvių archajiškoje kultūroje brolių ir seserų ryšys buvęs kertinis

Mūsų tautosakoje yra pasakų, kur sesuo eina ieškoti dingusių brolių.

Pavyzdžiui, pasakoje apie brolius juodvarnius atskleidžiama nepaprasta sesers dvasinė stiprybė – ji sutinka megzti marškinius iš dilgėlių ir tylėti 12 metų. Ji tyli ir tada, kai, jau tapusi karaliaus žmona, anytos yra neteisingai apkaltinama pagimdžiusi kačiuką ar šuniuką, ar net dar baisiau – suėdusi savo kūdikį. Ir net vežama sudeginti ant laužo ji neprataria nė žodžio, kol atskridę juodvarniai nepasako teisybės.

Kartais pasakos pradžioje sesuo nė nežino, kad turi brolių, kurie magiškų jėgų veikiami dingo ar virto kitomis būtybėmis.

O sužinojusi, ji pasiryžta juos rasti, nors namiškiai ir bando sustabdyti. Kad pasiektų savo tikslą, seseriai reikia įveikusi didžiulius išbandymus. Nepaisant  jaunumo ir silpnumo, sesuo parodo išskirtinę dvasinę tvirtybę, dėl brolių aukojasi.

Yra ir labai archaiškų ir, dabartinio žmogaus akimis, keistų pasakų. Viena tokių kalba apie brolį, kuris norėjo vesti savo seserį. Kai broliui karalaičiui atėjo laikas vesti, jis pasakė, kad į žmonas ims tik tokią gražią moterį, kokia yra jo sesuo.

Kadangi visoje karalystėje kitos tokios gražios neatsiranda, brolis pareiškia vesiąs seserį. Sesuo tekėti už brolio nenori, tad, kartodama magišką formulę, prasmenga į žemę iki kelių, paskui iki juosmens, o galų gale ir visai. Požemio karalystėje sutinka raganos pagrobtą saulės dukterį, kuri grožiu nenusileidžia seseriai karalaitei. Sesuo prikalbina saulės dukterį bėgti iš nelaisvės ir parveda broliui tinkamą nuotaką. Folkloristai mano, kad čia pasakos priemonėmis atspindima santuokos formų kaita. Pasakos pradžioje kalbama apie kraujomaišišką brolio ir sesers santuoką, o sesers elgesiu parodoma, kad atėjęs laikas, kai suvokta, jog tokios santuokos yra netinkamos, ir būtent sesuo imasi kurti kitokio tipo santuoką.

Taigi pasakos nėra visiškas prasimanymas, jos slepia istoriškai vykusių visuomenės procesų dėsningumus.

Pamotės vaidmuo senovėje 

Mūsų laikais pamotės ir patėviai atsiranda ne tik po sutuoktinio mirties. Kadangi daug santuokų pasibaigia skyrybomis, naujo žmogaus atėjimas į šeimą nebestebina.

Senosiose kultūrose labai svarbus buvęs kraujo ryšys. Kažkada ne tik pasakose, bet ir realybėje pamočių nebūta, nes, mirus tikrajai motinai, tėvas imdavo kitą žmoną iš tos pačios kaip mirusioji giminės – mirusiosios seserį ar artimą giminaitę.

Vaikai buvo auginami savotiškoje šeimoje, kuri mokslininkų vadinama didžiąja šeima: vienos giminės sūnūs vesdavo kitos giminės seseris, ir visos didžiosios šeimos moterys vienodai rūpinosi visais vaikais. Vėlesniais laikais, kai šeimos ėmė skaidytis į mažesnes, individualias, atsirado ir pamotė. Tai marti iš kitos giminės. Tada jau atsiranda supriešinimas tarp savų ir svetimų vaikų, tarp dukterų ir podukrų. Savas vaikas mylimas, prižiūrimas, lepinamas, o podukra ar posūnis engiamas, niekinamas, o jei įmanoma, ir pražudomas. Bet pasakose visada triumfuoja teisingumas, nes skriaudžiamas silpnasis įgyja magišką apsaugą ir pagalbą. Tai magiškų galių turinti podukros krikštamotė, podukrai padedanti karvutė, obelis, kurios auksinius obuolius nuskinti gali tik podukra, ir kita. Silpnąjį pasaka gina, todėl jo likimas galų gale susiklosto sėkmingai.

Ginta Liaugminienė

srtfondas

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Vaikams atsiveria senovė“ ir 2018 metams skyrė 4500 eurų.

Šis straipsnis įkeltas 2018 vasario 10 dieną.

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • Neringos Banienės nuotr.
    Adventas mokė kantrybės. Nesibarti ir net garsiai nekalbėti!
  • spineris
    Ar buvo spinerių viduramžiais?
  • Ar skani grikių boba picų ir sušių kartos vaikams?
  • Jurginės su jurgučiais
  • krikstynos
    Krikštynų papročiai ir prietarai
  • dorybės
    Ką mums reiškia giminės: pats svarbiausias ryšys nuo senovės – brolių ir seserų
  • ADELEPASPIEMENUKUs1 - Copy
    Liaudies pedagogika: kodėl seneliai svarbesni už tėvus, o hiperaktyvių vaikų... nebuvo
  • pasakos
    O jei nesektume vaikams pasakų?
  • Pešasi broliai ir seserys. Psichologė pataria, kada nesikišti, o kada būtina peštukus išskirti
  • „Kitokie“ vaikai mūsų pasakose
Gairės: EtnokultūraPasakosVaikystė senovėje
Next Post
img_jav

Nėštumas ir gimdymas Amerikoje – 40 000 dolerių už cezarį

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


− septyni = 1

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Pavasaris – švaros metas: kaip atsikratyti atliekomis ir nepridaryti bėdų aplinkai?
Aparatinės kūno procedūros veiksmingoje kovoje su celiulitu 
Odontologų patarimai, kaip palaikyti gerą burnos higieną
Telefonas greitai išsikrauna? Matyt, nemokate teisingai pakrauti

Kūdikis

Retos vaikų ligos – iššūkis tiek vaikui, tiek jo tėvams. Arijaus istorija
Kalbėdama su kūdikiu pasidažykite lūpas
Testas „Kokį kūdikį atnešė gandras“
Patarimai, kaip atsakingai rinktis sauskelnes, nes nuo to priklauso kūdikio odos būklė

Laisvalaikis

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
12 šeimos narius apjungiančių veiklų idėjų
  REGINA – norintiems tikro poilsio ir ramybės Druskininkuose
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas

Nėštumas

Cezario pjūvio operacija: ko tikėtis ir kaip jai pasiruošti?
Semdama šventą Lurdo vandenį meldžiau Dievo vieno dalyko – vaiko. Trys „nevaisingų“ moterų istorijos
Ala Pugačiova šia mokslo pažanga pasinaudojo, galite ir jūs
Nuo ko priklauso echoskopinio tyrimo tikslumas ir ar šis tyrimas tikrai nepavojingas

Receptai

Paskyros „Zuikio receptai“ kūrėja dalinasi mėgstamiausių sūnaus patiekalų aukso fondu
Kulinarė Julija „Kitchen Julie“ dalijasi nostalgiškų lietinių receptais
Jeigu jau pradėjote kraustytis iš proto dėl šventinio meniu, Kristina „Ant medinės lentelės“ jums turi paruoštuką
Kaip paruošti Kūčių stalą, kad neišgirstumėte iš vaikų „šito nevalgau“? „Puoškis lietuviškai“ dalinasi originaliu kūčios receptu

Tėčiams

8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius
Nusivylimai lovoje persikelia į kasdienybę – kai nesiseka ten, nesiseka ir kitur

Vaiko psichologija

Grubūs žodžiai, nepadorūs pasisakymai, kuriais siekiama įžeisti, užgauti ir įskaudinti irgi yra smurtas prieš vaiką
Vaikas masturbuojasi, kaip man reaguoti? Atsako psichoterapeutė
Apie tikrąją ožligę galima kalbėti tik tada, kai kaprizų demonstravimas tampa tyčiniu
Jungtinė šeima su jo, jos ir bendrais vaikais – tai ne problema, o šių dienų absoliuti kasdienybė

Ekologija

Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes
Agneta Kleizienė: „Grynas oras ir buvimas lauke yra esminiai vaiko poreikiai“  

Kelionės

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas
7 patarimai, planuojantiems kelionę su jaunesniais nei 5 metų vaikais
Knygos „Ką veikia Japonija“ autorius: „Ir Lietuva, ir Japonija yra lėtai gyvenimą vartojančios šalys“

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
vitamino d tyrimas
kosmetika moterims
Makalius
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
Mamos žurnalo prenumerata
vitaminai vaikams
humer
šalčio kremai
vitaminai vaikams
revu klinika
vitaminai nėščiosioms
papildai vaikams
avene
striukės
domino
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
medistus
probiotikai vaikams
auskarai
difolin
dantų klinika
vaxol
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nemiga Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaiko teisės Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos