Kodėl vaikui girdint kaimynės negalima vadinti „kvaiša“

dorybės

Neringos Laurinaitenės nuotr. www.neringosfoto.lt

Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų dorais žmonėmis.

Tačiau norint užauginti dorus vaikus, reikia būti doru pačiam. Moralumas neatsiranda per naktį, bet vystosi lėtai, per tam tikrą laiką.

Psichologai sako, kad net labai maži vaikai gali suprasti moralų elgesį. Būdami 1-2 metų vaikai suvokia, kad yra tam tikros taisyklės, tačiau paprastai laikosi jų tik suaugusiam matant.

Sulaukę dvejų, vaikai pradeda paklusti taisyklėms net ir tada, kai suaugusieji nemato, tačiau tas jų elgesys priklauso nuo aplinkybių. Suaugusių žmonių elgesys irgi dažnai priklauso nuo konkrečios situacijos. Pavyzdžiui, vairuotojas, viršijęs greitį, neretai to gailisi tik policininkui jį sustabdžius.

Ekspertai sutaria, kad tam, kad būtų atsakingi, vaikai turi turėti kognityvinį ir emocinį supratimą, kas gerai, o kas blogai, kitaip tariant tiek savo protu, tiek širdimi suvokti, kad pasielgė blogai. Svarbu suprasti, kad ir kaip besistengtumėte negalite savo vaikų priversti būti dorais, tačiau galite juos nukreipti teisinga linkme.

Apsispręskite dėl vertybių. Kurios vertybės (nuoširdumas, draugiškumas, pasiaukojantis darbas ir t.t.) yra jums svarbiausios? Tada elkitės taip, kaip norite, kad elgtųsi jūsų vaikai. Pavyzdžiui, jeigu jūs dirbate savanorišką darbą ir įtraukiate į jį savo vaikus arba jeigu kartu su vaikais renkate labdarą, tikėtina, kad jūsų vaikai elgsis panašiai. Jeigu kartu su vaiku senyvo amžiaus kaimynei nunešite sodo gėrybių, kurių ji neturi, greičiausiai užaugęs jūsų vaikas darys taip pat.

Girkite gerą elgesį. Akcentuokite vaiko elgesį, kurio siekiate. Psichologai pataria užuot kritikavus vaiką už nesutvarkytą kambarį, pagirkite jį už sutvarkytą kampelį. Kitaip tariant, užuot barę vaiką už tai, ką jis padarė blogai, pagirkite jį už tai, ką jis padarė gerai. Ir atminkite, naudokite žodelį „ne“ protingai ir saikingai.

Išnaudokite pamokančius atsitikimus. Kartą mama kartu su savo atžalomis, kurių vienam buvo ketveri, kitam – penkeri, vaikštinėdama po parduotuvę rado piniginę, kur buvo šiek tiek pinigų. Moteris, prieš tai paaiškinusi vaikams pinigų vertę ir tai, kad žmogus, pametęs pinigus dabar turbūt yra labai nelaimingas, nedvejodama grąžino piniginę kasininkei, jeigu kas nors jos pasigestų. Toks pavyzdys veiks kur kas geriau, negu tokie moralizavimai, kad imti svetimą daiktą negražu ir pan.

Sekite, ką žiūri jūsų vaikai. Nors žiniasklaidos atstovai su tuo ir nesutinka, tačiau yra įrodyta, kad vaikai, dažnai žiūrintys smurto ir prievartos scenas per televizorių, yra labiau linkę į netinkamą elgesį, negu kiti jų bendraamžiai. Ta pati taisyklė galioja ir kompiuteriniams žaidimams. Tai nereiškia, kad turite vaikams uždrausti žiūrėti televizorių arba žaisti su kompiuteriu, tiesiog turite stebėti, ką ir kiek žiūri arba žaidžia jūsų atžala. Vaikai yra impulsyvūs ir jiems reikia padėti suformuoti gerus įgūdžius.

Leiskite vaikui pačiam pasirinkti. Jeigu jūsų vaikas prasikalto, leiskite jam pačiam pasirinkti bausmę, pavyzdžiui, nežiūrėti televizoriaus, nežaisti su kompiuteriu ar neiti su draugais į kiemą. Toks pasirinkimas leis vaikui geriau pajusti savo elgesio pasekmes. Leiskite vaikui ir pasirinkti pačiose banaliausiose situacijose: ko jis labiau nori – obuolio ar kriaušės, vanilinių ar braškinių ledų ir pan. Tai leis jam pasijusti vertingu, nes jo nuomonės bus paisoma.

Padėkite vaikui pažvelgti kito žmogaus akimis. Jeigu vaikas skriaudžiasavo dar nemokantį kalbėti broliuką ar sesutę, pabandykite jam paaiškinti, kaip jaučiasi naujagimis, pasakykite, kad jam skauda ir paklauskite, kaip jaustųsi jūsų atžala, jeigu kas nors su juo taip elgtųsi. Jeigu vaikas rado svetimą žaislą, paklauskite, kaip jis jaustųsi, pametęs savo mėgstamą žaisliuką, ir jeigu kas nors jam jį grąžintų.

Vienas dalykas girdėti įvairius moralizavimus ir pamokymus ir kitas – pačiam vaikui savo elgesiu juos išbandyti.

Ar žinote, koks patikimiausias jūsų vaiko moralaus elgesio testas? Ogi tai, kaip jis elgiasi, kai nemato nei tėtis, nei mama.

Ar rodote gerą pavyzdį?

Kai esate atsipalaidavę ir per daug negalvojate apie auklėjimą, kokius savo elgesio signalus siunčiate savo atžalai? Apgalvokite pateiktas situacijas ir savo elgesiu perduodamus pranešimus.

Ar būdami su šeima vietose, kur vaikams taikomos nuolaidos, sakote savo vaikams keleriais metais pasijauninti?

Ar dažnai pažeidinėjate eismo taisykles ir nedarote to tik pamatę policininką ar policijos automobilį?

Su šeima ruošiatės kelionei į užsienį, ir jūsų atžala turės praleisti pamokas. Ar pasakysite mokytojai tikrąją priežastį, ar pameluosite, kad jūsų vaikas susirgo arba staiga mirė teta?

Eidami su vaiku sutinkate pažįstamą, su kuria maloniai pabendraujate, o atsisveikinę vaikui sakote, kad ta teta tikra kvaiša ir visiška neišmanėlė.

Ar eidami su vaiku sveikinatės su kaimynais, ar paprasčiausiai abejingai praeinate pro šalį?

Jūsų sūnus krepšinio aikštelėje elgiasi agresyviai. Ar primenate jam, kad gražus žaidimas tiek pat svarbus, kiek ir pergalė, ar tiesiog giriate jį už kiekvieną pataikytą metimą?

Kai vaikas paskambina jums į darbą, ar sakote, kad perskambinsite, nes taip bus pigiau?

Ar barate savo paauglį už tai, kad jis patraukia dūmą, tuo tarpu, kai patys rūkote?

Ar sakote savo vaikui, kad meluoti negražu, o pati, grįžusi su vaiku iš parduotuvės, sakote vyrui, kad mokėjote už naujus batelius perpus mažiau?

Ar sakote vaikui, kad reikia drausmingai elgtis gatvėje, tuo tarpu dažnai bėgate su vaiku per gatvę ne per pėsčiųjų perėją?

Parengė psichologė Rasa Kučinskienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 + = šešiolika

Kitos temos: