Visi žinome, kad probiotikus, arba gerąsias bakterijas, gydytojai skiria pacientams po antibiotikų kurso. Mat antibiotikai naikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir žarnyno bakterijas. Išsivysto disbiozė – sutrikusi bakterijų pusiausvyra. Tačiau probiotikai gali būti geri pagalbininkai ir kitais atvejais. Apie tai mamos turėtų žinoti daugiau.
Konsultuoja docentas Vaidotas Urbonas.
Disbiozė ir gimimas
Naujagimio žarnyno mikrobiota labai priklauso nuo to, kokiu būdu jis gimė. Visi vaikai, gimę cezario operacijos būdu, turės disbiozę. Tik per pusę metų tokio kūdikio žarnyno bakterijos prisilygina natūraliu būdu gimusiam kūdikiui.
Svarbu ir tai, kur vaikas gimė. Disbiozės profilaktikos atžvilgiu, gimdymas namuose yra palankesnis už gimdymą ligoninėje (čia nekalbame apie kitus rizikos veiksnius). Namų bakterijų natūraliai pasisėja naujagimio žarnyne. Ligoninės bakterijos, kurių yra ant sienų ar instrumentų, kur kas nepalankesnės sveikatai. Jos gali būti atsparios kai kuriems vaistams, be to, skirtingos nuo tų, kurios sups mažylį namuose.
Apskritai sterili švara ir higiena, iki šiol propaguojama auginant kūdikius, sulaukia vis daugiau abejonių. Pavyzdžiui, trijose Europos valstybėse – Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje – buvo atliekami vaikų tyrimai dėl disbiozės. Tose šeimose, kur sąlygos buvo „blogesnės“ (pavyzdžiui, kaimo ūkininkų namuose), vaikai disbioze sirgo nepalyginami rečiau negu augantys labai švarioje aplinkoje, kur nėra jokių kontaktų su gyvuliais ir lauku.
Kaip atpažinti disbiozę
Šios ligos aiškių simptomų lyg ir nėra. Dažniausiai žmogus pradeda viduriuoti, jam kaupiasi ir į aplinką išeina dujos, pučia pilvą.
Disbioze galima susirgti per parą. Žarnyno mikrobiotos sudėtis pakinta dėl nesuderinto maisto, jei žmogus valgo pesticidais užterštas daržoves, rūko, vartoja alkoholį, išgyvena stresą ar turi didelį fizinį krūvį.
Bakterijos žarnyne gyvena labai trumpai, jos greitai dauginasi, todėl pokyčių gali įvykti labai staigiai.
Dažniausiai disbiozė atsiranda kaip simptomas sergant kitomis ligomis.
Ji beveik visada lydi vidurių užkietėjimą, maisto alergiją, virusines žarnyno infekcijas ir kt.
Maisto alergija ir disbiozė
Disbiozė visada lydi maisto alergiją.
Medicinos statistika rodo, kad jei vienas iš tėvų yra alergiškas, 50 procentų tikimybė, kad kūdikis irgi gims alergiškas. Jei abu tėvai linkę sirgti alergija, rizika padidėja iki 70 procentų. Ar galima kaip nors įveikti šią problemą?
Suomijoje buvo atliekami nėščių moterų ir kūdikių tyrimai. Alergijos riziką turinčioms mamoms paskutinį nėštumo mėnesį buvo rekomenduota vartoti probiotikų. Vėliu gerąsias bakterijas vartojo jų kūdikiai, maitinami motinos pienu.
Iki dvejų metų šie vaikai dvigubai rečiau sirgo alergija. Kol kas sunku pasakyti, ar probiotikai apsaugos nuo šienligės ir astmos, kai jie užaugs didesni, nes tyrimai dar vyksta.
Gerosios bakterijos kaip profilaktikos priemonė
Žinoma, probiotikai negali būti lyginami su skiepais, apsaugančiais nuo ligų 100 procentų. Tačiau kai siaučia žarnyno virusinės infekcijos, tokios kaip rotavirusas ir pan., mažiems vaikams profilaktiškai reikėtų vartoti probiotikų. Net jei vaikas ir pasigaus infekciją, jis sirgs lengviau ir trumpiau. Ypač tai aktualu mažyliams iki 3 metų, vyresni virusinėmis žarnyno infekcijomis suserga rečiau.
Probiotikų skirima ir kitų ligų profilaktikai – neaiškios kilmės žarnyno uždegimo, šlapimo takų, urogenitalinės infekcijos ir netgi ėduonies profilaktikai. Geriant probiotikus, vaikai lengviau serga kvėpavimo takų ligomis – faringitu, gripu, ūmia virusine respircine infekcija.
Probiotikai skiriami ir po operacijų, kai ligonis būna nusilpęs.
Antibiotikai ir probiotikai
Dažniausiai ligoniui skyrus antibiotikų, skiriama ir probiotikų. Mat disbiozė gali pasireikšti net praėjus savaitei ar dviems po antibiotikų kurso.
Svarbu antibiotikus ir probiotikus vartoti teisingai, darant 2-3 valandų pertrauką tarp vieno ir kito preparto.
Ar probiotikai gali pakenkti?
Tokia baimė tikrai nėra pagrįsta. Juk gerųjų žarnyno bakterijų mes nuolat gauname ir su maistu, pavyzdžiui, valgydami jogurtą ar sūrį. Be to, probiotikai organizme ilgai neužsibūna. Moksliniai tyrimai rodo, jog organizme probiotinių preparatų bakterijos išsilaiko tik savaitę. Probiotikai palengvina organizmo būklę sunkiu laiku, kol pats žarnynas stabilizuojasi.
Pasaulinės medicinos praktikoje aprašyti tik keli atvejai, kai sunkūs ligoniai, pavyzdžiui, sergantys AIDS, sulaukė komplikacijų, bifido ar laktobakterijoms patekus į kraują. Tačiau tai išimtys.
Probiotikai yra gerai toleruojmi ir dėl to, kad jie pagaminti iš tų bakterijų, kurios auga žmogaus organizme. Tai ne genetiškai išvestos ir ne iš gyvūnų gautos bakterijos. Išimtis yra augalinės kilmės mieliagrybis.
Kokios rūšies probiotikų vartoti?
Vaistinėse yra nemažai probiotinių preparatų, tačiau sunku pasakyti, kurie jų geriausi konkrečiam ligoniui. Paprastai gydytojas skiria preparatą ir stebi jo veiksmingumą. Gaminami vienos bakterijų rūšies probiotikai ir bakterijų mišiniai.
Mišinio veikimas platesnis – dažniausiai organizmas atsirenka pats, kokių bakterijų tuo metu trūksta.
Kadangi probiotikai gaminami iš gyvų mikroorganizmų, juos gaminant turi būti likomasi griežčiausių technologijos reikalavimų. Vos laipsniu kitu padidėjus temperatūrai, bakterijos gali žūti. Todėl geriau rinktis žinomų firmų, laiko išbandytą produkciją. Žinomose farmacinėse firmose kokybė nuolatos tikrinama.
Probiotikai yra išties naudingi ne tik odai, bet ir žarnynui, imuniteto stiprinimui. Probiotikų kaina nėra didelė, tad esant reikalui jų galite įsigyti ir internetu.
„Mamos žurnalas“
