• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Ar buvo moteriškų vyrų senovėje? Siuvinėjantys, deja, sulaukdavo pašaipų

Vaikams atsiveria senovė
0
Ar buvo moteriškų vyrų senovėje? Siuvinėjantys, deja, sulaukdavo pašaipų

Senovėje vyriški ir moteriški darbai buvo savaime suprantami. Giedrės Putnikaitės nuotrauka

Kraštotyrininkas Venantas Mačiekus

Vilnius universiteto lektorius, ekonomistas Venantas Mačiekus plačiajai visuomenei geriau žinomas kaip kraštotyrininkas, monografijų apie Lietuvos valsčius ir daugybės straipsnių spaudoje autorius.

Kelis dešimtmečius savo vasaras Venantas Mačiekus leisdavo kraštotyros ekpedicijose. Jo manymu, ekspedicijos leidžia pažinti tikrąją istoriją, pajusti krašto dvasią. Nuo 1972 iki 1997 metų jis vadovavo ir Vilniaus universiteto kraštotyros klubui „Ramuva“.

Nors Venanto Mačiekaus tyrinėjimų objektas – papročių teisė, ekspedicijose bendraudamas su senais žmonėmis, menančiais prieškarinę Lietuvą, surinko daug žinių, kaip žmonės gyveno tada, kokių tradicijų ir kokios moralės buvo laikomasi. Šįkart mūsų pokalbio tema – kokias vertybes vaikams stengėsi perduoti tėvai iš kartos į kartą.

Ar darbštumas senovės lietuviams buvo esminė savybė?

Lietuva yra agrarinės kultūros šalis, miesteliuose prekyba daugiausia vertėsi žydai, o žemę dirbo lietuviai. Vaikai nuo mažų dienų buvo įjungiami į darbus pagal jų gebėjimus ir jėgas. Jau penkerių ar šešerių metų vaikas plėšydavo plunksnas, ganydavo žąsis. Nuo šešerių metų galėjo būti samdomas piemenuku ir išeiti tarnauti į svetimus namus. Ekspedicijose sutikau ne vieną žmogų, kuris, būdamas tokio amžiaus, turėjo išeiti tarnauti pas svetimus. Vienas senolis pasakojo, kaip jį pasamdė ūkininkas iš Latvijos, tad teko mokytis latviškai. Aš pats prisimenu savo vaikystę, buvau kokių penkerių metų, kai meistrai statė mums trobą. Turėjau atsakingas pasiuntinuko pareigas: pusę kilometro bėgti pas meistrus ir pakviesti juos valgyti, kai mama paruošdavo pietus. O šešerių metų jau gavau ir sudėtingesnę užduotį – parvesti į tvartą iš ganyklos aveles. Dieną eidavau tų avelių perkelti. Negalėdavau užsižaisti ir pamiršti, nes avys bliaudamos pačios primindavo apie save. Piemenavimo laikais teko ir karves ganyti. Buvo kirtimuose gyvačių, porą jų esu užmušęs, nes tuo metu taip atrodė, kad reikia užmušti, kad neįkąstų kokiam gyvuliui ar žmogui.

Kai buvau vyresnis, kokių aštuonerių ar devynerių, jau daužydavau pradalges, kad šienas greičiau džiūtų. O sulaukęs dešimties gavau dalgį ir pradėjau mokytis pats pjauti. Nesvarbu, kiek nupjausi, tėvelis ragindavo nekubėti, kad būtų padaryta gražiai. Šiais laikais tėvai lepina, saugo vaikus nuo darbų. Senovėje požiūris buvo kitoks – darbas ruošdavo vaiką tolesniam gyvenimui.

Tėvai jausdavo, koks darbas vaikui ne per sunkus. Paaugliai vaikinukai norėdavo pasirodyti, kokie stiprūs, gali panešti pilną maišą ar krauti dobilus lygiai su vyrais. Pamenu, paauglystėje man net šakių kotas nulūžo, taip norėjau pasirodyti prieš giminaičius. Suaugusieji paaugliams nuolat kartodavo: saugokis, nes gausi trūkį. Tada trūkis buvo kasdienybė, kas antroje, kas trečioje sodyboje būdavo gavusiųjų trūkį. Atrodo, fizinį darbą dirbančių žmonių raumenys turėjo būti treniruoti, bet vis tiek krūviai buvo didžiuliai, kūnas neatlaikydavo.

Ekspedicijose apie gyvenimą pasakodavo senolės, gimusios dar XIX amžiuje

Ar berniukams ir mergaitėms aiškindavo apie vyriškus ir moteriškus darbus?

Vaikystėje neskirstydavo darbų pagal lytis – ir berniukai, ir mergaitės ganydavo paukščius, gyvulius. Paauglystėje pradėdavo skirtis – berniukai mokydavosi pjauti, arti, akėti, dirbti tuos darbus, kur reikia jėgos ir įgūdžių. Dauguma ūkio darbų reikalauja ne tiek fizinių jėgų, kiek įgūdžių. O moteriški darbai – šieną grėbti, rugius rišti. Dabar paprasta, kombainas nukulia, o tada daug darbo būdavo daroma rankomis.

Moterys vyriškus darbus dirbo iš bėdos, nebent našlės ar vienišos moterys. Aš pats ariančios moters nesu matęs, o dalgiu pjaunančią mačiau. Jei vyro nėra, o samdiniui samdyti nėra pinigų, lieka pačiai moteriai dirbti vyriškus darbus.

Būdavo, kad ir vyrai dirbdavo vadinamuosius moteriškus darbus. Žinau, kad yra ir vyrų audėjų, mezgėjų. Dažniausiai tuo užsiimdavo mažažemiai, kurie amatais prisidurdavo pragyvenimui. Tačiau visuomenės nuomonė apie tokius vyrus nebuvo labai palanki. Vyras, kuris siuvinėja, sulauks greičiau pašaipos negu pagyrų.

Dabar populiaru virėjai vyrai. Senovėje irgi pasitaikydavo vyrų, nors retai. Dažniausiai vyrai virdavo dvaruose ir klebonijose.

Rašytojo Augustino Griciaus dėdė  dirbo virėju pas kleboną, jis buvęs toks geras virėjas, kad net sklandė anekdotai, kaip, pritrūkęs produktų, svečiams paruošė vaišes iš karvės „blyno“ su prieskoniais, visi valgė ir gyrė.

Vyriškų ir moteriškų darbų pasiskirstymas būdavo aiškus, samdant samdinius. Ūkininkas su samdiniu aptardavo algą, o pareigos atrodė savaime aiškios – vyrai dirbs visus vyriškus darbus, moterys – moteriškus. Jei reikia ūkininkui žmogaus, kuris kelioms dienoms važiuotų į mišką, jis gali tartis su samdine, nes į jos pareigas tai neįeina, – tai ne moteriškas darbas. Už papildomą darbą metų pabaigoje ūkininkas pridės pinigų ar maisto produktų. Moteriai nepriklausė ir arti, akėti. Tačiau paprašytos samdinės dažniausiai sutikdavo, nenorėdavo gadinti santykių su darbdaviais. Sugyvenimas namuose buvo labai svarbu. Juozas Baltušis savo kūryboje gal kiek sutirštintai vaizduoja ūkininkų ir samdinių santykius. Akivaizdžios priešpriešos tarp samdinių ir ūkininkų nebuvo.

Senovėje vyriški ir moteriški darbai buvo savaime suprantami. Giedrės Putnikaitės nuotrauka

Mūsų laikų kasdienybė – paskolos, greitieji kreditai, išlaidavimas. O kaip buvo senovėje – ar taupumas buvo laikomas vertybe? Ar tėvai mokydavo vaikus taupyti?

Vartotojiškumas atėjo kartu su industrija. Skatinti vartojimą yra suinteresuoti gamintojai. Reklamos skelbia, kad atsinaujinti baldus reikia kas trejus metus.

Anais laikais, kai pagamindavo uosio spintą, tai ji tarnaudavo kelioms kartoms.

Ekspedicijose sutikti senoliai pasakojo, kad žmonės labai taupė tai, ką uždirbdavo.  Tarpukaryje bernai (samdiniai vyrai ir vaikinai) svajodavo apie dviratį, kurį ne kiekvieno ūkininko sūnus galėjo nusipirkti. Samdiniai susitaupydavo, nes pragyvenimas pas ūkininką nekainavo, o metų pabaigoje gaudavo algą. Metų uždarbio užtekdavo dviračiui nusipirkti – samdinys vyras galėjo per metus uždirbti iki 400 litų. (Palyginimui – klebono alga buvo apie 700 per mėnesį, jam algą mokėdavo valstybė.) Ūkininkas net drabužius samdiniui turėjo duoti. Darbymečiu prie sunkiųjų darbų padieniai samdiniai uždirbdavo iki 4–5 litų per dieną. O moterys rudenį eidavo padienėmis darbininkėmis į dvarus kasti bulvių, jos uždirbdavo iki 2 litų per dieną.

Žemė buvo vertybė, ją galėjai nusipirkti ištarnavęs keletą metų. Už 300 litų galėjai nusipirkti hektarą žemės, bet kad išgyventų, mažažemis ūkininkas turėjo turėti bent 6–7 hektarus, tai būtų 6–7 metų berno uždarbis. Po Krupavičiaus žemės reformos, kuri vyko 1922–1926 metais, dvarų žemes išalino tiems, kurie norėjo dirbti. Pirmiausia žemes gavo savanoriai, paskui – dvarų kumečiai.

Viena iš studentų ekspedicijų, kuriai vadovavo Venantas Mačiekus

Jauni vyrai pradėdavo taupyti ir per tarnybos laiką susitaupydavo gyvenimui. O dar geriau uždirbdavo emigravę į Amerikos kasyklas. Ekspedicijų metu man pasakojo, kaip vienas rokiškėnas, grįžęs į Lietuvą, nusipirko dvarą. O kitas lietuvis kasyklose dirbdavo po dvi pamainas iš eilės, beveik be miego. Kad iš nuovargio pajėgtų pakilti iš lovos, turėjo prisirišęs virvę įsikibti. Pasakojo, kad grįžęs į Lietuvą nusipirko didžiulį ūkį, už kurį, deja, 1940-aisiais buvo ištremtas į Sibirą…

Merginos samdinės žemei netaupydavo. Jos kaupdavo kraičiui, drabužiams, pasogai. Nuotakos turtingumas lėmė jos sėkmingas vedybas. Buvo tradicija, kad jei šeimoje auga kelios dukros, tekėti turi iš eilės – pirma vyriausia, po to kitos. Tas taupumas teikė vilties, kad tavo gyvenimas bus geresnis, ištekėsi  į turtingesnį ūkį, neteks vargti. Dabar tuokiamasi iš meilės, prieškariu iš meilės irgi tekėdavo, bet ne visada. Turtas buvo labai svarbu.

Vaikai irgi buvo mokomi taupyti. Aš pats atsimenu, kaip gavęs kokį rublį taupydavau peiliukui ar žibintuvėliui. Tada po karo trūko popieriaus, rašydavome ant prirašyto popieriaus antros pusės. Vaikų norų ir užgaidų niekas nepildydavo, kaip kad yra dabar.

Ginta Liaugminienė, Kęstučio Kuskio nuotr. postprodukcija

srtfondasSpaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Vaikams atsiveria senovė“ ir 2018 metams skyrė 4500 eurų.

Šis straipsnis įkeltas 2018 balandžio 16 dieną.

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • spineris
    Ar buvo spinerių viduramžiais?
  • Ar skani grikių boba picų ir sušių kartos vaikams?
  • Atgaila už pavogtą obuoliuką
  • Etninė kultūra – tai ne žaidimas senove
  • vardynos
    Gimdymas su deive Laima, vardynos aukojant vištą
  • Kaip senovėje rengdavosi vaikai?
  • kaimas
    Kaip teleportuotis į praeitį? Pasikalbėti su 131 senjoru. Arba – ką papasakojo 1900 metais gimusi močiutė
  • Kaip vaikai senovėje švęsdavo gimtadienius. Skaniausias „tortas“ – balta duona
  • Keturios meilės, kurių mokė proseneliai
  • emigracija
    Kodėl senovėje nebuvo nutukusių vaikų? Kaltas požiūris į saldumynus bei lepinimą
  • dorybės
    Ką mums reiškia giminės: pats svarbiausias ryšys nuo senovės – brolių ir seserų
  • Kūdikystė senovėje: tik sergantį vaiką ragino daugiau prižiūrėti, paimti ant rankų, nuraminti
  • ADELEPASPIEMENUKUs1 - Copy
    Liaudies pedagogika: kodėl seneliai svarbesni už tėvus, o hiperaktyvių vaikų... nebuvo
  • šuo
    Senoji gerumo mokykla: kaip vaikas elgiasi su gyvūnu, taip elgsis ir su žmogumi
  • tėtis
    Sveiko proto patarimai naujai „iškeptiems“ tėčiams (tinka ir mamoms), kuriuos užrašė jaunas tėtis....
  • Tais laikais, kai nebuvo vaikų namų
  • Puoškis lietuviškai
    „Puoškis lietuviškai“ – drabužiai su baltiška simbolika įvairaus amžiaus patriotams
  • „Senas kalendorius“ – mažyliams apie senovę, įdomiau negu vadovėlyje
  • kaimas
    „Tu“, mamyte, ar „jūs“, mamyte? Kodėl kreipdamasis į tėvus ar senelius „tu“ galėjai gauti antausį
Gairės: SeneliaiVaikystė senovėje
Next Post
Perkame tobulą nešynę

Perkame tobulą nešynę

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


5 + = trylika

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Naminių ledų receptai – nuo egzotiškųjų skonių iki išskirtinių su pipirais ar avokadais. Dalinasi tinklarašis „Mano vaikas valgo viską“
Namų tvaktymosi mokslas. Keli patarimai, nuo kurių prašviesės ir akyse, ir namuose
Kokios dėžės naudojamos prekių pervežimui
Individuali treniruotė – dovana SAU

Kūdikis

Kūdikio oda: būklės, kurių nereikia bijoti
Kaip reaguoti į kūdikio verksmą? Vienas patarimas yra esminis
Kūdikiai klykia, kad išgyventų, tačiau kaip išgyventi tėvams? Raminimui siūlomas 5S metodas
„Normalūs“ ir „nenormalūs“ dantų dygimo požymiai

Laisvalaikis

Vaikas prašo augintinio? Specialistė pataria, kaip pasiruošti
„Atostogų parke“ – visada geras oras
Jei planuojate šeimos fotosesiją – patyrusios fotografės patarimai
Vasaros stovyklos: kokius namų darbus dar turėtų spėti atlikti tėvai

Nėštumas

Antrojo vaikelio laukimas – psichologė pataria kaip pasiruošti pokyčiams
Atmintinė nėštumą planuojančioms ir jau besilaukiančioms – ką svarbu žinoti?
Akušerė apie gimdymą namuose: „Vargu, ar aš pati drįsčiau“
Strijos – nemaloni nėščiųjų, paauglių ir sportininkų problema

Receptai

Naminių ledų receptai – nuo egzotiškųjų skonių iki išskirtinių su pipirais ar avokadais. Dalinasi tinklarašis „Mano vaikas valgo viską“
Velykų burtai virtuvėje. Receptais dalijasi tinklaraščio „Paprasta gaminti“ autorė Karina
Ar humusas naudingas žmogaus organizmui?
VERGNANO – itališkos kavos kultūros ženklas, vertinamas pasaulyje jau 150 metų

Tėčiams

8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius
Nusivylimai lovoje persikelia į kasdienybę – kai nesiseka ten, nesiseka ir kitur

Vaiko psichologija

Vaikas nemoka spręsti konfliktų su draugais? Išmokykite jį sistemos SPRĘSK
Padėkite, namuose „sunkus“ paauglys
Tėvams atrodo, kad ir vaikams reikia tempo, kad išmoktų gyventi šitame pasaulyje. Tačiau vaikams trūksta tiesiog pauzės nieko neveikti
Jūsų maištaujančiam paaugliui atrati save gali padėti savanorystė

Ekologija

Kaip aš iš paskutiniųjų stengiausi būti „eko“ mama ir kas iš to gimė
Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes

Kelionės

Ką su vaikais pamatyti Londone per savaitgalį: mokami ir nemokami objektai
Lekiam į Katovicus? Lina iš instagramo paskyros „Nėra Blogo Oro“ sudarė jums idealų maršrutą
Kelionė į Londoną Hario Poterio pėdsakais sužavės kiekvieną vaiką
Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas

Vaikystės sodas

vitaminai mamoms
Iki pergalės
Mįsliaus dirbtuvės
kepuraitės vaikams
privatus darželis
batukai vaikams
vežimėliai
dantukų gydymas
batukai
kosmetika moterims
Deinavos baldai vaikų kambariui
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
saulės gojus
Mamos žurnalo prenumerata
kūdikių maistelis
revu klinika
vitaminai nėščiosioms
sebamed baby
papuošalai
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
dantų klinika
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Ką veikti su vaiku Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skaitymas Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos