Prieš savaitgalį, jei laukia iškyla gamtoje ar kaimo sodyboje, tiesiog nusiaubiame prekybos centrus, prisikraudami vežimėlius iki viršaus. Ką paprastai perkame iškyloms, kiek maisto reikia? Konsultuoja sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja Raminta Bogušienė.
Nebejaučiame saiko
Vis bijome, kad šaldytuvai ištuštės ir, užsimanę pavalgyti, neturėsime ko. Iš tikrųjų šiais laikais suvalgoma per daug, ir tai rodo ne tik didėjantis nutukimas, bet ir ligos, tiesiogiai susijusios su mityba.
Valgome daug ne tik gamtoje, bet apskritai, nuolatos, tai ir yra pats nepalankiausias sveikatai dalykas – saiko nebuvimas.
Organizmas nuolatos dirba padidėjusiu rėžimu, ir jei maistas valgomas nereguliariai, per maži tarpai tarp valgymų, – neleidžia prieš tai suvalgyto maisto suvirškinti. Per dideli tarpai dažnai būna persivalgymo priežastis.
Kraunant iškylos krepšį, netinka šie produktai (jie nėra palankūs nei vaikams, nei suaugusiesiems):
1. Bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti ar spraginti gaminiai
2. Maisto produktai, apdoroti mikrobangų krosnelėje, gruzdintuvėje ar kitais kenksmingų medžiagų atsparumą didinančiais gamybos būdais.
3. Gazuoti ir energetiniai gėrimai.
4. Konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai.
5. Mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai.
6. Paukštienos odelės ir kitos daug riebalų turinčios mėsos dalys.
7. Rūkyti, stipriai sūdyti ar saldinti mėsos, žuvies, pieno produktai.
8. Greitas maistas.
9. Majonezas, kečupas ir kiti padažai.
10. Alkoholiniai gėrimai
11. Nealkoholiniai gėrimai: ne šviežiai spaustos sultys ir nektarai.
12. Konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, sausainiai, ledai ar tortai.
13. Krakmolas.
14. Gyvulinės ir augalinės kilmės produktai, apvolioti miltuose, džiūvėsėliuose ir kiaušinio plakinyje.
15. Džiovinti vaisiai su cukrumi, sieros dioksidu, riebalais.
16. Iš dalies hidrinti ir visiškai hidrinti riebalai.
[reklama]
- Iškylų desertai
Taip – vaisiams ir tyrelėms
Iškylaujant norisi ko nors skanaus. Švieži vaisiai, uogos – puikiausias gardumynas, juk dabar jų sezonas, tad mėgaukimės tuo, ką duoda gamta.
Nemačiau nė vieno vaiko, kuris nevalgytų šilauogių, braškių ar bananų.
Tai puikūs desertai. O jei norime perdirbtų, spalvingose pakuotėse, galima rinktis vaisių, uogų tyreles, kurias galima valgyti ir be šaukštukų (pakuotės tam yra pritaikytos), be pridėtinio cukraus, vaisių ir uogų tyrių „guminukų“. O visi kiti skanėstai su pridėtinio rafinuoto cukraus bomba arba hidrintais riebalais nėra rekomenduojami vaikų maistui. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams suvalgyti ne daugiau kaip 12 g pridėtinio cukraus, tai tik 3 šaukšteliai, o tiek galima gauti suvalgius jogurto indelį.
Ne – spurgoms ir spurgytėms
Pastaruoju metu populiarios spurgos ir mažos spurgytės – jomis prekiaujama kurorto gatvėse, degalinėse, parduotuvėse. Tačiau mažiems vaikams jos netinka, nes tai dozė transriebalų, kurie vaikams apskritai nerekomenduotini, jau nekalbu apie menkaverčius rafinuotus miltus ir cukrų. Tai tuščios kalorijos, kurios duoda energijos, bet vertingų maistinių medžiagų ne, tik išderina muninę sistemą, virškinimo procesus. Paskui stebimės, kodėl vaikas nevalgo daržovių?
Kasdieninėje mityboje tokių produktų neturi būti. Praėjo laikai, kai cukraus pilni saldėsiai buvo vartojami tik didelių švenčių metu. Cukraus vartojimas vis auga ir tapo kasdienės mitybos dalimi. Tie patys tėvai, kurie vaikystėje mums sakė, kad „nuo cukraus dantukai genda“, dabar tarsi pamiršę duoda savo anūkams kosminius kiekius saldumynų ne tik švenčių proga, o bruka juos kaip kasdienę vartojimo prekę. Nors ir šiuolaikinės mamos neretai teigia: „Juk vaikystė turi būti saldi“. Taip. Tačiau, kokią žinutę gauna vaikas, kai džiuginamas iš parduotuvės pirktu sveikatai nepalankiu saldainiu dažniau nei mamos keptu pyragu?
Ne – kepiniams su hidrintais riebalais
Su saldumynais gaunama ne vien cukraus. Dažnai saldumynai yra ne tik labai riebūs, bet ir „prikimšti“ hidrintų riebalų, kurie siejami su daugeliu šio laikmečio ligų ir randami 90 proc. prekybos centruose parduodamų konditerinių gaminių. Prekybos centruose siūlomi saldumynai dažniausiai neturi vertingų maistinių medžiagų, o tik pridėtinio rafinuoto cukraus, maisto priedų, kurie augančiam organizmui ne tik kad nereikalingi, bet ir žalingi. Tai tiesiog vadinamosiosios tuščios kalorijos, tušti angliavandeniai, kurie dažniausiai suvartojami sveikatai palankaus maisto sąskaita.
Skeptikai pasakytų: „Angliavandeniai – tai energijos šaltinis“. Tiesa, kad angliavandeniai turi sudaryti didžiąją dalį su maistu gaunamų maistinių medžiagų. Tačiau būtina pasirinkti ne menkaverčius, o sveikatai palankius angliavandenius, tada jų suteikta energija išliks ilgesnį laiką, jie nealins organizmo staigiu gliukozės šuoliu kraujyje, gausime vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų.
Ne – daug cukraus turintiems produktams
Greitai vartotojai galės analizuoti maistingumo deklaracijas ant produktų pakuočių, nes bus nurodomas bendras angliavandenių kiekis ir išskirtinai cukrų kiekis. Atkreipkite dėmesį, kad tai pridėtinio cukraus ir natūraliai produkte esančio cukraus kiekis. Pastarojo vartojimas yra sveikatai būtinas, o riboti reikia tik pridėtinį cukrų.
Gamintojai deda cukrų ne tik kaip konservuojantį maisto ingredientą. Saldus skonis vilioja pirkėjus, ir pardavimai auga. Juk cukrų deda ne tik į saldumynus, pieno produktus, bet ir į sūraus skonio gaminius – į kasdienę mūsų duoną, pomidorų padažą, žuvį, mėsos gaminius, prieskonių mišinius, gaiviuosius gėrimus, nektarus, vaikų iki trejų metų maistą. Taip viršyti rekomenduojamas normas labai paprasta. Paradoksas: valgau sūriai, o gaunu cukraus dozę. Taip iškreipiamas natūralus skonio suvokimas.
Ne – besaikiui ledų valgymui
Pirkti parduotuvėje ledai dažnai irgi būna tuščių kalorijų ir maisto priedų bei rafinuotų riebalų dozė. Galima ledus pasigaminti ir namuose, pats paprasčiausias būdas – palaikyti bananą šaldiklyje 15–20 min ir valgyti su šaukšteliu kaip bananų ledus. O jei norima įvairiau, puikiai tinka šaldytos ir šviežios uogos.
Ne – saldainiams pirmaisiais metais
Tikrai liūdina, kai vaikams, sulaukusiems vos metukų ar dvejų, suaugusieji siūlo saldainių. Sakoma, juk nė vienas vaikas neužaugo be saldainių. Sutinku, bet ar reikia siūlyti? Kodėl vaikai džiuginami parduotuvėse pirktais saldainiais, o ne mamų ar močiutės keptais pyragais? Mūsų senoliai neturėjo tokio pasirinkimo ir džiugindavo savo ruoštais desertais, kurie ne tik buvo sveikatai palankesni, bet perteikdavo ir meilės jausmą. Juk visi norime ir linkime vieni kitiems sveikatos, tad neatsakingas elgesys tikriausiai aiškintinas žinių ir pasirinkimo trūkumu. Potraukis cukrui dažniausiai formuojamas nuo kūdikystės, ir tai tampa įpročiu su tam tikrais priklausomybės požymiais ateityje.
Taip – namie gamintiems patiekalams
Pirkdami prekybos centruose, ieškokime sveikesnių alternatyvų. O geriausia gaminkime ir valgykime kartu su vaikais. Gamindami pasakokime apie maisto sudėtį, mokykimės maisto ragavimo subtilybių. Nesugadinkime įgimto vaikų saikingumo ir alkio jausmo pajautimo, kišdami menkaverčius saldumynus kaip kasdieninę vartojimo prekę. Ką daryti, jei taip jau atsitiko? Raskime išeitį ne drausdami saldumynus, o rodydami pavyzdį: mes, suaugusieji, saldumynus kartais valgome, bet pasimėgaudami.
Tai padės vaikams suvokti, kad saldumynai nėra „uždraustas vaisius“, o juos galima valgyti – retai, bet išgyvenant ragavimo malonumą. Toks elgesys neugdys kaltės jausmo, nevers slapstytis nuo tėvų, o bus sąmoningo valgymo pamokos nuo pat mažumės. Vaikas augs sąmoningas valgytojas ir prastos kokybės menkaverčių saldumynų ar kito „ne maisto“ tiesiog valgys retai arba atsisakys apskritai.
- Iškylų gėrimai
Ne – saldintiems gėrimams
Reikia vengti ne tik valgyti, bet ir gerti per daug cukraus. Gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, gėrimai, kurių sudėtyje yra kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar kitų kavos pakaitalų, ir kisieliai griežtai draudžiami vaikams.
Todėl vaikai turi gerti tik geriamajį vandenį, žolelių arbatas, šviežiai spaustas sultis, retais atvejais galima duoti 100 proc. pirktų parduotuvėje sulčių, bet tai neturi būti kasdieniai gėrimai. O gazuoti vaisvandeniai, nektarai, sulčių gėrimai visiškai nereikalingi nei vaikams, nei suaugusiesiems. Tai tuščios kalorijos, nuo kurių neatsigeriama, o norisi ir vėl gerti, todėl nejausdami suvartojame didelius cukraus kiekius. Tikrai neatgaivins mūsų pridėtinio cukraus pripildyti gėrimai, tai geriausiai padaro geriamasis vanduo.
Viršyti rekomenduojamą cukraus kiekį nėra palanku sveikatai ir laikoma viena iš civilizacijos ligų, tokių kaip nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir vėžys, priežastimis. Tyrimų duomenys rodo, kad suaugusieji, kurie suvartoja mažiau cukrų, yra mažesnio kūno svorio, o cukrų kiekį padidinus, padidėja ir kūno svoris. Be to, tyrimai rodo, kad vaikai, kurie suvartoja daug saldintų gėrimų, dažniau turi antsvorio arba yra nutukę, negu vaikai, kurie tokių gėrimų vartoja mažai.
Taip – paprastam vandeniui
Kavinėse vis populiarėja „citrinų vanduo“, „mėtų vanduo“, „agurkų vanduo“, kai vandeniu ir ledukais užpilami supjaustytų vaisių ar prieskonių gabalėliai. Tai puikus variantas, tik dažniau priimtinas suaugusiesiems, o vaikams skanesnis grynas geriamasis vanduo.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išgerti vandens vidutiniškai apie 30 ml/1 kg kūno masės, t. y., jei 5 metų vaikas sveria 20 kg, tai jis išgerti turėtų tris stiklines vandens per dieną. Tik atsiminkime, kad vanduo – tai nėra gaivieji gėrimai, nektaras, sultys, kompotai ir pan. Beje, mineralinio vandens sudėtis skiriasi nuo paprasto vandens, dėl mineralinių medžiagų gausos, bet reikia nepamiršti, kad jame gausu ir mineralo natrio, kurį, padauginę iš 2,5, gauname druskos kiekį vandenyje, o druskos ribojimą rekomenduoja sveikatos specialistai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, vartojant tokius skysčius, tik skatinamas didesnis gryno vandens poreikis. Geriausias vandens pasirinkimas – paprastas švarus, kokybiškas geriamasis vanduo.
Ne – vandeniui iš neištirtų šulinių ir šaltinių
Įsitikinkite, ar iškyloje geriamasis vanduo tikrai saugus? Jei nesate tikri, kad kaimo šulinys ar miško šaltinis tikrai švarūs, geriau vežkitės į iškylą kokybiško vandens buteliuose.
Ar žinote, kad vandenį galima ne tik išgerti, bet ir suvalgyti? Jei valgoma daug daržovių, vaisių, žalumynų tuomet natūralu, kad organizmas norės mažesnio vandens kiekio. Ir gerai! Pavyzdžiui, vasarą suvalgius keletą agurkų, kuriuos sudaro 95 proc. vandens, tai atitiks išgertą vandens stiklinę, o kur dar uogos, arbūzai, be kurių neįsivaizduojame nė vienos vasaros dienos. Todėl jei šeima valgys pakankamai šviežių ir sezoninių daržovių, vaisių ir uogų, išgeriamo vandens kiekis bus mažesnis, bet jo organizmui ir netrūks.
- Grilio džiaugsmai
Svarbu – neprideginti
Išpopuliarėjus grilio kultūrai, ypač šiltuoju metų laiku, pastebime, kad pagrindiniai grilio patiekalai išliko mėsa ir jos produktai. Nors lygiai taip pat skaniai galima degustuoti sezoninių daržovių grilio patiekalų. „Vegetariškas grilis“ kol kas Lietuvoje nėra labai populiarus. Džiugu tik tiek, kad gamintojams pradėjus tiekti į rinką specializuotus griliui skirtus gaminius, vartotojai renkasi juos, nes jų kepimo metu nesusidaro kancerogeninių nitrozaminų.
Tik būtina mėsos neprideginti ir nekepti ant atviros ugnies, nes tokio paruošimo metu irgi susidaro kancerogeninių medžiagų – heterociklinių aminų bei policiklinių aromatinių angliavandenilių. Būtina nepamiršti mėsos ar daržovių apdorojimo metu vengti apdegimo ar net anglių susidarymo, kepti kuo žemesnėje temperatūroje. O jei taip atsitiko, būtina apdegusias dalis pašalinti apipjaustant. Ant atviros ugnies kepti negalima, nes mėsos sultims ir riebalams skiriantis ant ugnies, kyla dūmai, kurie prasiskverbia į mėsą, o tai kancerogeninės medžiagos, kurių plika akimi nė nepamatysime, tik valgant gali jaustis degėsių skonis. Todėl, jei nėra galimybės išvengti atviros ugnies, apsaugokime mėsą ar daržoves įvyniodami į foliją. Žinoma, nepamirškime patiekti prie grilio patiekalo ir šviežių daržovių, ypač šiltuoju metų laiku, kai šviežių ir sezoninių daržovių pasirinkimo įvairovė didžiausia.
Šašlykų iešmas –4 žmonių porcija
Nepatariama kaskart iškylaujant kepti tik šašlykus. Dažniausiai šašlykų puotos vyksta vakarais – prieš miegą, vidutiniškai tenka po šašlykų iešmą žmogui. Tai yra apie 200 gramų mėsos. Ar tai daug? Labai daug, jei pietums buvo valgoma mėsa, pusryčiams sumuštinis su mėsa, o prieš miegą suvalgoma keturių žmonių dienos mėsos porcija. Kiek galime suvalgyti ir kiek reikia suvalgyti, – du skirtingi dalykai.
Galime suvalgyti ir daugiau nei mums reikia, deja, tokiu tempu valgydami mėsą nuolat apkrauname organizmą. Nesistebėkime, kad mūsų miegas nekokybiškas, atsikeliame pavargę, apsunkę, sapnuojame košmarus ar sunkiai užmiegame, juk mėsa virškinama daugiau nei 4 val. Jei suvalgoma per daug, tai visą naktį organizmas nesiilsi, o virškina jūsų mėsos puotą. Taigi svarbiausia saikas ir, suvalgius per vėlai, o dar blogiau – per didelį kiekį vakare, pusryčių valgyti nesinorės ir visas kasdienės mitybos procesas bus sutrikdytas. Norint išlaikyti normalų svorį ir neturėti kitų sveikatos sutrikimų, būtina laikytis reguliarios mitybos, valgyti 3 pagrindinius valgymus ir 1–2 užkandžius. Valgymai turi būti išdėlioti per visą dieną, tačiau didžiausias valgymas – pietūs.
Todėl nesistebėkime ir nekaltinkime genų, pašarų, maisto pramonės, kad šių laikų mėsa nėra kokybiška ar prifarširuota chemikalų. Tiesiog mėsos suvalgote ne kiek reikia, o kiek norite.
Jei perkate paruoštus šašlykus, juose gali būti ne tik daug druskos, papildomų riebalų, bet ir skonio bei kvapo stipriklių, kurie tik skatina suvalgyti vis daugiau, juk taip skanu! Taip ir neatpažįstame, kiek mūsų organizmui skanu ir reikia, o kiek valgome nesąmoningai.
Ruošti šašlykus rekomenduojama patiems, taip išvengsite jų persūdymo. Pagardinimui išmėginkite prieskonines žoleles. Ypač tinka rozmarinai, čiobreliai, raudonėliai, kuminas, ciberžolė, kurie ne tik suteiks puikų aromatą jūsų mėsos gaminiui, bet, remiantis moksliniais tyrimais, ir apsaugos nuo kancerogeninių medžiagų susidarymo. Ir kepdami neapskrudinkite iki tamsiai rudos ar net juodos spalvos, nes tuomet valgoma mėsa organizmui duos daugiau žalos nei naudos. Pravartu stebėti, kad nebūtų kepama ant atviros ugnies. Galima kepti mėsą ant grotelių folijoje, taip sudaromas troškinimo efektas neleis mėsai apdegti. Jei jau taip įvyko ir mėsa apdegė, būtinai apipjaustykite degėsius ir jų nevalgykite.
Grilio patiekalai orkaitėje
Jei mėsa kepama ant grilio orkaitėje, geriau kepti ilgiau žemoje apie 100 laipsnių temperatūroje. Tuomet mėsa bus sultingesnė, gardesnė ir neapdegusi. Kepdami orkaitėje mėsą grilio režimu, nepamirškite po apačia padėti padėklo sultims nuvarvėti. Įpilkite į jį vandens: taip išvengsite pavojingų organizmui smalkių įsiskverbimo į mėsą. Toks gaminimo būdas nereikalauja papildomų riebalų, be to, šalina riebalus iš paties produkto. Mėsai kepti orkaitėje puikiai tinka kepimo rankovė ar popierius. Maistines savybes geriausiai mėsa išlaiko virta vandenyje ar garuose, troškinta ar pagaminta konvekcinėje krosnelėje.
Ant atviros ugnies geriausia kepti greičiau termiškai apdorojamus produktus – žuvį, daržoves, net vaisius (puikus desertas, prieš kepant apšlaksčius kokosų aliejumi), nes mėsos terminio apdorojimo laikas ilgesnis ir dažniausiai dėl to mėsos išorė apdega, o vidus dar lieka neiškepęs. Kitas patarimas – kepkite ant grilio kuo mažesnius mėsos gabalėlius arba prieš tai apvirkite mėsą.
Jei ne valgome, o ryjame
Kartais ant žarijų keptą mėsą ne kramtome, o suryjame gabalais. Tokia mėsa pūva organizme, normaliai nėra suvirškinama. Jei nuolat kartojasi tokie valgymo įpročiai, nesistebėkime, kad sergame.
Nesveika mėsos suvalgyti per daug, bet blogiausia jos nesukramtyti. Jei ji suryjama prastai sukramtyta, žarnyne prasideda puvimo procesai. Atminkite, kad virškinimo fermentai jau burnoje pradeda savo darbą, tačiau nesukramtę maisto tinkamai iškart peršokame prie kito virškinimo etapo, o fermentai dar nespėjo išsiskirti. Tuomet visi kiti virškinimo etapai būna sutrikdyti. Tai galima palyginti su vaiku, kuris neišmokęs skaityti, iškart būtų perkeltas iš pirmos klasės į penktąją.
Jei vis dėlto pasirinkote kepti ant grilio mėsą, geriau rinktis liesesnę, nevalgyti vištienos odelių, kuriose gausu riebalų, o ypač apskrudusių sparnelių su oda, kur gaunama ne tik didelis kiekis riebalų, bet ir kancerogeninių medžiagų bei dažnai marinavimui naudoti įvairūs maisto priedai, gausu druskos ir cukraus.
Ar gali sugesti marinuota mėsa?
Žinoma, kad maisto produktas, kad ir koks jis būtų, – ar marinuotas, ar kitaip paruoštas – turi būti laikomas tam tikroje temperatūroje, kuri saugi kokybės atžvilgiu. Todėl, jei karštą vasaros dieną nusipirkote marinuotos mėsos ir visą dieną laikėte saulės kaitroje, nesistebėkite, kad mėsa bus sugedusi ir vartojimui netinkama. Vartotojai turi atsižvelgti į gamintojų nurodytas laikymo sąlygas ant pakuočių.
Mėsą pirkti galima tik iš žinomų prekybininkų, kur užtikrinama aiški produkto kilmė, laikomasi maisto saugos ir kontroliuojamas visas mėsos paruošimo procesas. Nesižavėkite turguose ant prekystalių, esant 30 laipsnių karščiui, padėta mėsa ir įvardinama kaip „kaimiška“. Tokia mėsa greičiausiai bus nekokybiška ir jos auginimo sąlygų privalumai negarantuoja, kad ji buvo auginta ne masinės gamybos būdu, o atsitiktinėje fermoje ar pas smulkųjį ūkininką. Jei perkate turguje, turite žinoti apie mėsos kilmę ir augintoją.
Alternatyva – žuvis ir daržovės
Siūlau rečiau rinktis mėsos produktus, o juos keisti į žuvį, ankštinių kultūrų kepsnelius, o svarbiausia vis dažniau griliui naudoti daržoves. Žuvį kepkite folijoje, prieš tai pamarinavę. Žuvį nuplaukite, marinavimui naudokite džiovintas prieskonines žoleles, šviežius krapus ir petražoles, taip pat tinka pipirai. Būtinai apšlakstykite šviežiomis citrinos sultimis, tai ypač aktualu ruošiant riebias žuvis, nes tokiu būdu valgydami išvengsite riebumo pojūčio ir nesutrikdysite virškinimo proceso. Druskos rekomenduojama naudoti mažiau nei 1 g 100 gramų žuvies. Pačioje žuvyje yra druskos ir daug skonio medžiagų, jos gardinimas turi būti minimalus, kad valgydami pajustume tikrą žuvies skonį. Marinuoti patartina valandą laiko ar ilgiau, kepimo laikas priklauso nuo žuvies dydžio ir svyruoja nuo 10 min. iki 30 min. Labai svarbu neperkepti, kad išsaugotume ne tik žuvies sultingumą, bet ir vertingas maistines medžiagas.
Daržoves (brokolius, cukinijas, žiedinius kopūstus, pievagrybius, morkas, baklažanus) supjaustykite gabaliukais, apvoliokite terminiam apdorojimui tinkamame aliejuje, įtrinkite prieskonių ir druskos, sumaukite ant iešmelių ir kepkite, galima ir folijoje, kad atvira ugnis nepakenktų gaminamam patiekalui.
Ar marinuota mėsa – grėsmė vaiko skrandžiui?
Pirma, priklauso nuo marinato sudėties ir nuo pačios mėsos, labai riebios mėsos gali vaiko skrandukas nevirškinti. Blogiausia, kad vaikams sunku sukramtyti mėsą, tad jie priryja jos gabalais, o kas atsitinka suvalgius tokios mėsos, rašiau anksčiau. Jei marinate yra konservantų, skonio ir kvapo stipriklių, dažiklių, tai nėra palanku nei vaikų, nei suaugusiųjų sveikatai. Jau nekalbama apie druskos kiekį, kuris dažnai viršija 1 g 100 gramų produkto.
Gyvūninės kilmės produktai turi būti vartojami saikingai. Vaikų maitinimo aprašas draudžia rūkytus mėsos ir žuvies gaminius priešmokyklinio ugdymo įstaigose, o mokyklose jie gali būti patiekti vaikams ne dažniau kaip kartą per savaitę. Virti mėsos gaminiai leistini, tačiau turi atitikti nustatytus aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės reikalavimus ir druskos kiekis turi būti ne didesnis nei 1,7 gramo 100 gramų produkto.
Pakalbėkim apie grilio dešreles
Geriau grilio patiekalams rinktis šviežią mėsą, bet jei renkatės dešreles, tai tik aukščiausios rūšies ir tinkamas kepimui, be nitritinės druskos. Kepti ant laužo ir ant grotelių taip lietuvių pamėgtas karštai rūkytas dešreles nerekomenduojama, jos skirtos virti. Kadangi jų sudėtyje yra nitritinės druskos, aukštoje temperatūroje ji virsta kancerogenais, o jei dešrelę daugiau paskrudiname, ji tampa žalinga. Būtina atkreipti ir į maisto priedus, kad nebūtų konservantų, skonio ir kvapo stipriklių, dažiklių ir pan. Svarbiausia, kad vaikas prie tokių dešrelių turi gauti šviežių sezoninių daržovių. Mėsos suvartoti turi saikingai, neparuoškite vaikui trijų ar net keturių dešrelių, žinoma, priklausomai dar nuo dešrelių dydžio.
Sveikuoliški rutuliukai
Šie rutuliukai gali būti ne tik iš ankštinių daržovių (avinžirnių, pupų), bet daržoves galite pakeisti grikiais, soromis, net ir mėsa, pavyzdžiui, vištienos krūtinėlės rutuliukai su žolelėmis (petražolėmis). Ruošiant avinžirnių rutuliukus, prieš tai avinžirnius reikia brinkinti vandenyje apie parą (esant galimybei, pakeisti vandenį, kuriame brinkinate), išbrinktus ir gerai išvirtus su lauro lapu ir žiupsneliu druskos reikia permalti ir formuoti rutuliukus. Įdėti prieskonių, česnakų, svogūnų, šlakelį aliejaus, grikių miltų, formuoti rutuliukus ir juos kepti ant grilio ar kepimo rankovėje.
„Mamos žurnalas“
