Ką daryti, kad šiltos dienelės nepraeitų slaugant viduriuojančius vaikus?

Ką daryti, kad šiltos vasaros dienelės nepraeitų slaugant viduriuojančius vaikus? Patarimais dalijasi vaikų ligų gydytojas medicinos mokslų dr. Algimantas Vingras.

Kai karšta, vaikai labiau nori gerti negu valgyti. Nauji įspūdžiai džiugina, ir valgis dar labiau užmirštamas. Judrūs užsiėmimai skatina prakaitavimą, padidėja noras gerti. Tad vykstant į gamtą nereikia savęs varginti valgiais, o pasiimti daugiau skysčių – negazuoto natūralaus mineralinio vandens.

Kad vasaros nesugadintų pilvuko bėdos – pykinimas, vėmimas, pūtimas, viduriavimas, pasinaudokite šia atmintine:

1. Įsigykite kokybišką šaltkrepšį. Geriau turėti 2 šaltkrepšius – vieną maistui, kitą gėrimams. Kiek maistas šaltkrepšyje išsilaikys šviežias, priklauso ne tik nuo maisto pagaminimo, bet ir šaltkrepšio kokybės.
2. Geriau daugiau mažų buteliukų nei vienas didelis. Verčiau turėkite keletą nedidelės talpos, pvz., 0,5 litro vandens buteliukų nei vieną didelį. Atidarytą pakuotę (ne tik vandens, bet ir jogurto, pasukų), reikia sunaudoti per kartą. Be to, buteliuką kiekvienas turės sau asmeniškai, nereikės dalintis mikrobais, kurie lieka geriant iš butelio.
3. Nieko spalvoto, kas geriama. Daugumai tėvelių tai nuskambės kaip nuosprendis, bet jei norite būti šiuolaikiški ir sąmoningi, nepirkite vaikui jokių sulčių, nektarų, sulčių gėrimų ir bet kokių spalvotų, kad ir kaip gundančiai pavadintų skysčių.
4. Iškylose valgykite pažįstamą maistą. Dažniausiai iškylauja kelios šeimos, o iškylos valgiai būna suneštiniai. Aptarkite su bičiuliais, kad imsite tik kuo paprastesnius užkandžius. Vaikams tikrai nereikia iškylose degustuoti nepažįstamo maisto – karštis ir nežinomi skoniai yra nepageidaujamas duetas pilvukui. Į iškylas nesineškite užtepėlių, kurios dabar populiarios (ir tikrai šaunus maistas). Užtepėlės skirtos valgyti namuose ir pageidautina vėsesniu oru.
5. Užkandžiai automobilyje – trupantys, o ne varvantys. Šis patarimas nepatiks tėveliams, nes po ilgesnės kelionės, kai vaikas užkandžiauja, bus pilna trupinių. Vis dėlto rinkitės sausus užkandžius – duonos lazdeles, duoniukus ar pan. – ką vaikas mėgsta, bet ne ledus, pernokusius vaisius ar kitus drėgnus užkandžius.
6. Kūdikiai iškylose tegul vaišinasi iš indelių. Kad ir kaip nemėgstate pirktų parduotuvėje košių ar tyrių, iškyloms ir kelionėms toks maistelis idealus. Geriausia rinktis spaudžiamose pakuotėse, kad nebūtų sąlyčio su oru. Jeigu maitinate iš stiklainiuko, tai kiek jau suvalgė tiek, – likučio namo nebesineškite.
7. Galiojimo laikas – ne iki rytojaus. Dėl šio patarimo reikėtų atsiprašyti prekybininkų, bet mamoms siūlau – ieškokite pakuočių, kurių galiojimo terminas kuo ilgesnis. Dažniausiai lentynų priekyje sudedamas maistas, kurio galiojimas baigsis po dienos kitos, o giliau guli tie patys produktai, kurių galiojimo laikas baigiasi vėliau. Iškyloms nepirkite maisto, kurio galiojimas baigiasi po 1–2 dienų.
8. Nepažįstamo vandens – nė gurkšnio. Kartais iškylaujama prie šaltinių, kurių vanduo geriamas, kartais sodyboje yra šulinys. Nerizikuokite duoti vaikui gerti nežinomo vandens. Nors Lietuva – ne Indija, tačiau vanduo dažnai būna užterštas, ypač nitratais, o vaikui pakanka labai nedidelės nitratų dozės, kad sutriktų virškinimas.
9. Uogos ir arbūzai – irgi ne iškylų maistas. Skamba keistai, nes juk gydytojai ragina valgyti kuo daugiau vaisių ir uogų. Taip ir darykite – namuose, gerai uogas nuplovę ir nusausinę. Tačiau patiektos ant iškylų stalo uogos (arbūzai, melionai) greitai pažliunga, prarūgsta, traukia vabzdžius. Uogų, vaisių pirkite tik tiek, kiek iš karto visa šeima galėsite suvalgyti ir iš namų nesineškite.
10. Turėkite „pilvuko vaistinėlę“. Vasarą atnaujinkite namų vaistinėlę, turėkite gerųjų bakterijų, kurias rekomenduojama vartoti 23 savaites iki kelionės į kitą šalį ar atostogų ne namuose. Gerosios bakterijos gelbės ir jau sutrikus virškinimui, jei vaikas pradės viduriuoti.

 Saugus iškylų krepšelis

„Mamos žurnalas“