Atėjus vasarai, daugelis miestą iškeičia į gamtą ir keliauja prie įvairių vandens telkinių, kur rengia pasisėdėjimus, piknikus ir grilio vakarėlius. Tačiau gamtoje maisto laikymo sąlygos ne visada būna tinkamos – sudėtingiau jį apdoroti ir paruošti kepimui. BENU vaistininkė Greta Vaitoškaitė sako, kad dėl šių priežasčių didėja rizika susirgti virškinimo trakto ligomis ir infekcijomis. Ji dalijasi esminiais patarimais, kurie padės išvengti šių nemalonių susirgimų.
Kaip apdoroti?
Šiltuoju metų laiku didėja rizika susirgti žarnyno infekcijomis. Rengiant iškylas ir ilgiau vežant pirkinius automobilyje, jie gali gamtą pasiekti prastos būklės.
„Mėsa – itin greitai gendantis produktas. Laikant ją netinkamoje temperatūroje ar ilgai gabenant automobilyje, trumpėja galiojimo laikas, esant karštai oro temperatūrai mėsa gali visiškai sugesti. Suvalgius sugedusią mėsą gali ištikti skrandžio negalavimai, bus sugadintas ne tik piknikas, bet ir visas savaitgalis. Geriausia mėsą į gamtą gabenti kelioniniame šaltkrepšyje arba nešiojamajame šaldytuve. Juose turėtų būti tinkama maisto produktams laikyti temperatūra (iki + 4°C)“, – pataria G. Vaitoškaitė.
Jeigu neturite nešiojamo šaldytuvo arba šaltkrepšio, vaistininkė pataria į ilgesnę išvyką neimti vištienos gaminių, pieno produktų, daržovių mišrainių, mėsos vyniotinių ir saldžių pyragėlių su kremu. Ji įspėja, kad net vakuume laikomi produktai nėra saugūs – kintant laikymo temperatūrai susidaro terpė sparčiai daugintis mikroorganizmams.
Kita dažna nemalonių apsinuodijimų priežastis – netinkamas maisto apdorojimas. Vaistininkė teigia, kad ypatingą dėmesį apdorojant maistą reikėtų skirti tiems, kurių imuninė sistema silpnesnė – vaikams arba sergantiems lėtinėmis ligomis.
„Turintys silpną imunitetą linkę lengviau pasigauti bakterijas, tokias kaip streptokokai, salmonelės ar stafilokokai. Itin svarbu tinkamai apdoroti maisto produktus. Prieš gaminant maistą, būtina nusiplauti rankas, o patį maistą – daržoves, vaisius ar mėsą reikia plauti geriamu vandeniu, jokiu būdu to negalima daryti ežero ar upės vandenyje. Taip pat jeigu gamindami liečiate pašalinius objektus, prieš vėl liečiant maistą ir gaminimo įrankius – rankas būtina perplauti“, – priduria vaistininkė.
Žarnyno infekcijų rizika
Sugedęs maistas yra žalingas sveikatai, todėl prieš pradedant gaminti gamtoje, būtina įsitikinti, kad maistas kelionės metu nesugedo. Jeigu spalva ar kvapas kelia įtarimų – geriau nerizikuoti ir jo nevalgyti.
„Karštomis dienomis patartina vartoti lengvai virškinamą maistą, kuris savyje turi daug vandens. Sotus, per riebiai pagamintas ir sunkiai virškinamas maistas gali prišaukti nemalonias organizmo reakcijas – ypač vartojamas ant tuščio skrandžio. Vasaros metu vaistinėje dažnai girdime nusiskundimų, kad skrandis sustojo po grilio vakarėlio, skrandžiui suvirškinti didelį kiekį riebaus maisto – tikras iššūkis“, – pasakoja G. Vaitoškaitė.
Tačiau valgant su saiku ir renkantis tinkamus garnyrus – riebesnis maistas virškinimo sistemai grėsmės nekelia. Kepant maistą, reikia įsitikinti, kad mėsa pakankamai iškepusi ir nepatiekiama pusžalė, arba atvirkščiai – perdegus.
„Kepant mėsą – žūsta pavojingos bakterijos. Žalios, iki galo neiškeptos mėsos vartojimas padidina tikimybę susirgti salmonelioze ir kitomis pavojingomis žarnyno infekcijomis. Žinoma, yra ir išimčių, pavyzdžiui, jautiena tinkama vartojimui ir pusžalė, tačiau vištieną būtina iškepti iki galo bei nepalikti rausvo ploto. Tuo tarpu perkepta, sudegusi mėsa yra sunkiai virškinama, perdegę mėsos baltymai virsta toksinėmis medžiagomis. Gamindami būtinai pasirinkite tinkamą trukmę ir temperatūrą“, – pataria vaistininkė.
Nepamirškite vaistinėlės
Važiuojant į gamtą reikėtų nepamiršti vaistinėlės su būtiniausiais preparatais: repelentais, vaistais nuo alergijos, apsauga nuo saulės, preparatais nuo skausmo, žaizdų antiseptiniais skysčiais, vandenilio peroksido tirpalu, tvarsčiais, bintais bei pleistrais. Gali praversti ir odą po įdegio raminantys kremai ar putos.
„Kalbant apie skrandžio problemas, važiuojant į iškylą ir žinant, kad bus vartojamas riebus maistas patartina turėti skrandžio veiklą gerinančių fermentų. Taip pat pravartu įsidėti ir skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, jis dažnai padidėja valgant šviežius vaisius ar daržoves.
Vaistinėlėje turėtų būti ir aktyvintos anglies preparatai – jie padeda apsinuodijus. Viena aktyviosios anglies tabletė skirta 10 kūno kilogramų, tad jeigu žmogus sveria 60 kg, jis turėtų išgerti 6 tabletes. Aktyvintos anglies tablečių negalima vartoti su kitais vaistais, taip pat ir gerinančiais skrandžio veiklą. Jos absorbuoja toksinus ir chemines medžiagas, dėl to gali panaikinti kitų vaistų poveikį. Tarp anglies tablečių ir kitų vaistinių preparatų rekomenduojamas 3-4 valandų laiko tarpas“, – pataria G. Vaitoškaitė.
Važiuojant iškylauti reikėtų nepamiršti pasiimti daug geriamo vandens – jo prireiks tiek maisto, tiek rankų plovimui.
„Ežero ar upės vandenyje yra gausų bakterijų, jis taip pat gali būti apkrėstas nuo gyvulių – jame negalima plauti nei rankų, nei maisto produktų, indų ar įrankių. Esant karštam orui, taip pat svarbu suvartoti daugiau geriamo vandens nei įprastomis dienomis, nes prakaituodamas kūnas praranda daugiau skysčių“, – priduria ji.
