Kodėl darželyje kartais pavyksta tai, kas niekaip nepavyksta namuose?
UMO studijos ir darželio vadovė Sandra Norkūnė
Asmeninė patirtis: lūžis pradėjus lankyti darželį
Kai vaikui beveik dveji, o jis vis dar su sauskelnėmis, kartais ima atrodyti, kad tai tęsis visą gyvenimą. Regis, stengiesi: leidi vaikščioti be sauskelnių, kas dešimt minučių keiti šlapias kelnaites, plauni grindis, sodini ant puoduko, kalbini ir rodai pavyzdį, o norimo rezultato kaip nėra, taip nėra.
Auginant pirmąjį sūnų lūžis įvyko pradėjus lankyti darželį. Mokytojos reguliariai sodindavo vaikus ant puoduko pagal grupės dienos rutiną, namuose tą pačią kryptį tęsėme mes, o šalia buvo būrys mažųjų, kurie tuo metu mokėsi lygiai to paties. Tai, kas namuose kartais atrodė kaip nesibaigianti užduotis, darželyje tapo tiesiog įprasta dienos dalimi. Dar prieš antrąjį gimtadienį sūnus sauskelnes segėjo tik naktį.
Žinoma, vienos šeimos patirtis nėra taisyklė visiems. Vienas vaikas puoduku susidomi labai anksti, kitas – kur kas vėliau. Vienam užtenka kelių dienų, kitam prireikia savaičių ar ilgesnio laiko. Tačiau yra dalykų, kurie šią kelionę gali palengvinti. Vienas svarbiausių – ne paversti puoduką dar vienu vaiko egzaminu, o sukurti aplinką, kurioje naujo įgūdžio mokytis būtų saugu ir natūralu.
Darželis prasidėjo. Ar kartu turi prasidėti ir puoduko reikalai?
Maždaug vienerių–pusantrų metų vaikai neretai pradeda lankyti darželį. Tuo metu tėvams gali kilti mintis: naujas etapas – gal kartu metas atsisakyti ir sauskelnių? Jeigu tualeto įgūdžių mokymosi namuose dar visai nepradėjote, pirmosiomis darželio savaitėmis aš neskubėčiau.
Adaptacija mažam vaikui jau yra didelis gyvenimo pokytis: nauja vieta, kiti suaugusieji, daug vaikų, kitoks dienos ritmas, atsiskyrimas nuo mamos ir tėčio, nauja vieta valgyti ir miegoti. Todėl nebūtina vienu metu vaikui pateikti dar vieno didelio iššūkio. Pirmiausia leiskime jam apsiprasti ir pasijusti saugiai. O kai darželio aplinka tampa pažįstama, galima pradėti ir sauskelnių atsisakymo kelionę.
Tik šią kelionę verta pradėti ne vieniems. Pasikalbėkite su auklėtojomis. Papasakokite, ką jau darote namuose, kada vaikui dažniausiai pavyksta pasinaudoti puoduku, kaip jis parodo norą, kokius žodžius vartojate kalbėdami apie tualetą. Susitarkite, ką tęsite darželyje ir ką – namuose. Vakare verta klausti ne vien „Ar šiandien padarė į puoduką?“ Daug daugiau pasako klausimas: „Kaip jam šiandien sekėsi?“ Sėkmė šiuo laikotarpiu nėra vien sausos kelnaitės. Sėkmė gali būti ir tai, kad vaikas pirmą kartą pats parodė į puoduką.
Darželio supergalia – kiti vaikai
Darželis turi dar vieną pranašumą, kurio namuose dažnai negalime sukurti, – kitų vaikų pavyzdį. Maži vaikai labai daug išmoksta stebėdami ir mėgdžiodami. Kai grupėje vienas vaikas eina į tualetą, kitas atsisėda ant puoduko, paskui visi plauna rankas, ši veikla tampa natūralia dienos dalimi. Vaikui nebereikia ilgų suaugusiojo aiškinimų. Jis mato: taip daro kiti. Tik labai svarbu gero pavyzdžio nepaversti palyginimu. „Žiūrėk, visi jau moka, o tu dar su sauskelnėmis“ – ne motyvacija. Kitų vaikų pavyzdys turi kelti smalsumą, o ne gėdą.
Kodėl darželyje kartais pavyksta greičiau? Dažniausiai ne todėl, kad mokytojos žino kokią nors ypatingą paslaptį. Tiesiog darželyje susiklosto palankios aplinkybės: puodukas turi savo vietą dienos rutinoje, šalia tą patį daro kiti vaikai, o mokytojos dėl kiekvieno apsilankymo tualete nesileidžia į ilgas derybas. Tai, kas namuose gali tapti dideliu įvykiu, grupėje yra tiesiog viena iš įprastų dienos veiklų.
Ne „Ar nori ant puoduko?“, o rutina
Viena praktiškiausių minčių – sukurti tualeto rutiną. Įsivaizduokime mažylį, kuris puikiai žino žodį „ne“. – Ar nori ant puoduko? – Ne. Po dešimties minučių: – Gal dabar nori? – Ne. Ir puodukas labai greitai gali tapti derybų objektu. Daug paprasčiau, kai tualetas susiejamas su įprastais dienos momentais: atsikėlus, prieš išeinant, grįžus, prieš ar po valgio, prieš pogulį, prieš miegą. Tuomet galima ramiai pasakyti: „Dabar mūsų laikas nueiti į tualetą.“
Kada vaikas pasiruošęs?
Vien tik amžius nėra geriausias rodiklis. Daug daugiau pasako pats vaikas: sauskelnės vis ilgiau išlieka sausos, jis domisi puoduku, pradeda parodyti, kad sauskelnės šlapios. Svarbūs ir paprasti kasdieniai gebėjimai – ar vaikas gali pats atsisėsti, nusimauti kelnes, supranta trumpus prašymus. Nebūtina sulaukti visų ženklų iš karto. Vaikas gali puikiai suprasti, kam skirtas puodukas, bet dar ne visada laiku pajusti, kad nori į tualetą. Arba priešingai – poreikį jau atpažinti, tačiau ant puoduko sėstis visai nenorėti. Jei kiekvienas bandymas baigiasi ašaromis ar stipriu pasipriešinimu, verta kuriam laikui atsitraukti ir pabandyti vėliau.
Truputis savarankiškumo labai padeda
Vaikas šiuo etapu dažnai sako: „aš pats“. Tai verta išnaudoti. Leiskime rinktis puoduką, kelnaites, siūlykime paprastus pasirinkimus. Tai suteikia kontrolės jausmą, bet išlaiko ribas. Savarankiškumą palengvina ir tinkami drabužiai. Mokymosi laikotarpiu patogiau rinktis kelnes ar tampres su guma, kurias vaikas gali greitai nusimauti pats, ir kuriam laikui atsisakyti sudėtingų sagų, diržų ar kombinezonų. Kartais tarp „noriu“ ir „nespėjau“ mažam vaikui tėra kelios sekundės.
„Avarija“ nėra nesėkmė
Jų bus – ir greičiausiai ne viena. Vaikas dar tik mokosi laiku atpažinti kūno signalus, nutraukti žaidimą, nusimauti kelnes ir suspėti. Todėl ramus „nieko tokio, persirengsime“ šiuo metu padeda kur kas labiau nei nusivylimas. O jei kurį laiką viskas sekėsi puikiai ir staiga „avarijų“ vėl padaugėjo, nebūtinai grįžote į pradžią. Taip gali nutikti po ligos, kelionės, pradėjus lankyti darželį ar tiesiog vaikui išgyvenant daugiau emocijų. Tokiu metu verta ramiai grįžti prie įprastos rutinos.
Dieną be sauskelnių, o naktį – su jomis
Visiškai normalu. Vaikas gali jau seniai puikiai apsieiti be sauskelnių dieną, bet jų dar gali reikėti miegant. Jei ryte sauskelnės vis dar šlapios, tai nėra žingsnis atgal ir tikrai nėra priežastis skubėti. Dienos ir nakties sausumas nebūtinai ateina tuo pačiu metu.
Puoduko atmintinė tėvams
Neskubėkite per adaptaciją
Susitarkite su darželiu
Kurkite rutiną
Leiskite vaikui bandyti
„Avarijas“ priimkite ramiai
Nelyginkite
Sauskelnių atsisakymas nėra data kalendoriuje. Vieną savaitę gali atrodyti, kad jau pavyko, o kitą – vėl teks dažniau priminti apie puoduką ar persirengti. Tai normalu. Mūsų užduotis – ne paskubinti, o padėti vaikui pamažu perprasti savo kūno signalus ir pasitikėti tuo, ką jau moka.
Tą patį principą taikome ir UMO darželyje. Jei šeima pradeda sauskelnių atsisakymo etapą, tariamės, kas jau pavyksta namuose, kaip vaikas parodo, kad nori į tualetą, ir tą pačią kryptį tęsiame darželyje. Neskubiname ir nelyginame su kitais vaikais. Vieną dieną pavyks daugiau, kitą – mažiau, ir tai yra normali mokymosi dalis. Mums svarbu ne kuo greičiau atsisakyti sauskelnių, o padėti vaikui pačiam suprasti savo kūno signalus ir vis daugiau dalykų padaryti savarankiškai.
Susiję straipsniai
None found
