• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Liaudies pedagogika: kodėl seneliai svarbesni už tėvus, o hiperaktyvių vaikų… nebuvo

Vaikams atsiveria senovė
0
ADELEPASPIEMENUKUs1 - Copy

Eglės Gelažiūtės pieš.

7JnjVzo
Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Rasa Paukštytė-Šaknienė

Kaip senovėje lietuviai auklėjo ir lavino vaikus? Paklausti miglotai primintume, kad bausdavo „beržine koše“ (matyt, beržo šakų rykštė skaudžiausiai kibdavo), klupdydavo ant žirnių, o faktas, kad tais laikais vaikai daug dirbo, irgi būtų mums ne naujiena. Tačiau liaudies pedagogika tais laikais buvo ne tik bausmės ir auklėjimas darbu. Turime ko pasimokyti!

Mums sutiko padėti Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Rasa Paukštytė-Šaknienė.

Iš kur sužinote, kaip viskas vyko senovėje? Juk prisiminti galinčių senukų vis mažiau, juolab – argi jie gali prisiminti savo vaikystę?

Žinoma, kad prisimena! Sudarome klausimynus. Vykstame į ekspedicijas – vyksta lauko tyrimai. Ekspedicijos būna maršrutinės arba sėslios. Nueiname į vietovę, ten praleidžiame kelias valandas, surandame pateikėją pagal savo tikslą (lytis, amžius, socialinė padėtis), apklausiame ir judame toliau. O kai būna sėslios ekspedicijos, atvažiuojame į vietovę ir gyvename savaitę ar dvi ir renkame medžiagą. Dabartinis mano tyrimas apie laisvalaikio kultūrą, renku medžiagą Vilniaus mieste. O anksčiau rinkau medžiagą visoje Lietuvoje, taip pat Punsko ir Seinų apylinkėse (Lenkijoje), Daugpilio ir Liepojos rajonuose (Latvijoje) bei Gervėčių apylinkėse (Baltarusijoje) – apie krikštynas, gimtuves. Žinių pateikėjai mums pasakoja autentiškus prisiminimus.

Kartą kalbėjome su etnologu, kuris, paklaustas apie vaikus senojoje Lietuvoje, tik numojo ranka – jie neturėjo nei balso, nei vertės…

Tikra tiesa, vaikai anksčiau neturėjo tokio statuso, kokį turi dabar. Tačiau jokiu būdui negalime sakyti, kad vaikas buvo bevertis. Jokiu būdu. Vaikai buvo labai svarbūs, juk kam tada skirti visi tekėjimo, nėštumo prietarai, pamokymai? Jie skirti tam, kad gimtų sveikas, doras, darbštus vaikas. Visa žmogaus programa buvo susilaukti daug ir sveikų vaikų. Merginas kuo greičiau už vyro tekindavo, 25–30 (skirtingose Lietuvos regionuose skirtingas amžius) metų moteris jau būdavo senmergė. Ir tuoj po vestuvių visi pradėdavo laukti nėštumo. Net gimdymo papročiuose sakydavo – mergaitę reikia savaitę ilgiau žindyti, kad anksčiau ištekėtų. Visi Kūčių, Kalėdų burtai veda tik į tai, kad kuo anksčiau mergina ištekėtų ir pradėtų gimdyti. O gimdė jos tol, kol galėjo. Kartais jau ir anūkai pradėdavo gimti, o moteris vis dar savo vaikus gimdydavo.

Jei vaikai nebūtų taip rūpėję, nebūtų tokios senosios pedagogikos, kuri vaiką apsupdavo nuo gimimo. Ne tik šeima, visa bendruomenė vos gimusį vaiką imdavosi lavinti ir ugdyti.

Žinoma, kol vaikutis mažas, jis būdavo tik mamos žinioje. Moterims tekdavo daug sezoninių darbų, kuriuos reikėdavo atlikti neišvengiamai.

Nesvarbu, kad turi kūdikį. Tad kol vaikai būdavo mažiukai, mama nešdavosi juos kartu į laukus. Krūtimi maitindavo ilgai, iki metų ar net kol pastodavo su kitu vaiku, žindydavo ir per nėštumus, tik sakydavo „kai vaikas pilve kruta, jau pienas nebeskanus darosi“. Tad su savimi žinduklius nešiodavosi gana ilgai.

ADELEPASPIEMENUKUs1
Piemenavimo laikotarpis – tai tam tikras amžiaus tarpsnis, kaip socialinio statuso apibūdinimas. Kaip mes dabar sakome „darželinukas“ ar pradinukas“, tai anuomet buvo „piemenukas“

Kai vaikai paaugdavo, tėtis berniukus pradėdavo mokyti vyriškų darbų, o mama – moteriškų. Vaikai be priežiūros nebūdavo paliekami – vyresnieji vaikai saugodavo mažuosius. Ir, žinoma, geriausios auklės buvo seneliai.

Daug pasakų, dainų apie seneles, močiutes. Kartais atrodo, kad seneliai buvo vaikams svarbesni už tėvus?

Tuo metu buvo labai daug lauko ir namų darbų. Tėvas paprastai nuo aušros būdavo laukuose, o mama sukdavosi namuose tarp begalinių darbų darbelių. Vaikų gimdavo daug, būdavo pametinukų, šeimoje augo 5–7, o gimdydavo po 12 net 19 kartų, tik ne visi užaugdavo. Čia į talką įsijungdavo seneliai.

Seneliai paprastai gyveno kartu, juk namus atiduodavo vyriausiam sūnui arba užkuriomis atėjusiam žentui, bet patys niekur nesikraustydavo.

Seneliai likdavo gyventi kaip vadinamieji išimtininkai – gaudavo išlaikymą, bet tai nereiškia, kad susidėję koją ant kojos sėdėdavo. Išimtininkai jau nebegalėjo sunkių darbų laukuose dirbti – arti, akėti. Bet perleidęs sunkius darbus jaunesniems, jie toliau dirbdavo lengvesnius darbus. Kalbame apie brandžius 60–80 metų žmones. Nereikia įsivaizduoti, kad lietuviai senovėje išmirdavo jauni. Nieko panašaus – jie ilgai gyveno, net pasižymėjo ilgaamžiškumu. Taigi pagrindinis senelių darbas buvo prižiūrėti ir auklėti anūkus. Pabrėžiu „auklėti“, nes visa senoji pedagogika vaikams ateidavo per senelius. Tai vadinama „peršokimu per kartą“, kai ne tėvai, o seneliai įdeda į vaiką savo sampratas. Tarkime, išmoko poterių, ruošia Pirmajai Komunijai. Tas glaudus, organiškas ryšys su seneliais vaikams ugdė meilę ir pagarbą seniems žmonėms. Buvo savaime aiškus dalykas – jei sutikai senuką, kuris kažką neša, privalai padėti.

Seniau ne tik šeima vaiką auklėjo, o ir visa bendruomenė. Žemaitijoje, Suvalkijoje buvo daugiau vienkiemių, vaikų auklėjimas tekdavo labiau tėvams, o Rytų Lietuvoje, kur buvo gatviniai kaimai, žmonės nuo gimimo iki mirties būdavo labai arti vieni kitų. Natūralu, kad vaikai, kurių trobos buvo viena prie kitos, gyveno bendruomenėje, ir tada auklėjamąjį žodį tardavo kaimynai.

Nuo kokio amžiaus vaikams būdavo skiriamos tam tikros pareigos?

Darbas buvo tai, ko vaikus mokydavo pirmiausia. Suaugusieji mokė savo pavyzdžiu, nes patys dirbo nuo ryto iki vakaro, ir vaikas nuo mažų dienų suvokė, kad gyvenimas yra darbas, ir kitaip nebus.

Ką jie dirbdavo? Pagal savo fizines galimybes. Jau 4–5 metų vaikas daug ką galėjo padaryti: atnešti, paduoti, palesinti vištas. 7–10 metų vaikus tėvai rimtesnių darbų pamokydavo, priklausomai nuo vaiko lyties. Galima sakyti, kad tėvų ir vaikų ryšys buvo glaudesnis, nei yra dabar, juk visi buvo šalia ir kartu dirbo.

Ar visi vaikai piemenaudavo?

Piemenavimo laikotarpis – tai tam tikras amžiaus tarpsnis, kaip socialinio statuso apibūdinimas. Kaip mes dabar sakome „darželinukas“ ar pradinukas“, tai anuomet buvo „piemenukas“. Vėliau, paauglystėje, jau „pusmergė, pusbernis“, o jaunuoliai – „bernas, merga“.

Vieni mažyliai eidavo samdomais piemenukais dirbti. Jei šeima būdavo neturtinga, vaikas ir nuo 5–6 metų galėdavo būti išleistas gyventi į svetimą šeimą ir ten žąsų ganyti. Dauguma tyrinėtojų pastebi, kad piemenavimas buvo pats sunkiausias periodas žmogaus gyvenime. Tiek socialine prasme tai žemiausias statusas, tiek sunkumu mažam vaikui. Beje Rytų Lietuvoje kartais piemenaudavo ir iki 18–20 metų. Piemens darbeliai nebuvo paprasti. Įsivaizduokite, toks mažiukas, prisirišęs prie mamos, turėdavo apsigyventi svetimoje šeimoje, neaišku, kokia ta šeima. Keltis tekdavo labai anksti, lauke taikytis prie gamtinių sąlygų, šalčio, lietaus. Kuo labiau pasiturintys žmones, tuo vyresnį vaiką leisdavo piemenauti. Tačiau ir nepiemenaudamas mažylis namie turėjo ką veikti, patikėkite.

Nebent sekmadieniais galėdavo ilgiau pažaisti.

Ganant karves, avis, reikėdavo labai daug atidumo. Piemenims vadovaudavo vyresnis žmogus, kerdžius, nes viso kaimo karvės būdavo suvarytos į vieną vietą. Vaikai turėdavo šiek tiek laiko ir sau per piemenavimo dieną, kai galėdavo iš tošies išsidrožti dūdelę, iš vytelių nusipinti krepšiuką – tokius daikčiukus paskui galėdavo parduoti. Jei piemenėlių būdavo daug, tai laisvą minutę, kai karvės būdavo ramios, jie šiek tiek pažaisdavo.

Namo grįžęs piemenukas neidavo bimbinėti, jo darbai tęsdavosi. Tai kiaulėms žolės prirauk, tai bulves nuplauk, indus išplauk, valgyt padėk. Visi judėjo krutėjo, visi dirbo ir tai buvo savaime suprantamas dalykas. Beje, tas nuolatinis darbas labai greitai „iškraudavo“ vaikų energiją, nebuvo didelių išdykavimų, hiperaktyuvumo. Tas, kuris turėjo daugiau energijos, greičiau darbus nudirbdavo, buvo laikomas sėkmingesniu vaiku. Juk seniau sakydavo: „Nieko nėra blogiau, kaip lėta šeimininkė“. Greita šeimininkė baigia krosnį kūrenti, o lėta dar tik prijuostę rišasi. Juk viską reikėdavo labai laiku ir tiksliai padaryti. Jeigu lėtai judėsi, bus didelė bėda. Užtat vyrai ir ieškodavo žmonos, kuri būtų mitri, greita. Greitas vaikas buvo privalumas.

O ką veikdavo patys mažiausi, kuriems dar ne laikas piemenauti, bet jau ir mamos krūties nebežinda, kokie 2–3 metų vaikeliai?

Jie paprastai namuose apie pečių trindavosi. Sunku įsivaizduoti, bet kartais vaikai iki 3–4 metų ištūnodavo trobose visą šaltąjį sezoną, ir tik vasaromis būdavo išleidžiami į lauką, nes… neturėjo batukų, šiltų drabužių. Kartais viena pora batų būdavo dviem ar net trim vaikams. Tekdavo dalintis. Vienas eina į lauką, kiti du lieka namie.

Esame užrašę prisiminimų, kaip vaikai net į mokyklą eidavo basi. Vienas prisiminė, kad jam pelė į koją per pamokas įkando… Ir suaugusieji batus brangino, eidami į bažnyčią nešdavosi persimetę per petį, pas artimiausiai prie bažnyčios gyvenančius kaimynus nusiplaudavo kojas, apsiaudavo batus ir – tiesiai į šventorių. O po pamaldų vėl nusiaudavo ir namo grįždavo basi. Kojų į asfaltą jie nenusimušdavo – keliai būdavo išminti kojomis, minkštučiukai, žmonės buvo pripratę vaikščioti basi ir dėl to galvos nesuko.

Išgąsdinote dėl tų batų. Ar pusnuogiai ir basi vaikai nesušaldavo, kaip gydydavosi, jei net antibiotikų nebuvo?

Gydytojas buvo didžiulė prabanga. Juk net per gimdymą retai kada gydytojas dalyvaudavo, ateidavo tik pribuvėja. 1930 metais Lietuvoje pradėjo kurtis sveikatos centrai, kur moterys galėjo gimdyti, padedant akušerei, tarp kitko, iš pradžių jos labai nenoriai tai darė.

O gydėsi visi liaudies medicina. Kaime (ar vienas keliems kaimams) būdavo koks žolininkas-žiniuonis, kuris patardavo žoleles, užpilus. Jeigu jau kritinis atvejis, kviesdavo gydytoją. Bet gydytojai gyvendavo miestelyje, kainuodavo juos atsivežti, ne visi tai sau galėjo leisti. Todėl į peršalimo ligas nekreipdavo didelio dėmesio. Žinoma, vaikai sirgo, daug jų mirdavo. Kai užeidavo vaikiškų ligų epidemija, išlikdavo stipriausi – tai buvo natūralioji atranka. Šaltiniuose dažnai minimas kokliušas, plaučių uždegimas. Jeigu pavykdavo liaudies medicinos priemonėmis pagydyti, pasveikdavo, o jei ne – tai ne. Beje, veterinarui noriau pinigus sukrapštydavo, nes karvė ar kiaulė išmaitindavo visą šeimą…

Kai vaikas susirgdavo, mamos širdis plyšdavo, bet jei nebūdavo pinigų pas daktarą važiuoti, tai ir nevažiuodavo.

O didžiausia našta šeimai būdavo, jei gimdavo neįgalus vaikas, ypač mergaitė. Jeigu esi luoša, neįgali, negalėsi ištekėti, liksi prie tėvų. Kur dingsi? Tuos neįgaliukus išmokydavo amato – siuvėja, batsiuviu, kad galėtų pragyventų. Vienišo žmogaus gyvenimas buvo katastrofa.

Neila Ramoškienė

Eglės Gelaižiūtės piešinys

Nuotrauka iš Dr. Rasos Paukštytės-Šaknienės pranešimo „Lietuvių šeimos papročiai: kūdikio gimimas, krikštynos“, skaityto seminare „Lietuviškas tradicijas tęsiame“. Visas pranešimas: goo.gl/Gwg2wB

srtfondas

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Vaikams atsiveria senovė“ ir 2017 metams skyrė 4000 eurų.

Šis straipsnis įkeltas 2017 liepos  12 dieną.

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • nevalgo
    20 idėjų, ką veikti namuose visai šeimai, kad būtų įdomu ir vaikams, ir tėvams
  • Neringos Banienės nuotr.
    Adventas mokė kantrybės. Nesibarti ir net garsiai nekalbėti!
  • auklė
    Ar auklė gali patenkinti vaiko socializacijos poreikį, ypač, jei ji – uždara?
  • Ar buvo moteriškų vyrų senovėje? Siuvinėjantys, deja, sulaukdavo pašaipų
  • spineris
    Ar buvo spinerių viduramžiais?
  • knyga4
    Ar namų mokymas išpopuliarės?
  • Ar trečias brolis tikrai kvailas, ir kodėl pasakose tiek daug apie jį kalbama?
  • Atgaila už pavogtą obuoliuką
  • Atostogos iš praeities, kurios kainuoja... 1 eurą per dieną
  • močiutė
    Aš gyvenu… pas močiutę
  • košmarai
    Aš nemušu savo vaiko
  • Emocinio intelekto olimpiada „Dramblys“: pradinukai labiausiai stokoja gebėjimo valdyti savo emocijas
  • Etninė kultūra – tai ne žaidimas senove
  • Geriausia pavasarinė veikla su mažu vaiku – akcija „Gerumo akmenukai“
  • geras elgesys
    Gero elgesio taisyklė: negailėkite vaikui pagyrimų
  • Kaip bažnyčia diktavo suknelių ilgio madas
  • kaimas
    Kaip teleportuotis į praeitį? Pasikalbėti su 131 senjoru. Arba – ką papasakojo 1900 metais gimusi močiutė
  • Kaip vaikai senovėje švęsdavo gimtadienius. Skaniausias „tortas“ – balta duona
  • gimtadienis
    Kaip šiais laikais atšvęsti nuostabų senovinį gimtadienį
  • Keturios meilės, kurių mokė proseneliai
  • mama 1956 su draugais
    Kiek senovėje truko vaikystė?
  • emigracija
    Kodėl senovėje nebuvo nutukusių vaikų? Kaltas požiūris į saldumynus bei lepinimą
  • dorybės
    Kodėl vaikui girdint kaimynės negalima vadinti „kvaiša“
  • močiutė
    Kokia jūs močiutė – auka, varžovė ar neprabudusioji?
  • dorybės
    Ką mums reiškia giminės: pats svarbiausias ryšys nuo senovės – brolių ir seserų
  • Ką veikti namie su kūdikiu
  • Ką veikti su vaiku?
  • Kūdikystė senovėje: tik sergantį vaiką ragino daugiau prižiūrėti, paimti ant rankų, nuraminti
  • Ant medinių arkliukų vaikai galėdavo pasisūpuoti, pajodinėti
    Mediniai arkliukai, atjoję iki mūsų laikų
  • Mūsų tėtis – kuršių vikingas!
  • šeima
    Neleisti vaikui išgyventi blogų emocijų – tai tas pat, kas neleisti jam eiti į tualetą
  • as pats
    Norie užauginti tinginį – neleiskite užsisegti sagų pačiam
  • ©Simona Tiškė , www.sitiart.lt
    Nėštumo prietarai – kaip elgiesi, tokio vaikučio susilauksi
  • seneliai
    O mes vaikus auginome kitaip... 6 standartinės situacijos, kurios gali iškilti bendraujant su vaiko seneliais
  • Paaugliai: su dredais ar rūtų vainiku?
  • Pasaka yra kur kas daugiau negu pramoga
  • idealus tėtis
    Patarimai, kaip būti idealiu tėčiu, nors to nemoko jokiuose universitetuose
  • krikštynos
    Patarimų Biblija ruošiantis krikštynoms
  • Pirmas, antras, trečias. Kelintas gimei, tokia ir dalia?
  • Psichologė: „Šalia super tėvelių vaikui ne saugu, o sunku“
  • Selemonas Paltanavičius: „Apie partizanus reikia kalbėtis su vaikais“
  • senovė
    Seneliai – mūsų vaikščiojančios „vikipedijos“. Prieš googlindami paskambinkime jiems!
  • seneliai
    Seneliai – reikalingi kaip oras
  • šuo
    Senoji gerumo mokykla: kaip vaikas elgiasi su gyvūnu, taip elgsis ir su žmogumi
  • senos tiesos
    Senos tiesos – geros tiesos? Pavartykime 1986 metų knygą apie vaikų auginimą
  • Smagūs namų eksperimentai: citrininis vulkanas ir sūrūs ledukai
  • močiutė
    Stot, močiutės, teismas eina!
  • Suplanavote kelionę, laukia komandiruotė. Kam paliktumėte slaugomą artimąjį?
  • tėtis
    Sveiko proto patarimai naujai „iškeptiems“ tėčiams (tinka ir mamoms), kuriuos užrašė jaunas tėtis....
  • Tais laikais, kai nebuvo vaikų namų
  • neilaipiemenaite
    Vaikystė senovėje: kodėl atsikalbinėti ir neklausyti net į galvą neateidavo
  • vaikystė
    Vaikystė visada nuostabi, o užpečkis – ideali vieta edukacijai, nes iš ten geriausiai matėsi ir girdėjosi
  • Vaikystės pabaigos apeigos mergaitėms ir berniukams
  • Visa tiesa apie rykštę. Ar tikrai mūsų senelius lupo už neklausymą? Atsakymas nustebins
  • kaime-71
    Vyro mama ir vėl nusišnekėjo apie vaikų auginimą
  • Šeimų romuva kviečia į šeimos apeigas. Susitikime rugsėjo 23 dieną
  • Žiemos pramogos be ledo arenų
  • „Kitokie“ vaikai mūsų pasakose
  • „Pietinia kronikas“ pasirodė ukrainietiškai. Kaip pavyko išversti Šiaulių šnektą
  • kaimas
    „Tu“, mamyte, ar „jūs“, mamyte? Kodėl kreipdamasis į tėvus ar senelius „tu“ galėjai gauti antausį
Gairės: EtnokultūraVaikystė senovėje
Next Post
alkoholis

Mano vyras geria...

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


septyni + 5 =

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Pavasaris – švaros metas: kaip atsikratyti atliekomis ir nepridaryti bėdų aplinkai?
Aparatinės kūno procedūros veiksmingoje kovoje su celiulitu 
Odontologų patarimai, kaip palaikyti gerą burnos higieną
Telefonas greitai išsikrauna? Matyt, nemokate teisingai pakrauti

Kūdikis

Kaip susekti, ar kūdikis vystosi normaliai? Auksiniai raidos specialistės patarimai
Retos vaikų ligos – iššūkis tiek vaikui, tiek jo tėvams. Arijaus istorija
Kalbėdama su kūdikiu pasidažykite lūpas
Testas „Kokį kūdikį atnešė gandras“

Laisvalaikis

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
12 šeimos narius apjungiančių veiklų idėjų
  REGINA – norintiems tikro poilsio ir ramybės Druskininkuose
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas

Nėštumas

Cezario pjūvio operacija: ko tikėtis ir kaip jai pasiruošti?
Semdama šventą Lurdo vandenį meldžiau Dievo vieno dalyko – vaiko. Trys „nevaisingų“ moterų istorijos
Ala Pugačiova šia mokslo pažanga pasinaudojo, galite ir jūs
Nuo ko priklauso echoskopinio tyrimo tikslumas ir ar šis tyrimas tikrai nepavojingas

Receptai

Paskyros „Zuikio receptai“ kūrėja dalinasi mėgstamiausių sūnaus patiekalų aukso fondu
Kulinarė Julija „Kitchen Julie“ dalijasi nostalgiškų lietinių receptais
Jeigu jau pradėjote kraustytis iš proto dėl šventinio meniu, Kristina „Ant medinės lentelės“ jums turi paruoštuką
Kaip paruošti Kūčių stalą, kad neišgirstumėte iš vaikų „šito nevalgau“? „Puoškis lietuviškai“ dalinasi originaliu kūčios receptu

Tėčiams

8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius
Nusivylimai lovoje persikelia į kasdienybę – kai nesiseka ten, nesiseka ir kitur

Vaiko psichologija

Grubūs žodžiai, nepadorūs pasisakymai, kuriais siekiama įžeisti, užgauti ir įskaudinti irgi yra smurtas prieš vaiką
Vaikas masturbuojasi, kaip man reaguoti? Atsako psichoterapeutė
Apie tikrąją ožligę galima kalbėti tik tada, kai kaprizų demonstravimas tampa tyčiniu
Jungtinė šeima su jo, jos ir bendrais vaikais – tai ne problema, o šių dienų absoliuti kasdienybė

Ekologija

Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes
Agneta Kleizienė: „Grynas oras ir buvimas lauke yra esminiai vaiko poreikiai“  

Kelionės

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas
7 patarimai, planuojantiems kelionę su jaunesniais nei 5 metų vaikais
Knygos „Ką veikia Japonija“ autorius: „Ir Lietuva, ir Japonija yra lėtai gyvenimą vartojančios šalys“

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
vitamino d tyrimas
kosmetika moterims
Makalius
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
Mamos žurnalo prenumerata
vitaminai vaikams
humer
šalčio kremai
vitaminai vaikams
revu klinika
vitaminai nėščiosioms
papildai vaikams
avene
striukės
domino
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
medistus
probiotikai vaikams
auskarai
difolin
dantų klinika
vaxol
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nemiga Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaiko teisės Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos