„Kakutis“ ir „sysiukas“ yra vieni dažniausiai vartojamų žodžių, auginant mažus vaikus. Nieko keisto – kūdikiai „tai“ daro neįtikėtinai dažnai, o „padarytas“ dalykas siunčia tėvams ir medikams informaciją apie vaikučio sveikatą. Kalbamės su akušere Agne Škudiene.
Papasakokite apie vadovėlinį naujagimio tuštinimąsi ir šlapinimąsi.
Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, jog neužakusi analinė anga). Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi – tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Maždaug 3–5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą.
Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5–6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos). Tuštinasi rečiau – 1–4 kartus per parą.
Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Dažniau šlapintis vaikutis pradeda, kai ima augti po gimimo netektas svoris, o vėliau naujagimis šlapintis turėtų ne rečiau kaip 6 kartus per parą.
Kaip reaguoti, jei naujagimis tuštinasi rečiau nei kartą per parą?
Tai visiškai normalu. Jei išmatos minkštos, naujagimis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi, – vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7–10 dienų.
Jei išmatos kietos, panašios į triušio spirus, naujagimis sunkiai stena arba ant tokių išmatų yra šviežio kraujo, reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją.
Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? O gal tai ženklas, kad maisto trūksta?
Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne pasisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos.
Jei vaikas yra sveikas, guvus ir normaliai auga svoris, vadinasi, mamos pieno jam pakanka ir papildomai primaitinti nereikia.
Kodėl kai kurie žindomi kūdikiai tuštinasi taip retai, o kai kurie – net kelis kartus per dieną? Ar tai priklauso nuo mamos suvalgyto maisto, ar nuo kūdikio prigimtinių savybių?
Visi žmonės tuštinasi nevienodai dažnai, taip pat ir kūdikiai. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ – iškart puola keisti sauskelnių, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Kai naujagimis purpteli pirmą kartą, nepulkite iškart jo nurengti. Jei tuo metu jis žindo, leiskite pabaigti. Jei mankštinante, galite nurengti, bet palaikykite pridengtą ramiai. Svarbu nepulti ir kardinaliai nekeisti vaiko veiklos, nes stresas sustabdo tuštinimosi procesą. O kiekvieno vaiko tuštinimosi ritmas ir kiekis skiriasi, todėl tik tėvai ilgainiui gali pasakyti, ar čia pasituštino jau viską, ar reikia palaukti dar. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau nei kelių draugių ar kaimynių vaikai. Svarbiausia, kad vaikas gerai jaučiasi, yra linksmas, tinkamai auga svoris.
Mamos suvalgytas maistas pieno kokybei įtakos beveik neturi (gali turėti įtakos skoniui, kvapui), nes žinduolių kūnai sutverti taip, kad į pieną patenka visa, kas geriausia, o jei trūksta maisto medžiagų mamos mityboje, – panaudojamos jos kūno (kaulų, dantų ir kt.) atsargos.
Naujagimio virškinimo ir tuštinimosi problemas gali sukelti neteisinga naujagimio mityba:
Geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nevisaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio. Labai svarbu leisti krūtį žįsti taip ilgai, kaip nori kūdikis, o jei žindo trumpai ir nepraėjus dviems valandoms vėl rodo alkio ženklus – duoti tą pačią krūtį.
Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“. NETIESA! Vaikui tikrai patinka Jūsų pienas, tik jis pyksta, kad jo gauna taip mažai!
Pieno mišiniu maitinamiems vaikams kyla kur kas daugiau su virškinimu ir tuštinimusi susijusių problemų: viduriai kietesni, sunkiau pasituštinti arba atvirkščiai – viduriai suskystėja, išmatos tampa stipresnio kvapo, didesnė alergijų rizika, be to, – mišiniuose nėra tiek mikroelementų ir gerųjų bakterijų, kad žarnynas puikiai veiktų.
Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5–6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, galima pamatyti nesuvirškinto maisto likučių, gleivių, putų. PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. Senosiose kultūrose ženklu, kad kūdikis subrendo suaugusiųjų maistui, buvo laikomas pirmasis išdygęs dantis (išdygsta 4–8 mėn.).
Papasakokite apie fiziologinį katarą, kuris atsiranda pirmojo mėnesio viduryje? Kaip jį atskirti nuo viduriavimo dėl ligos?
10–14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus. Toks dažnas tuštinimasis tęsiasi 4–6 savaites, vėliau žindomų kūdikių tuštinimasis retėja.
Sakoma, kad žindomiems kūdikiams viduriai nekietėja. Ar tikrai?
Tiesa, žindomiems kūdikiams vidurių užkietėjimo beveik nebūna, nes mamos piene yra idealus baltymų ir riebalų santykis, o laktozė pritraukia vandens molekules ir taip užtikrina išmatų drėgmę.
Jei mišiniu maitinamam kūdikiui kietėja viduriai, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir pakeisti mišinį.
Pradėjus primaitinti kietu maistu, irgi gali pasireikšti vidurių užkietėjimas.
Kaip suprasti, kad kūdikis jau viduriuoja?
Aiškiausias požymis – išmatos tokios skystos, kad išteka per sauskelnių viršų (gulinčiam naujagimiui), susitepa nugara. Tačiau jei staiga tuštinimosi dažnis padvigubėjo, išmatos suskystėjo, tai irgi traktuojama kaip viduriavimas.
Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją. Jokiu būtu nenustokite žindyti, nes su motinos pienu kūdikis gauna visas svarbiausias medžiagas, kurių daug netenka viduriuodamas.
Ar namuose verta turėti dujų vamzdelį (kokius turi ligoninės), kad galima būtų padėti kūdikiui, kai pučia pilvą?
Įvairūs medicininiai „prietaisai“, naudojami neprofesionalų, gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Jei jau nusprendėte įsigyti, pirmiausiai pasidomėkite, kaip jį naudoti, ar sugebėsite, nebijosite.
Paprastesnis būdas – po kiekvieno maitinimo kūdikį palaikyti stačią, kad atsirūgtų, o taip pat kelis kartus per dieną palaikyti virš kriauklės varliuko poza. Vaikams ši poza labai patinka, jie žiūri į save ir į mamą/tėtį veidrodyje, lengvai pasišalina dujos, o dažnai kartu ir pasituština, taip galima pratinti prie natūraliosios higienos.
Kaip iš šlapinimosi ir tuštinimosi suprasti, ar pakanka skysčių ir maisto?
Jei naujagimis šlapinasi daugiau nei 6 kartus per parą, tuštinasi minkštomis, vientisos konsistencijos išmatomis, yra aktyvus ir gerai jaučiasi, vadinasi, jam pakanka ir skysčių, ir maisto.
Ar tyrinėti pridarytas sauskelnes?
Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų, – konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Ne visada atsiradus pokyčių sauskelnių turinyje reikia nerimauti, dažniausiai verta palaukti parą–dvi ir stebėti turinį bei savo vaiką.
Yra situacijų, kuomet į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant:
Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“). Jos panašios į mekonijų, tik truputį tvirtesnės ir mažiau lipnios.
Raudonos želė pavidalo išmatos. Drebučių konsistencijos, raudono atspalvio.
Šviesios, beveik baltos išmatos.Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies. Tai gali reikšti kepenų arba tulžies pūslės problemas.
Nesvarbu, kokios spalvos išmatos, bet jose yra šviežio kraujo.
Kyla naujagimio temperatūra.
Kūdikis vemia.
Kūdikis atsisako valgyti.
Kūdikis rečiau šlapinasi, o šlapimas tamsesnės spalvos.
Kūdikis atrodo vangus ir nereaguoja į aplinką – nedelsdami skambinkite 112.
„Mamos žurnalas“
