Kai spausdindavome mamų, gyvenančių užsienyje, pasakojimus, nuostabą keldavo detalė, kad beveik visuose darželiuose ir mokyklose vaikai valgo iš namų atsineštą maistą. Kas galėjo pagalvoti, kad ši tendencija greitai taps populiari ir mūsų šalyje.
Paruošti vaikui maistą, kurį jis valgys ne namuose, – atsakingas darbas. Pasimokykime kartu. Patarimais dalinasi vaikų darželio „Basa pieva“ vadovė Inga Domarkienė.
Pirma reakcija – nuostaba
Kai kūrėsi darželis ir buvo nutarta, kad vaikučiai čia valgys iš namų atsineštą maistą, auklėtojos tikėjosi šiokio tokio tėvų nepasitenkinimo.
Juk paruošti vaikui maistą reikia kaskart šviežią, naują, apgalvoti iš vakaro, pasirūpinti produktais. O kur dar fantazijos išsekimas, kai nebežinai ką įdėti į dėžutę.
Tačiau po trumpo pokalbio, o paskui – po pirmųjų „praktikos“ dienų tėvai pamatydavo daugybę šios sistemos privalumų. Pabandykime juos apžvelgti.
Tėvai žino, ką ir kiek vaikai valgo
Išleidę vaiką į darželį, kur mažieji maitinami iš bendro katilo, tėvai įsivaizduoja, kad puikiai žino, ką vaikai valgo. Ir kaip nežinosi – juk rūbinėlėje stende kabo dienos valgiaraštis, kuriame išvardintos net duonos riekutės. Susižavėjimą kelia ir tai, kad dietologų sudarytas valgiaraštis per 15 dienų negali pasikartoti, – argi namie prikursi tiek įvairiausių patiekalų?
Iš tikrųjų viskas nėra taip gražu, nes vaikai mėgsta monotonišką mitybą ir daugybės jiems neįprastų patiekalų atsisako. VU MF Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros docentė dr. Eglė Jakimavičienė su kolegomis neseniai atliko įdomų tyrimą – stebėjo, kiek ir ko suvalgo darželinukai, kiek maisto lieka.
Mokslininkė pasakoja; „Darželio maistas apskaičiuotas taip, kad vaikas gautų 75 proc. kalorijų normos.
Likę 25 proc. lieka valgymui namuose. Vis dėlto, atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad vaikai gana daug maisto palieka. Pagal stebėjimų rezultatus, vaikus suskirstėme į tris grupes: geri valgytojai (apie 30 proc.), kurie suvalgo viską ir mielai pakartoja, vidutiniai valgytojai (40 proc.), kurie suvalgo dalį, dažnai išsirinkę, kas jiems skanu, ir prasti valgytojai (30 proc.), kurie dažnai tik stumdo maistą, atkanda, knebena.
Tyrimas patvirtino tai, ką mes ir numanėme, – darželinio amžiaus vaikai gali valgyti mažai, ir sudėtinga apibrėžti normą, kiek jie turi suvalgyti. Kiekvieno poreikis individualus ir nebūtinai telpa į nustatytą normą. Tų vaikų, kurie darželyje suvalgo VISKĄ, buvo tik trečdalis. Pastebėjome, kad vaikai nemėgsta daržovių troškinių, trintų bulvių patiekalų, padažų“.
Ne paslaptis, kad darželinukams valgiaraštį sudarantys dietologai dažniau žiūri į baltymų-riebalų-angliavandenių balansą, nei į tai, ar tokį patiekalą vaikas apskritai valgys. Inga Domarkienė pasakoja: „Savo dukrytę leidau į paprastą darželį. Pirmus 3–4 mėnesius mūsų diena prasidėdavo ir baigdavosi smecta, nes dukrytei buvo sutrikęs virškinimas.
Pradėjau labiau domėtis valgiaraščiu ir pamačiau tokių keistenybių, kaip raugintų kopūstų sriuba ir cepelinas pietums.
Retai kuris 3 metų vaikutis pasiruošęs valgyti tokį sunkų maistą“.
Užtat atsinešę maistą iš namų, vaikai puikiai žino, ką valgys, kiek to maisto yra. Suvalgę pietus dar pamena, kad likęs sausainis ar obuoliukas. Namo paprastai vaikai išsineša švariai ištuštintas savo maisto dėžutes.
Namų maistas padeda prisitaikyti
Pradėjus lankyti darželį, mitybos sutrikimai yra pirmasis požymis, kad vyksta adaptacija. Valgymas ir saugumas – neatsiejami dalykai. Psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė net pataria tėvams pabūti kartu su „bado streiką“ paskelbusiu vaiku nors kol jis darželyje suvalgys pusryčius. Arba prašyti auklėtojos, kad leistų vaikui valgyti savo, iš namų atsineštą maistą. Naminis maistas vaikams primena mamą ir tėtį, siunčia žinutę, kad jie netrukus ateis pasiimti, kad vaikas saugus ir mylimas. „Mes patariame į dėžutes ar termosiukus maistą dėti kartu su vaiku, tada jis jaučiasi labai svarbus, visavertis šeimos narys. Be to, visi žinome, kad mamytės pagamintas maistas yra pats sveikiausias, skaniausias, nes jame yra svarbi sudėtinė dalis – meilė. Paklausytumėte, kaip vaikai rytais pasakojai, ką jiems įdėjo valgyti mamytė ar tėvelis. Jie didžiuojasi, giriasi. Be to, ruošiant maistą kartu, galima vaikus mokytis sveikos mitybos dėsnių, pasakoti, kodėl sveika neštis bananą, o kodėl nededame saldainių“, – pasakoja Inga Domarkienė.
Nebijokite monotonijos
Pasak „Basa pieva“ vadovės, tėvams didžiausią nerimą kelia tai, kad jie neša pasikartojantį maistą ir nebeišgalvoja nieko naujo. Sukasi ir sukasi panašus racionas – iš šaltų užkandžių populiariausias bananas, sūrio lazdelės ir varškytė, o šilto maisto – blynai, makaronai, balandėliai, košės. „Viskas priklauso nuo to, ką šeima valgo namie. Viena mama kiekvieną rytą išverda vis skirtingą košę.
Dauguma vaikų labai mėgsta blynus. Mes pašildome maistą mikrobangų krosnelėje, galima maistą atnešti temosiukuose“, – sako Inga.
Antropologė dr. Eglė Jakimavičienė pataria tėvams nesukti galvos dėl monotoniškos vaikų mitybos: „ Juk ta mitybos monotonija garantavo mūsų protėvių jauniklių išlikimą: saugojo nuo apsinuodijimų. Mamos lengvai gali išvardinti, ką jų vaikai valgo, – ir tai gali būti vos 10 patiekalų. Vaikas kasdien nori valgyt tą patį? Ir tegul valgo! Patikėkite, tai truks ne ilgiau nei iki 2–3 klasės, kai vėl prasidės augimas, brendimas, ir staiga viskas pasidarys labai skanu. Dauguma vaikų mėgsta sriubas, ką gi, virkite sriubas.
Kad ir kasdien tą pačią, vaiko mėgstamą.
Kaip geležies šaltinis būtina mėsa – paprastai vaikai mėgsta maltinukus, nedidelius kepsnelius, o gal geros kokybės dešreles ar vytintą dešrą. Daržovių ir vaisių poreikį gali patenkinti vienintelė morka su obuoliu, o juk retai kuris vaikas atsisakys tarkuotos morkos ar obuoliuko. Nemėgsta obuolio? Bet gal mėgsta kriaušes. Lai ir valgio jas visus metus“.
Maisto dėžutė, kuri kelia pasididžiavimą
Kai vaikas nešasi maistą iš namų, labai svarbu, kad jis turėtų gražių maisto dėžučių, termosiukų, gertuvėlių. Tai tarsi vaiko vizitinė kortelė. Inga Domarkienė pasakoja, kad berniukai didžiuojasi savo „maisto amunicija“ su mašinėlėmis, mergaitės – ryškiaspalvėmis dėžutėmis su pasakų personažais. Tai tarsi mums, suaugusiesiems, rankinės, laikrodžiai, mobilieji telefonai – smagu turėti gražų. Psichologai pataria maisto dėžutes pirkti kartu su vaiku, leisti pasirinkti, žinoma, papasakoti, kodėl verta rinktis dėžutę su daugiau skyrelių arba su tvirtesniu užsegimu, kam reikalingi termosiukai.
Praktiniai patarimai
Geriau, kai vaikas išsirenka pats iš jam siūlomų sveiko maisto patiekalų – jogurtą, obuolį, slyvų, morką, kitų vaisių ar uogų, nešlifuotų grūdų duonos, pyrago gaminių (be riebaus kremo ir kitų priedų).
Vaiką galite vestis į parduotuvę, kai apsipirkinėsite – paklausite, ką jis norėtų nusipirkti užkandžiams, kas jam būtų skanu.
Užkandžiams duokite mažas porcijas, nes maži gabaliukai vaikams labai patrauklūs. Galite padaryti eksperimentą. Pasiūlykite obuolio. Vaikas tikriausiai atsisakys.
Bet jei obuolį gražiai supjaustysite, išimsite sėklas, išdėliosite lėkštutėje skilteles – vaikas tikriausiai mielai pasivaišins.
Patiekus mažas porcijas mažai valgantys vaikai valgys noriau, o mėgstantys daug ir sočiai prisikirsti nepersivalgys. Tik smulkindami užkandį nepersistenkite. Visuomet atminkite, kad vaikams iki 4 metų netinka uogos, sėklos, maži gabaliukai iki 4 cm skersmens, nes vaikas gali užspringti.
Užkandžių metu labai patogu pripratinti vaiką prie naujų sveiko maisto patiekalų – pagardintos varškės, įvairių vaisių, uogų ir daržovių, neragautų duonos gaminių, lengvo sūrio.
Jei vaikas kategoriškai atsisako valgyti kokį nors vertingą užkandį, pavyzdžiui, jogurtą ar uogas, nenuleiskite rankų ir retkarčiais to užkandžio vis pasiūlykite. Manoma, kad siūlyti reikėtų 10–20 kartų (žinoma, ne tą pačią dieną!), kol vaikas vis dėlto paragaus. O kai paragaus, tai gal ir patiks.
Niekada nesistenkite, kad lėkštutė liktų tuščia, juk nesate draugijos „už švarias lėkštes“ nariai. Tas „tuščios lėkštės“ sindromas atkeliavo iš senų gūdžių laikų, kai kiekvienas trupinys buvo aukso vertės. Jei matote, kad vaikas palieka daugiau, nei suvalgo, tai kitą kartą įdėkite mažiau.
Užkandžiai neturi būti sotesni už pagrindinius valgymus. Žinoma, malonu matyti vaiką su apetitu kertantį sausainius, bet tuomet susitaikykite, kad jis nevalgys sriubos, košės, troškinio.
Nevalgius vaikus gerai nuteiks, jei užkandžiams sugalvosite pavadinimus. Sūrio juosteles su dviem prilipintomis riešutų sviestu razinomis galite pavadinti kirminiukais, apvaliam sausainiui prilipdykite akutes ir pavadinkite pagranduku ir pan.
Įtraukite vaiką į užkandžių pasiruošimą, tegul tepa, laužo, mirko sausainį į uogų tyrę, buku peiliu pjausto vaisius ar virtas daržoves, neriebų sūrį.
Užkandžiams bei pagrindiniams patiekalams tinka šviežių vaisių, daržovių, uogų mišrainės. Jei neturite šviežių, puikiai tinka ir atitirpintos šaldytos uogos, vaisiai, daržovės. Uogas, nedideles daržoves reikėtų pertrinti, kad vaikas neužspringtų.
Jogurtas, rūgpienis bei pienas, skirti užkandžiams, turi būti neriebūs, 2 proc. riebumo. Geriau tinka jogurtas be priedų, pramoniniu būdu pagamintų uogienių, džemų ir kitų panašaus tipo saldumynų.
Saldumynai, kaip užkandis gali būti tik išimtis, gimtadienio ar kitos šventės proga.
Užkandžiams netinka:
Saldainiai, pyragaičiai su kremu, tortai, kepinukai apibarstyti druska.
Keptos bulvytės, spraginti kukurūzai, įvairių priedų (sviesto, sodos) prisotinti sausainiai ir panašūs kepiniai.
Kepti, rūkyti, rauginti, aliejuje virti, skrudinti, konservuoti, vytinti patiekalai.
Grybų patiekalai.
Sūrūs, saldūs patiekalai ir gėrimai ypač su dirbtiniais saldikliais, aspartamu.
„Mamos žurnalas“
„BASOS PIEVOS“ ATMINTINĖ TĖVAMS
PRIEŠPIEČIŲ DĖŽUTĖ
Ne visada galite būti šalia savo vaiko ir stebėti, ką jis valgo, ar aplamai suvalgo. Iš vakaro ar ryto sukomplektuota priešpiečių dėžutė, kuri užtikrinta energiją dienos metu labai patinka vaikams ir yra naudinga jų sveikatai. Bet neapsiribokite vien
sumuštiniais! Priešpiečių dėžutės turinys gali būti toks apetetingas, jog vaikas negalės sulaukt, kol ateis metas ją atidaryti!
Mūsų rekomendacijos mažylio priešpiečio dėžutei:
Vaisiai
Vaisiuose yra daug vandens, mažai baltymų ir riebalų. Jie yra labai naudingi žmogaus organizmui. Vaisiuose yra daug angliavandenių, iš jų, daugiausia cukrų, skaidulinių medžiagų. Cukrūs (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kt.) yra svarbus energijos šaltinis.
Tai galėtų būti: įvairios uogos, bananai, melionai, obuoliai, apelsinai, persikai, kriaušės, kiviai, mangai, ananasai, greipruktai, mandarinai.
Daržovės
Šviežios daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių.
Tai galėtų būti: virtos arba žalios morkytės, bulvės, brokoliai, moliūgas, agurkai, pomidorai, žiediniai kopūstai, žirniai…
Baltymai
Tai pagrindinė smegenų sudedamoji medžiaga. Baltymai yra svarbi mitybos dalis. Atlieka svarbų vaidmenį stiprindami raumenis, reguliuoja organizmo veiklą, stiprina imuninę sistemą.
Tai galėtų būti: riešutai, kiaušiniai, pupos, šviežios jūros gėrybės, kalakutas, vištiena,sūrio lazdelės…
Kalcis
Mažiems vaikams kalcis yra būtinas kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui. Kai trūksta kalcio, sutrinka dantų emalio formavimasis, greičiau atsiranda ėduonis.
Tai galėtų būti: jogurtas, migdolai, žuvis, pieno produktai…
Grūdinės kultūros
Daugiau nei pusę paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus. Šiuose produktuose yra ne tik angliavandenių, bet ir baltymų, maistinių skaidulų, vitaminų (vit. C, B6, folio rūgštis) ir mineralinių medžiagų (K, Ca, Mg).
Tai galėtų būti: avižiniai dribsniai, nemaltų kviečių duona, laukiniai ryžiai, grikiai…
Rekomenduojame: http://www.laptoplunches.com/bento-menus/
