15 vertingų patarimų darželio naujokų tėvams

Gali būti, kad ne visi šiame straipsnyje pateikti patarimai tiks Jūsų situacijoje, gali būti, kad ne visus juos turėsite sąlygų įgyvendinti. Ypač kai veiksmai priklauso ne tik nuo Jūsų, bet ir nuo darželio politikos, auklėtojų požiūrio. Tačiau labai tikiuosi, kad jie padės Jums geriau suprasti kaip jaučiasi vaikas šiuo nelengvu jam momentu, kokie yra jo tikrieji poreikiai ir kaip Jūs, suaugęs žmogus, galite jam padėti. Pataria „Namų darželis“ vadovė Audronė Kancė.

1.   Susipažinkite su auklėtojais dar prieš vaikui pradedant lankyti darželį.

Praktikoje labai pasiteisina modelis, kai tėvų ir auklėtojų susitikimas įvyksta prieš vaikui pradedant lankyti darželį. Pokalbį su auklėtojais gali inicijuoti ir tėvai, svarbu, kad jam būtų skirta užtektinai laiko, o pokalbyje dalyvautų tik suaugę žmonės, be vaiko. Pokalbio metu tėvai galėtų įvardinti savo lūkesčius, jiems kylantį nerimą. Auklėtojai gali plačiau papasakoti apie gyvenimą grupėje, pagrindines taisykles. Labai svarbu su auklėtojais iš anksto susitarti, kaip vyks vaiko įvedimas į grupę: kaip atrodys pirma, antra, trečia, … penkta diena, kaip – antra savaitė, kaip vyks atsisveikinimas iš ryto ir vaiko perdavimas auklėtojams, kiek gali užtrukti vaiko pasiėmimo iš grupės/atsisveikinimo procedūra, kada ir kaip dažnai dienos metu galima skambinti auklėtojams, sutarti laiką bent trumpam vaiko savijautos aptarimui po kelių pirmųjų savaičių darželyje. Tokio pirminio pokalbio metu užsimezga kontaktas tarp tėvų ir auklėtojų. Pasitikėjimas auklėtojais yra viena svarbiausių sėkmingos vaiko adaptacijos sąlygų.

2.   Neturėkite lūkesčių dėl savo vaiko.

Didžiausią klaidą daro tėvai, kurie iš anksto „žino“, kaip jų vaikas jausis pirmąsias savaites darželyje.

Vieni mano, kad jų atžala labai sociali ir kad iškart užmegs kontaktą su kitais vaikais. Tokiu atveju tėvai būna nepasiruošę vaiko ašaroms ir pasipriešinimui, išsigąsta tokios reakcijos. Kiti, atvirkščiai, mano kad jų vaikas yra labai jautrus, kad jam bus labai sunku, ir jau iš anksto pradeda gailėti bei perdėtai globoti savo atžalą. Vienu ar kitu atveju tėvai ruošiasi adaptacijai turėdami išankstinių nuostatų ir kartais tos nuostatos neleidžia pamatyti tikrosios vaiko savijautos, adekvačiai reaguoti į vaiko elgesį.

Šis patarimas ypač aktualus tais atvejais, kai vaikas iki darželio turi labai ribotą atsiskyrimo nuo mamos, juolab pasilikimo kitoje erdvėje, patirtį.

3.   Nuspręskite, kas iš pradžių ves vaiką į darželį.

Tegul pirmąsias tris savaites vaiką į darželį veda tas iš tėvų, kuris mažiau gaili vaiko ir galės ramiau reaguoti į vaiko ašaras. Vaiko gailėjimas tokioje situacijoje veikia ne teigiamai, o neigiamai – dar labiau „drasko“ vaiką, didina jo nesaugumo jausmą. Stresinėje vaikui situacijoje

tėčio ar mamos ramybė kuria bazinį saugumo jausmą, tikėjimą, kad jam niekas negresia. Idealu, jei Jūsų auklėtoja yra patyrusi ir gali būti ramsčiu tiek supanikavusiam vaikui, tiek kaltės bei gailesčio kamuojamam tėvui. Tačiau bet kuriuo atveju stengtis vaiko labui turi visi suaugę žmonės – ir ypač tėvai.

4.  Atsisveikinimas su vaiku turi būti kuo trumpesnis.

Idealiausias atsisveikinimas yra tas, kai be didelių diskusijų tėvai vaiką perduoda auklėtojui į rankas ir uždaro grupės duris. Tai gali skambėti žiauriai, tačiau svarbu įsisamoninti viena: kuo ilgiau truks atsisveikinimas, tuo labiau vaikas graudinsis ir tuo sunkiaubus jį sugrąžinti į emocinės ramybės būseną. Tėtis ar mama niekuomet nenuramins vaiko, nes tiek vaikas, tiek tėvai žino, kad ankščiau ar vėliau ateis atsisveikinimo akimirka, – užsitęsusios derybos prie grupės durų tik dar labiau aitrina tiek pačių tėvų, tiek vaiko širdis. Kai atsisveikinimas yra trumpas, vaikas kartais net nespėja stipriai susijaudinti: durims užsidarius ašaros netrunka ilgiau kelių minučių, o auklėtojai gana lengvai nukreipia vaiko dėmesį į jam patinkančią veiklą.

5.  Kuo mažiau kalbų prie vaiko rytinio atsisveikinimo metu.

Reikėtų vengti vaikui girdint su auklėtojomis aptarinėti jo savijautą ar tėvams kylantį nerimą. Ypač rytais auklėtojų bei tėvų kontaktas turi būti kuo trumpesnis, apsiribojantis vaiko perdavimu auklėtojoms į rankas.

Jei norite sužinoti, kaip vaikas jaučiasi likęs grupėje, pasidalinti nerimu, geriau sutarkite atskirą laiką pokalbiui su auklėtojais. Šiek tiek ilgiau su auklėtojais galite šnektelti atsiimdami vaiką, tačiau jokiu būdu ne ryte. Rytinis išsiskyrimas su vaiku turi būti greitas ir kuo mažiau skausmingas.

6.  Neapgaudinėkite vaiko.

Naujas etapas vaiko gyvenime, kai jis iš namų aplinkos patenka į jam svetimą ir nepažįstamą aplinką, pirmiausia išderina vieną iš pagrindinių jo poreikių – emocinio saugumo. Todėl labai svarbu, kad vaikas šiuo sunkiu jam laikotarpiu galėtų pasitikėti tėvais bei kuo greičiau pradėtų pasitikėti darželio aplinka bei auklėtojais. Tai atstato jo emocinį saugumą, ir tik patenkinus šį poreikį vaikas atsiskleidžia aukštesnių poreikių tenkinimui: santykių užmezgimo, draugystės, saviraiškos, kūrybos ir savirealizacijos. Neretai tėvai, norėdami palengvinti rytinio išsiskyrimo emocijas, stengiasi pabūti grupėje, kol vaikas užsimirš ir tuomet nepastebėti tyliai išeiti. Kai vaikas susigaudo, kad tėvų nėra, jis išgyvena paniką, kylančią iš baimės, kad jį paliko. Su tokia patirtimi sukurti saugumo jausmą darželyje yra labai sunku, sumažėja vaiko pasitikėjimas ne tik tėvais, bet ir darželio aplinka; vaiko atsiskleidimas vyksta daug lėčiau ir sunkiau.

7.  Vaikui suprantamu būdu pasakykite, kada ateisite jo pasiimti.

Neretai tėvai daro klaidą atsisveikinimo metu sakydami, kad tėvelis ir mamytė labai greitai padirbs ir sugrįš paimti vaiko. Arba nurodydami konkrečią pasiėmimo valandą. Vaikai laiką matuoja kitaip – jiems diena yra suskaidyta ne į valandas, o į veiklų seką (dienos ritmiškumas kuria vaiko emocinį saugumą, todėl yra labai svarbus!). Labai gerai bent jau pirmąsias savaites pasakyti vaikui, kada ateisite jo pasiimti, išvardinant dienos veiklas, kurios viena kitą seks iki vaiko pasiėmimo laiko. Galima sakyti, kad „tu pavalgysi pusrytėlius, tada užsiimsi darbeliais, eisi su vaikais žaisti į kiemą, po to sugrįši pavalgyti pietų, pamiegosi pietų miego, pavalgysi po miegelio ir tada jau aš ateisiu tavęs pasiimti“. Dažnai vaikai šią seką kartoja tarsi mantrą – tik žinojimas, kas seka po ko (ir kiek dar liko), jiems padeda ištverti ilgą dieną adaptacijos laikotarpiu. Tokiu būdu vaikas greičiau adaptuojasi prie grupės ritmo, o žinojimas jam leidžia jaustis saugiau.

8.  Vaiko palaipsninis įvedimas turi trukti savaitę, daugiausia – iki 1,5 savaitės.

Labai svarbu, kad vaikas gana greitai susidarytų dienos vaizdą ir pradėtų saugiai jaustis ne tarpiniame, o tikrajame dienos rėžime. Nepasiteisina modelis, kuomet vaikas pirmą mėnesį darželį lanko pusę dienos (iki pietų miego), o po mėnesio jo buvimas grupėje prailginamas iki pilnos dienos. Per mėnesį vaikas apsipranta su pusės dienos režimu, adaptuojasi, pradeda jaustis saugiai. Kai po mėnesio jo buvimo sąlygos yra pabloginamos, tėvai rizikuoja, kad vaiko pasąmonėje užsifiksuos baimė ir nesaugumas, kad jo buvimo darželyje sąlygos gali dar kartą pasikeisti, ir ne į gera. Jausdamasis nesaugus vaikas negalės visiškai atsiduoti buvimo grupėje džiaugsmams, kitų poreikių (draugystės, kūrybos ir mokymosi, saviraiškos ir savirealizacijos) tenkinimui. Idealu, kai adaptacija vyksta palaipsniui, skaidriai ir sąžiningai, o dienos vaizdą vaikas susidaro gana greitai.

9.  Rekomenduojamas vaiko įvedimo į grupę modelis.

Vaiką nuo 3 metų rekomenduojama įvesti į grupę per savaitę, palaipsniui kiekvieną dieną ilginant jo buvimo grupėje laiką. Pirmą dieną vaikas į grupę gali ateiti lydimas tėvų, kartu su tėvais papusryčiauti, sudalyvauti rytinėje veikloje ir po geros valandos atsisveikinęs kartu su tėvais palikti grupę. Jausdamas tėvų buvimą šalia, vaikas saugiai tirs aplinką, jo buvimo grupėje netemdys stresas, pirmas kontaktas su grupe bus pozityvus. Antrą dieną rekomenduotina vaiką pirmą kartą palikti vieną, tačiau jo buvimas grupėje turi trukti iki valandos. Labai gerai, jei tėvai aiškiai pasako, kada jie paims vaiką (pvz., ne po valandos, o „kai tu pavalgysi pusryčius“), ir kad šis laikas vaikui neprailgtų. Trečią dieną buvimo grupėje laikas gali būti ilginamas nuo, pvz., 9 val. ryto iki 12 val. dienos – idealu vaiką paimti tiesiai iš kiemo.

Ketvirtą dieną vaikas jau gali būti paimamas prieš pietų miegą, po pietų pavalgymo (apie 13 val.). Penktą dieną vaikas gali pirmą kartą likti miegoti ir turi būti paimamas iškart po pietų miego, pavakarių pavalgymo (apie 16 val.). Jei vaikui pirmoji savaitė yra labai sunki, jaučiate, kad likti pietų miego jam bus per didelis stresas, pasitarę su auklėtojomis, pietų miegojimą galite nukelti į antros savaitės antradienį, bet ne vėliau nei trečiadienį.

10. Neužsibūkite grupėje su vaiku.

Mitas, kad tėvų buvimas grupėje kartu su vaikui (ne dieną ir ne dvi, neretai – savaitėmis) palengvina vaiko adaptaciją darželyje. Pirma, Jūsų vaikas grupėje greičiausiai nebus vienintelis naujokas. Kitiems vaikams matyti, kad vieno vaiko mama ar tėtis lieka grupėje, o juos palieka, gali būti skaudu ir neteisinga. Antra, Jūsų vaikas tokiu būdu gali susidaryti klaidingą vaizdą, kad yra įmanomas variantas likti grupėje kartu su tėčiu ar mama. Kai vaiką pradėsite palikinėti vieną, jis daug įnirtingiau priešinsis, kovodamas už pirminį adaptacijos modelį. Trečia, Jūs galite kartu su vaiku lankyti darželį mėnesį ar net du. Jums atrodys, kad vaikas puikiausiai jaučiasi bei priprato prie aplinkos. Tačiau tą dieną, kai jūs užversite grupės duris palikdami vaiką vieną, suprasite, kad tikroji adaptacija tik prasideda. Patikėkite, tokiu atveju ji vyks daug sunkiau nei tada, kai vaiko buvimo grupėje taisyklės būtų nustatomos nuo pirmosios savaitės.

11. Sutrumpinkite vaiko dieną darželyje.

Pirmosiomis savaitėmis darželyje vaikas gauna labai daug įspūdžių, jam viskas yra nauja (tiek buvimas kitoje nei namų aplinkoje, tiek grupės taisyklės, tiek santykiai su kitais vaikais ir auklėtojomis, tiek veiklos, žaidimai ir pan.), todėl jis kur kas labiau nei senbuviai pavargsta dienos metu. Patausokite vaiką bent jau pirmosiomis savaitėmis, atvesdami jį į darželį kiek vėliau (jei tik yra tokia galimybė – prieš 9 val.) ir, svarbiausia, pasiimdami jį kuo anksčiau po pietų miego (idealu – iki 16:30 val.). Taip vaikas pervargs mažiau, jam liks daugiau laiko „atsijungti“ nuo dienos įspūdžių namų aplinkoje, pabūti su tėvais. Vaikas jausis geriau, sirgs mažiau.

12. Venkite vaiko „tardymo“ apie darželį.

Vaiko adaptaciniu laikotarpiu būtų geriau, jei susilaikytumėte nuo vaiko klausinėjimo apie darželį.

Kodėl? Viena vertus, parėjus namo po darželio yra svarbu, kad vaikas „atsijungtų“ nuo dienos įspūdžių, nusiramintų ir pailsėtų. Klausinėjamas vaikas verčiamas prisiminti neigiamas emocijas ir yra papildomai jaudrinamas. Kita vertus, Jūsų klausimai gali sukelti vaikui įtarimą, kad ne tik jis, bet ir Jūs nesaugiai jaučiatės dėl darželio. Tai tik dar labiau sustiprins jo baimę ir nesaugumo jausmą.

13.Nebijokite vaiko ašarų.

Tiek tėvams, tiek auklėtojams svarbu žinoti, kad verkdamas vaikas išsivalo nuo neigiamų emocijų, nudrenuoja stresą ir neleidžia jam kauptis organizme. Neretai tie vaikai, kurių adaptacija vyko gana emocingai, lydima ašarų ir pasipriešinimo, serga daug mažiau nei tie vaikai, kurie linkę nerodyti savo nerimo ir baimės, laikyti šiuos jausmus savyje ir kurių adaptacija išoriškai vyko ramiau bei patogiau.

Adaptacijos laikotarpiu vaikas išgyvena stresą, tai yra normali reakcija, ir organizmas ieško būdų, kaip juo atsikratyti. Jei nepavyksta streso išverkti ir ištrypti, tuomet organizmas „suserga“, kad per karščiavimą, prakaitavimą, o neretai – ir pykinimą išsivalytų, o būnant namų aplinkoje – sukauptų naujų jėgų.

Todėl sveika leisti vaikui išsiverkti (tai jokiu būdu nereiškia, kad vaikas dirbtinai turi būti tam skatinamas) – suaugęs žmogus turi sudaryti tam erdvę. Galima apkabinti verkiantį vaiką (jei jis gerai jaučiasi liečiamas), kitu atveju galima tiesiog ramiai pabūti šalia. Kai vaiko verkimas pernelyg įsismarkauja, tuomet jau būtina suaugusiojo intervencija išvedant vaiką iš savotiško transo būsenos. Tačiau ašarų bijoti nereikia – labai didelę klaidą daro suaugusieji, kurie bet kokiomis priemonėmis, bet kokia kaina iškart stengiasi stabdyti vaiko verkimą ir taip neleidžia jam išsivalyti nuo neigiamų emocijų.

14. Kraštutiniu atveju pakvieskite auklėtojas pasisvečiuoti į namus.

Kartais, kai vaikas labai sunkiai išgyvena adaptacinį laikotarpį, nesaugiai jaučiasi grupėje, yra rekomenduojama auklėtojoms aplankyti vaiką jo namuose. Vakare sulaukęs svečių vaikas tarsi gauna žinią, kad auklėtojos yra šeimos draugės, draugauja su jo tėčiu ir mama, o tai reiškia, kad jomis galima pasitikėti. Pamačius auklėtojas savo namų aplinkoje, vaikui lengviau jas priimti darželyje, didėja jo saugumo jausmas, tarsi apsijungia darželio ir namų aplinkos. Auklėtojoms taip pat labai naudinga pasisvečiuoti – pamatyti, koks vaikas namuose, kaip jis elgiasi, bendrauja su tėvais, koks tėvų tarpusavio santykis. Vaiko ir jo aplinkos pažinimas leidžia geriau pajausti vaiką, rasti geriausius vaikui pedagoginius sprendimus.

15. Greitų rezultatų nebūna!

Žinoma, pačios baisiausios yra pirmos dvi, neretai – trys savaitės. Širdį drasko graudžios atsisveikinimo scenos, namuose susiduriate su didžiuliu vaiko pasipriešinimu eiti į darželį. Tačiau vaiko adaptacija darželyje tuo nesibaigia. Keista, kai tėvai po kelių savaičių stebisi, kodėl jų vaikas nesidžiaugia darželiu, nenoriai keliasi, nori kuo greičiau išgirsti apie vaiko mokymosi, ugdymosi rezultatus. Svarbu suprasti, kad kol vaikas nepradeda saugiai jaustis naujoje aplinkoje, apie jokius kitokius vaiko pasiekimus yra anksti kalbėti. Vaiko poreikių sistema yra griežtai hierarchiška: kol nėra patenkinami žemieji poreikiai (fiziniai, saugumo) vaikas nepereina prie aukštesniųjų poreikių tenkinimo (draugystės, meilės, savivertės, atradimų, kūrybos, savirealizacijos ir pan.). Viskas vyksta labai palaipsniui, mažais žingsneliais. Pirmąjį mėnesį vaikas apskritai yra susitelkęs į savo vidinius išgyvenimus, nors stebi ir tai, kas vyksta aplinkui (svarbu pabrėžti, kad jei vaikas kažko nedaro, o tik stebi, tai nereiškia, kad niekas nevyksta!). Antrąjį-trečiąjį mėnesį po truputį naujokas pradeda orientuotis grupėje, dalyvauti veiklose. Pradeda megzti santykius su kitais vaikais, mokosi bendrauti ir žaisti (patikėkite, to irgi reikia mokytis!). Ir tik po gero pusmečio vaikas pradeda jaustis saugiai naujoje aplinkoje, nebejausti nerimo. Tada ir atsiranda tikroji motyvacija eiti į darželį, kur laukia nauji draugai, pradėti ir nepabaigti žaidimai, įdomios veiklos, pažinimo ir nuostabiausių atradimų kupinas pasaulis!

Kantrybės, drąsos ir sėkmės Jums!

„Mamos žurnalas“