Visų tėvų svajonė, kad į darželį vaikutis eitų noriai, ten jaustųsi laimingas ir saugus. To siekė ir dvi jaunos psichologės, įkūrusios privatų darželį.
Kaip atsirado „Mūsų pėdutės“
Psichologės, Agnė Stasiulytė ir Evelina Valiukaitė, privatų vaikų darželį įkūrė įkvėptos savo studijų universitete. Paskaitos ir atliktos įvairios praktikos gydymo bei ugdymo įstaigose leido suvokti, kaip formuojasi žmogaus asmenybė ir kas lemia jos vystymąsi.
„Vieną kartą pradėjome kalbėti, kad dauguma pacientų traumų – iš ankstyvosios vaikystės. Juk pačios asmenybės esminiai elementai susiformuoja iki penkerių metų. Įvairias patirtis, tiek skaudžias, tiek pozityvias, vaikas įgyja šeimoje, ugdymo įstaigoje bei kitoje erdvėje, kur jis būna. Šios visos patirtys keliauja su žmogumi per visą jo gyvenimą. Kadangi darželyje vaikelis praleidžia daug laiko, jis jaučia ir atsimena, kaip su juo buvo elgiamasi ir kaip bendraujama. Diskutuodamos priėjome prie vieningos nuomonės, kad reikėtų sukurti pasaulį, kuriame vaikai patirtų daugiau šviesių ir pozityvių patirčių nei skaudžių patyrimų. Abi savo praktikoje matėme, kad ne visada gali savo pacientui padėti tiek, kiek nori, arba ta pagalba yra ilgalaikė, reikalaujanti daug energijos ir išteklių. Abi suvokėme, kaip svarbu užauginti žmogų, kuris būtų emociškai sveikas ir neturėtų itin skaudžių (gal net trauminių) patirčių. Kadangi abi labai mylime vaikus, nusprendėme sukurti tokį vaikų darželį, kuriame vaiko asmenybė galėtų skleistis, augti ir žydėti“, – entuziastingai sako Agnė Stasiulytė.
Darželyje vaikas būna beveik 11 valandų per parą, tad svarbu suvokti, kad tai yra didžioji jo aktyvaus laiko dalis. Čia vaikas turi jaustis mylimas, gerbiamas ir vertinamas. „Ne kembridžai ar oksfordai padaro žmogų laimingą. Jis laimingas, kai sugeba kurti santykį su savimi ir kitais žmonėmis. Tai formuojasi ankstyvoje vaikystėje“ – atvirai pasakojo mums Agnė. Privataus darželio įkūrėjos nuoširdžiai kalba, kad visi šie minėti dalykai kuriami bendraujant su dar labai mažu vaikeliu: „Tokiame amžiuje svarbu viskas: kaip tu kalbi su vaiku, kokiu tonu, kokiame lygyje tavo akys. Mažylis visą informaciją geria į save kaip kempinė“.
Rūtos Kotvickaitės nuotraukose – darželio aplinka
Vaikystė gamtos prieglobstyje
Įkūrėjos pasakoja, kad nuo idėjos iki darželio atidarymo dienos praėjo 5 mėnesiai. Pirmiausia reikėjo rasti patalpas, kurios labiausiai tiktų darželio sumanymui. Agnė mini, kad tam skyrė daug dėmesio ir norėjo, kad darželis būtų įsikūręs nuosavame name, gamtos prieglobstyje. „Nesinorėjo, kad vaikučiai leistų dienas daugiabutyje, šalia gatvės. Labai norėjome, kad vaikai augtų gamtoje, ramioje vietoje, kur galėtų bėgioti po žolytę ir girdėti paukščiukų čiulbesį“, – apie darželio pradžią dalinasi psichologės. Agnei ir Evelinai pavyko rasti tokį namą, kuris viršijo lūkesčius, – šalia ežeras, netoli miškas, labai ramu, grynas oras, anksti rytais iki sklypo atbėga zuikiai ir laibosios stirnos. Namas modernus, jaukiai įrengtas, jį supa didžiulis kiemas, kuriame žaliuoja išpuoselėta veja. Teritorija saugiai aptverta tvora.
„Įsikūrusios šiame name, iškart pradėjome puoselėti aplinką: pasodinome vyšnių, trešnių, gervuogių ir aviečių. Mūsų meistras sukalė lysves, kuriose kiekvieną pavasarį su mažyliais sodiname žirnius, morkas, krapus ir svogūnus“, – dalinasi gerąja patirtimi Agnė. Daržas mažiems vaikams yra puiki edukacinė priemonė: jie sodina, laisto, paskui nekantriai laukia žirnių ar morkų derliaus. „Koks būna džiaugsmas, kai jau paragauja savo sodintų ir taip nekantriai lauktų daržovių. Sunku nusakyti žodžiais… Laimė spindi akutėse, atrodo, kad tuo metu vyksta pats tikriausias stebuklas“, – besišypsodama pasakoja mergina.
Darželis su Valdorfo pedagogikos bruožais
Darželio ugdymas vadovaujasi Valdorfo pedagogikos bruožais. Čia svarbu yra būti šalia gamtos, matyti jos pokyčius ir tuo remiantis ugdyti vaiką. Taip pat labai svarbus yra etnokultūrinis ugdymas, meilė savai kraštui. „Kadangi esame šalia gamtos ir turime didelį kiemą, dažnai, ugdymas persikelia į jį. Auklėtojos veda užsiėmimus, įtraukdamos mus supančią aplinką: į kiemą atšliaužiančias sraiges po lietaus, pro šalį skrendančių paukščių pulkelį, pražįstantį gervuogės žiedą…“, – vardija darželio įkūrėjos.
Į ugdymą yra įtraukiamos ir papildomos pamokėles, kurias veda įvairūs specialistai. Atvyksta etnokultūros mokytoja, kuri turi didelės patirties, ir dainomis, pasakomis, padavimais, grodama kanklėmis ugdo vaikučiams tiek etnokultūrinį tapatumą, tiek lavina muzikinius gebėjimus. „Niekam ne paslaptis, kad ugdyme, ypač priešmokykliname, dalyvauja daugiausiai moterys, o juk berniukai sudaro pusę ten esančių gyventojų. Labai svarbu, kad šiuose procesuose dalyvautų ir vyrai. Kadangi pati savo bakalauro darbe išsamiai nagrinėjau, koks yra svarbus mažam berniukui vyro vaidmuo, į kolektyvą nusprendėme pasikviesti sporto trenerį“, – savo mintimis dalijasi Agnė.
Darželyje kartą per mėnesį vyksta spektakliai, kurie vaikučius supažindina su teatro pasauliu. Kviečiami įdomių profesijų žmonės, kurie vaikams papasakoja apie savo darbą. Įkūrėjos mini, kad svečiuose buvo ornitologas, dailininkas iš Pietų Amerikos, keramikė bei odontologė, kuri papasakojo mažyliams, kaip prižiūrėti dantukus.
Darželyje dirba ir psichologė. Pačios darželio vadovės šeimoms psichologinių konsultacijų neteikia. Pagal šios profesijos griežtą darbo etiką psichologas su klientu negali turėti kitokio santykio, tik terapinį. Todėl į komandą pakviesta kita psichologė, kuri konsultuoja ir tėvelius, ir auklėtojas, jei reikia, – ir vaikus. „Mes įsivaizduojame, kad psichologinių problemų turi tik sunkias būsenas išgyvenantys žmonės. Tai netiesa. Jų kyla kiekvieno žmogaus gyvenime. Tarkime, šeimoje turi gimti antras vaikutis – kaip paruošti tai permainai vyresnėlį? Šeimos skiriasi, netenka brangių žmonių, vienas iš tėvelių turi išvažiuoti dirbti į užsienį – tų klausimų daugybė. Darželio psichologė pataria ir pedagogų komandai, kaip elgtis vienokiu ar kitokiu atveju“, – kalba Agnė ir Evelina.
Įkūrėjos darželyje būna kasdien
Įkūrėjoms svarbu pačioms dalyvauti darželio gyvenime, todėl abi psichologės būna darželyje su vaikučiais kasdien. Pačios dalyvaudamos darželio kasdienybėje, Agnė ir Evelina užmezga ryšį su vaikučiais, mato, kuo ir kaip jie gyvena, pažįsta tėvus ir dažnai net senelius. Tai leidžia pastebėti dalykus, kuriuos reikia spręsti, keisti ar tobulinti. „Buvo atvejų, kai su auklėtojomis teko ir atsisveikinti, nes išsiskyrė požiūris į vaikų auklėjimą. Vaikui būtina paaiškinti, kantriai papasakoti, kas vyksta ar kodėl įvyko, bendraujant su meile ir pagarba mažam žmogučiui. Deja, šiandien ne visi pedagogai geba tai padaryti. Džiaugiamės, kad dabar yra suburta stipri komanda, kuria labai didžiuojamės “, – atvirai pasakoja įkūrėja.
Į darželį vaikai ateina dar visai maži, tad natūralu, kad jie neturi susiformavusių socialinių įgūdžių. Juos mažyliai formuoja darželio aplinkoje. Darželio kasdienybėje daug situacijų, kai mažieji turi mokytis išlaukti, pasidalinti, išbūti, o tai dvimečiui yra didelis darbas. „Ir vienas nori tos pačios medinės mašinėlės, ir kitas. Tuo pačiu metu… Ir tada reikia mokėti kantriai išlaukti. Toks laukimas ne visada kelią džiaugsmą, bet taip vyksta mokymasis bendrauti, būti su kitais žmonėmis. Atrodo, tai labai maža smulkmena mums, suaugusiesiems, bet vaikams tai rimtas iššūkis. Labai svarbu, kad pedagogų komanda į tokias situacijas tinkamai reaguotų ir elgtųsi kompetentingai“, – patirtimi dalinasi Agnė.
Kodėl tokia svarbi adaptacija
Psichologės sako, kad bet kokioje veikloje labai svarbi pati pradžia. Tad įkūrėjos labai didelį dėmesį skiria vaiko adaptacijai – pirmosioms savaitėms darželyje. Galbūt šio proceso organizavimu „Mūsų pėdutės“ ir skiriasi nuo kitų darželių. Čia adaptacija vyksta bent dvi savaites, o jei reikia, ir daugiau. „Stebime vaikutį, ir adaptacijos trukmę deriname pagal vaikučio individualius poreikius. Dažniausiai adaptacijai skiriame dvi savaites, bet, jei reikia, – ir daugiau“, – atsakingai dėstė Agnė ir Evelina. Pasak įkūrėjų, pirmą dieną vaikelis su vienu iš tėvų darželyje būna tik valandą. Jis apsidairo, susipažįsta su aplinka, grupe ir auklėtoja. Kitą dieną pažintis su darželiu tęsiasi – vaikas būna drauge su mamyte arba tėveliu dvi valandas. Tik trečią dieną mažylis paliekamas vienas pusvalandžiui. „Vienas iš tėvelių yra netoli, kad mes bet kada galėtume jį pakviesti, jei vaikučiui taps per sunku jo išlaukti“, – jautriai pasakoja Agnė. Jei pavyksta susitvarkyti su šiuo žingsneliu, adaptacija vyksta toliau: pusryčių, pietų valgymas, ėjimas į lauką ir galų gale – miegas. Per pietų miegą siūloma atsinešti vaikui brangų žaisliuką-migduką, kuris jam teikia saugumo ir primena namus.
„Daugumai vaikučių iš pradžių būna sunku, nes reikia skirtis su brangiausiais žmonėmis – mama ar tėčiu. Dažniausiai mes būname pirmieji žmonės, kuriems tėveliai palieka savo atžalas (išskyrus tuos atvejus, kai jie būdavo palikti seneliams ar kitiems artimiems giminaičiams). Vaikas patenka į naują pasaulį, kuriame nepažįstama aplinka, žmonės ir susitarimai.
Natūralu, kad vaikeliui ši situacija kelią nerimą ar liūdesį. Tačiau svarbiausia šiame kelyje, kad tėveliai pasitikėtų personalu, o mažylis leistų pedagogui jį nuraminti, paguosti ir palaikyti. Jei vaikelis leidžia užmegzti ryšį, vadinasi, darželio pedagogai jau nudirbo pusę darbo. Sudėtingiau būna, kai vaikutis neprisileidžia kitų suaugusių žmonių, nesileidžia nuraminamas ir juos atstumia. Tada adaptacijos tempą lėtiname. Tai rodo, kad vaikučiui reikia daugiau laiko atsiskirti nuo tėvų. Pasitaiko išgirsti apie situacijas, kad yra darželių, kur tėvai palieka vaiką vieną pačią pirmą lankymo dieną ir išeina, tikėdamiesi, kad anksčiau ar vėliau jų atžala apsipras. Deja, tai vaikui yra labai skausmingas patyrimas, kartais net traumuojantis. Žinoma, vaikas kažkada nurims, išgyvens – kita vertus, žmonės išgyveno ir per karą, bet ar tokia kaina ne per didelė?“ – klausimu užbaigia darželio vadovė.
Ginta Liaugminienė
https://www.facebook.com/musu.pedutes/videos/1939713316326314/
