Kaip tuštinasi kūdikiai, kurie valgo tik mamos pienuką? Kokia kūdikio išmatų spalva ir konsistencija yra normali?
Naujagimis tuštinasi tamsiomis žalsvai rudos spalvos bekvapėmis išmatomis. Po 2–4 dienų naujagimio išmatos pašviesėja, tampa rusvai žalsvos spalvos. Tai pereinamojo laikotarpio išmatos.
Motinos pieno išmatos pasirodo nuo 4–6 gyvenimo dienos. Jos yra garstyčių spalvos (šviesiai gelsvos arba gelsvai žalsvos), tirštos košelės konsistencijos. Išmatose gali būti gleivių, baltų nesuvirškintų motinos pieno gabalėlių. Jei vien tik krūties pieno maitinamo mažylio išmatų spalva kiek pasikeitė, tačiau jis jaučiasi normaliai – noriai žinda, būdrauja ir miega, nepasikeitė jo elgsena, – nerimauti nereikia. Išmatų spalvos pokyčių priežastis – žindančios motinos dietos pasikeitimas.
Jei vien tik mamos pieną valgančio mažylio išmatos tapo žalios, putotos, jis pradėjo dažniau, nei jam įprasta, tuštintis, galima įtarti, kad jis gauna daug pirmojo (vandeningo, neriebaus) pieno, o negauna riebesnio, galinio pieno. Taip atsitinka tuomet, kai mama žindo per trumpai. Suprantama, mažylis prie krūties irgi neturi kaboti daugiau kaip 30 min. Žindomo mažylio išmatų kvapas neaitrus.
Jeigu žindomo mažylio išmatose pastebėjote juodų intarpų, o jums skauda spenelius, galima įtarti, kad mažylis prarijo kraujo. Mažylio savijauta išlieka gera.
Kol kūdikis valgo tik motinos pieną ar mišinį, jo išmatų spalva kinta, apimdama visus rudos spalvos atspalvius. Ji gali kisti ir nuo pilkšvai bei žalsvai rudos iki geltonos. Išmatų kvapas būna aitrus.
Kai suvalgytas maistas žarnyne slenka greitai, išmatose gali būti žalsvų gleivių. Jeigu tokių gleivių pagausėja ir svarbiausia – pakinta mažylio elgsena ir pakitusi išlieka keletą parų, dera kreiptis į gydytoją.
Kai mažylis pradedamas maitinti papildomu maistu, jo išmatos tampa įvairių atspalvių rudos ir gana aštraus kvapo.
Jeigu išmatose pamatėte morkų, burokėlių ar pomidoro spalvos intarpų, o mažylio savijauta nėra pakitusi, neišsigąskite. Vadinasi, daržovių košė žarnyne slinko greitai ir ne visa buvo suvirškinta. Jei mažylio svoris neauga, jei jis pablyško, ir nesuvirškinto maisto gabaliukų yra nuolat, dera kreiptis į gydytoją. Kai mažylis gauna per daug morkų, išmatos gali tapti oranžinės, o kai burokėlių, – įgyti jų atspalvį.
Gleivėtos išmatos gali atsirasti dėl dantukų dygimo. Dantukui išdygus, gleivių kiekis sumažėja, nes mažylis praryja mažiau seilių. Gleivių išmatose pagausėja dėl įvairios infekcijos žarnyne. Ji įtariama, kai pakinta mažylio savijauta, pvz., atsiranda viduriavimas, apetito pokyčių, vidurių pūtimas. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją.
Kraujo siūliukai, taškučiai išmatose gali atsirasti mažyliui susirgus infekcine liga, esant maisto alergijai. Būtina kreiptis į gydytoją.
Kai mažylį kankina vidurių užkietėjimas, dažniausiai baigiant tuštintis gali pasirodyti kraujo – dalis išmatų bus ryškiai raudonos spalvos. Tai reiškia, kad išangė įtrūko. Reikėtų kreiptis į gydytoją.
Tamsiai žalios, beveik juodos išmatos gali atsirasti, kai mažylis gauna maisto papildų su geležimi ar vaistų, kuriuose yra geležies. Toks išmatų spalvos pasikeitimas yra normalus, mažyliui nekenkia.
Balkšvos išmatos, ypač jei tokios jos pastebimos ilgėlesnį laiką, rodo, kad mažokai išsiskiria tulžies, maistas ne iki galo suvirškinamas. Dera kreiptis į gydytoją. Labai šviesiai geltonos, beveik baltos išmatos atsiranda, kai susergama kepenų uždegimu, sukeltu hepatito viruso. Tuomet pakinta ir mažylio savijauta, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją. Paprastai tokiais atvejais mažylis užsikrečia nuo susirgusių šeimos narių, kai pastarieji nepaiso asmens higienos.
Žalsvos, gleivėtos, kartais su kraujo priemaišomis išmatos yra vienas iš alergijos maistui požymių, ypač jei apie išangę yra žiedo formos paraudimas. Reikia kreiptis į gydytoją.
Išmatų spalva priklauso ir nuo maisto virškinimo ir slinkimo virškinamuoju traktu greičio. Kai maistas slenka lėtai, išmatos yra įvairaus atspalvio rudos, o kai greitai, – jos gali būti žalsvokos su žalių gleivių priemaiša.
Svarbu įvertinti ne tik išmatų spalvą, kvapą, bet ir jų konsistenciją. Ji vertinama pagal tarptautinę Bristolio skalę, t.y. kai:
Išmatos yra kieti panašūs į riešutus gabaliukai arba fragmentuotos dešros formos – tai vidurių užkietėjimas, kurį būtina gydyti. Dera kreiptis į gydytoją, aptarti su juo mažylio dietą, vidurius skystinančių vaistų dozę, ieškoti vidurių užkietėjimo priežasties;
Išmatos yra dešros ar gyvatės formos su įtrūkiais paviršiuje arba „dešra“ švelni ir lygi – išmatos yra normalaus kietumo;
Išmatos yra minkšti gumulėliai aiškiais kraštais arba visiškai skystos – yra viduriavimas, kurį reikia gydyti.
Žindomi mažyliai dažniausiai tuštinasi 1–4 kartus per parą. Kažkiek gali „purptelti“ po kiekvieno žindymo, tačiau gali tuštintis ir kartą per kelias paras. Tai normalu, nes mažylis tiesiog suvirškina visą suvalgytą motinos pieną.
Pieno mišiniu ir papildomai maitinami mažyliai tuštinasi 1–3 kartus per parą, retai rečiau. Pasituštinimas yra tuomet, kai išmatų kiekis yra gausus, o ne suteptos sauskelnės.
Visuomet, kai dėl išmatų būklės kreipiamasi į gydytoją, tėvai turi išsamiai paaiškinti, kokios spalvos išmatos, kokios jose priemaišos (nesuvirškintas maistas, kraujas), koks išmatų kvapas, kiek kartų per parą pasituštino, t.y. ar bent 2 kartus padažnėjo tuštinimasis, nei mažyliui įprasta, kaip ilgai pastebimos pakitusios išmatos ir kokia yra mažylio savijauta, kai pastebėti išmatų pokyčiai, ar yra panašiai sunegalavusių šeimos narių.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
