Rubrikoje „Pilvuko reikalai“ kalbėsime apie viduriavimą – dažniausią mažų vaikų pilvuko problemą. Paprastai ši būklė ilgai neužsitęsia ir vaiko sveikatai didelės žalos nepadaro, tačiau tėvams sukelia daug nerimo, o vaikui – nemalonių pojūčių.
„Nekalti“ viduriavimai
Kai suviduriuoja mažas vaikas, pirmiausia tėvai stengiasi prisiminti priežastį. Ko nors užvalgė? Nenusiplovė rankų?
Užsikrėtė mikroorganizmais (virusais, bakterijomis, sukeliančiomis viduriavimą)? Gydytojai ramina tėvus: ne kiekvienas viduriavimas yra infekcinis, o mažam vaikui viduriavimą gali sukelti begalės priežasčių, apie kurias tėvai nė nepagalvotų.
Mažas vaikas gali viduriuoti dėl daugybės priežasčių:
Mažo vaiko žarnynas yra gležnas, tad viduriavimą gali sukelti suvalgytas dar nebandytas maistas, įprasto produkto pakeitimas kitu, persivalgymas ar net „tikras“ (ką tik pamelžtas, nevirintas) karvės pienas.
Kartais mažieji nepakankamai sukramto maistą ar jo suvalgo per daug – dėl to organizmas ginasi viduriavimu.
Mažo vaiko viduriavimo priežastis gali būti saldinti gėrimai, nektarai, sulčių gėrimai, saldūs patiekalai (vafliai, saldainiai, meduoliai ir pan.), pagaminti su dirbtiniais saldikliais, kramtomoji guma.
Viduriuoti vaikas gali dėl alergijos bet kuriam maisto produktui. Sunkiausia alerginį viduriavimą diagnozuoti tik mamos pienu maitinamiems kūdikiams. Alerginis viduriavimas, nutraukus alergeną, praeina per kelias dienas. Jei kartu yra ir bėrimų, odos pakitimai išsilaiko ilgiau nei žarnyno simptomai.
Vaikams pasitaiko karvės pieno netoleravimo atvejų dėl fermento laktazės, skaldančios piene esančius angliavandenius, stokos. Išgėrus pieno, pradeda pūsti pilvą, gurguliuoja žarnynas, suskystėja viduriai, vaikas tampa neramus, skundžiasi pilvo skausmu. Kartais laktazės stoka atsiranda po persirgto infekcinio, dažniausiai rotaviruso, noraviruso, rečiau – kitų enterovirusų sukelto viduriavimo. Tada nevirškinimo simptomai trunka kelias savaites.
Skirtingai nuo išvardintų viduriavimų atvejų, užsikrėtęs žarnyno infekcijas sukeliančiais mikroorganizmais, vaikutis ne tik viduriuoja, vemia, bet ir karščiuoja.
Ar tai pavojinga būklė
Viduriavimas yra natūrali organizmo apsigynimo reakcija. Viduriavimas yra tuomet, kai vaiko tuštinimasis padažnėja du ir daugiau kartų, nei jam įprasta, ir išmatos tampa skystos, vandeningos, su gleivėmis. Pašalinus priežastį, sutrikimai paprastai greiai praeina, vaikas išlieka aktyvus, nepraranda apetito. Tačiau užsitęsęs, gausus, dažnas viduriavimas vaiką alina. Kuo mažesnis vaikas, tuo labiau jam pavojingas viduriavimas.
Jei viduriuojantis vaikas negeria skysčių, jaučia stiprius pilvo skausmus, išmatose atsirado daugiau, nei įprasta, gleivių, kartais – kraujo „siūliukų“, pakito jų kvapas, kilstelėjo temperatūra, – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ūminis viduriavimas (diarėja) dažniausiai praeina per 5–7 dienas. Liga laikoma pasibaigusia, kai mažylis 5–6 dienas tuštinasi tokiomis išmatomis, kurios buvo prieš prasidedant viduriavimui.
Pagalba viduriuojančiam
Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui – atstatyti prarastus skysčius ir elektrolitus. Tėvai turi išmanyti dehidracijos – skysčių ir elektrolitų netekimo – požymius. Lengviausia pastebėti suretėjusį šlapinimąsi, bet dehidracijos simptomų yra daug: padažnėja kvėpavimas ir širdies veikla, sumažėja seilių ir ašarų kiekis, liežuvis tampa sausas, su apnašu, lūpos sausos, suskeldėjusios, kūdikiams įdumba momenėlis, įkrenta akys, suglemba oda, paspaudus piršto galą, oda pabąla ir tas pabalimas laikosi ilgiau nei dvi sekundes.
Skysčių ir elektrolitų atstatymui (rehidracijai) tinka tik specialūs vaistinėse parduodami geriamosios rehidracijos milteliai, suderintas elektrolitų ir gliukozės mišinio kiekis. Rehidracijai netinka arbatos, gaivieji gėrimai ir sveikam kūdikiui ar mažam vaikui duotas pieno mišinys.
Vienas elektrolitų ir gliukozės mišinio pakelis yra ištirpinamas viename litre virinto vandens. Jo duodama kas 15–20 min. po 20–30 ml. Geriausia tirpalo temperatūra yra tokia, kokios temperatūros vandenį vaikas yra įpratęs gerti. Jeigu tirpalo negeria, jo stiklinę galima pasaldinti nubrauktu cukraus šaukšteliu, spalvą pakeisti šaukšteliu sulčių. Būtinai skysčių reikia pasiūlyti po kiekvieno viduriavimo epizodo. Patikėkite, girdant reikės kantrybės. Jei per 2–3 valandas nuolat siūlant atsigerti vaikas atsisako tai daryti, vienintelis kelias – važiuoti į ligoninę, kad gydytojas įvertintų mažylio būklę ir skirtų gydymą, pvz., sulašintų skysčių į veną.
Jei pavyko atstatyti prarastą skysčių kiekį, vaiko būklė greitai pagerėja, jis tampa žvalesnis, pradeda šlapintis. Specialų geriamosios rehidracijos tirpalą reikia ir toliau duoti gerti, bet tik po kiekvieno vandeningo pasituštinimo ir vėmimo.
Jei atstatėte prarastą skysčio ir elektrolitų kiekį, kita priemonė nuo viduriavimo – probiotikai, arba vadinamosios gerosios bakterijos, kurios stabdo žarnyne blogųjų mikroorganizmų dauginimąsi. Yra daug įrodymų, pagrįstų klinikinių tyrimų duomenimis, kad gerosios bakterijos skatina žarnų gleivinės gijimą, veikdamos žarnyno imuninę sistemą ir didindami imunoglobulino А išsiskyrimą. Probiotikai mažina žalingų mikroorganizmų populiaciją žarnyne. Probiotiniai preparatai nepageidaujamų poveikių nesukelia. Probiotikų rekomenduojama vartoti kuo anksčiau, prasidėjus viduriavimui, ir tiek ilgai, kiek trunka viduriavimas, bei jam pasibaigus dar 2–3 savaites. Vartojant probiotikus, viduriavimas sutrumpėja vidutiniškai 1,5 paros. Būtinai perskaitykite gerųjų bakterijų gamintojo informaciją vartotojui ir elkitės taip, kaip gamintojas rekomenduoja.
Yra daug bakterinių probiotikų rūšių ir vienas mieliagrybis – Saccharomyces boulardii. Rinkitės tinkamą pagal vaiko amžių (yra skirtų tik vyresniems), pagal naudojimo instrukcijas.
Ką duoti vagyti?
Jei pradėjo viduriuoti žindomas kūdikis, – žindymą tęskite pagal mažylio poreikį: krūtį duokite, kada jis nori, ir leiskite žįsti tiek laiko, kiek nori.
Jei suviduriavo pieno mišiniu maitinamas mažylis, – mišinuko jam duokite tuomet, kai pradeda norėti valgyti, nes svarbiausia, kad mažylis gautų pakankamai skysčių ir elektrolitų, – gertų.
Kai viduriuoja papildomu maistu maitinamas kūdikis, maistas turėtų būti lengviau virškinamas, pvz., skysta košė be jokių priedų, negalima duoti jokio mažyliui neįprasto patiekalo. Nereikia norėti, kad mažylis, pradėjęs valgyti, sukirstų jam įprastą porciją.
Vyresniam nei vienerių metų mažyliui tiks sumažinto skaidulų kiekio dieta – rekomenduojamos košės, jogurtas, bananai, džiūvėsiai. Reikia vengti saldžių, riebių patiekalų.
Atsiradus apetitui, vaikui nerekomenduojama duoti sulčių, saldumynų, uogų, vaisių (išskyrus bananą, virtą obuolį), riebių produktų, patariama sumažinti pieno kiekį. Tiks tradicinės džiovintų mėlynių, ramunėlių, kmynų arbatos, košės, sriubos iš daržovių.
Tėvai dažnai nerimauja, kad sergantis vaikas nevalgo. Vos tik parodo mažiausias apetito apraiškas, skuba primaitinti sunkiai virškinamu maistu, pasitaiko, kad vaikams duoda valgyti koldūnų, picos ar skrudintų bulvyčių, kurias vaikai labai mėgsta. Arba duoda gerti sulčių iš pakelių, limonadų. O juk vaiko žarnynas įsijautrinęs, sudirgęs, tada vaikas gali „atkristi“– vėl pradėti viduriuoti, nors jau buvo nustojęs.
Nesijaudinkite, kad vaikas kurį laiką nevalgys (svarbu, kad gertų). Vaikui pasveikus, apetitas sugrįš, virškinamasis traktas atsigaus, ir vaikas tikrai atsiims savo, suvalgys, ko neteko per bado dienas.
Kaip išvengti viduriavimų
Nepermaitinti.
Prie naujų maisto produktų pratinti lėtai.
Jei žinomas produktas, kuriam vaikas alergiškas, – neduoti net mažo jo kiekio.
Plauti rankas prieš ruošiant maistą, maitinant, pasinaudojus tualetu.
Higienos įgūdžius ugdyti nuo kūdikystės.
Laikytis maisto ruošimo higienos, nevalgyti pasenusio maisto, pvz., priešmokyklinio amžiaus vaikų nevalgydinti pakelės užeigose ir svečiuose mišrainėmis, pyragaičiais su kremu bei keptais mėsos patiekalais, ypač šiltą dieną.
Gerti tik saugų vandenį (negerti vandens iš pakelės šulinių ir šaltinių).
Konsultavo vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
