Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Kai vaikas staiga pradeda viduriuoti ar vemti, pirmoji mintis – jis kažkuo apsinuodijo. Panašūs požymiai būna ir užsikrėtus vienu ir 400 viduriavimą sukeliančių virusų. Kaip atskirti ligos priežastį ir padėti vaikui? Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Apsinuodijimas maistu – ne vienodas
Kalbant apie apsinuodijimą maistu, reikėtų skirti dvi skirtingas būkles:
Maisto toksikoinfekcija – tai apsinuodijimas maistu, kuris užterštas virusais ar bakterijomis (infekcinės kilmės apsinuodijimas). Ši būklė paprasčiau vadinama virusiniu viduriavimu.
Intoksikacija maistu – tai apsinuodijimas maistu, užterštu toksinais ar cheminėmis medžiagomis (neinfekcinės kilmės apsinuodijimas). Ši būklė vadinama paprasčiausiai apsinuodijimu.
Pakalbėkime apie šiuos skirtingus apsinuodijimus.
VIRUSINIAI VIDURIAVIMAI
Kas darosi su vaiku
Toksikoinfekcijos metu ligos sukėlėjai į organizmą patenka per burną, apsistoja virškinamajame trakte, čia būdami dauginasi, išskiria savo toksinus, o kartais patenka ir į gilesnius organizmo audinius. Dėl mikrobų ir jų išskiriamų medžiagų žalingo poveikio vaikas karščiuoja, vemia, viduriuoja, jį vargina pykinimas, bendras silpnumas, pilvo pūtimas ir pilvo skausmai, galvos skausmai, krečia drebulys.
Maisto toksikoinfekcijomis gali sirgti bet kokio amžiaus žmogus, bet pastebėta, kad kūdikiai, maži vaikai ir nėščios moterys bei pagyvenę žmonės serga dažniau, o liga jiems pasireiškia sunkesne klinikine eiga. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau ligos eiga būna sunkesnė. Vyresnio amžiaus vaikai bei suaugę žmonės paprastai serga lengviau ir pasveiksta greičiau. Tai ypač gerai matyti stebint kelis tos pačios šeimos narius, sergančius ta pačia toksikoinfekcija. Visi suvalgė to paties maisto, visi apsinuodijo, tačiau mama ir tėtis beveik nepajuto ligos požymių, o mažas vaikas vėmė ir viduriavo kelias dienas. Be abejo, ligos klinika bei eiga priklauso ir nuo sukėlėjo, kuriuo užsikrečiama. Bakterinės kilmės infekcijos dažniausiai pasireiškia sunkesne klinikine eiga nei virusiniai viduriavimai, tačiau daug kas priklauso ir nuo individualių organizmo savybių, bei imuniteto, nuo mikrobų, patekusių į organizmą, kiekio.
Mikroorganizmai į maisto produktus patenka:
Plaunant maistą užterštu vandeniu. Šulinio, šaltinio, upės, ežero vanduo gali būti užterštas gyvulių bei žmonių išmatomis ir jose esančiomis bakterijomis, ypač kai šie vandens telkiniai yra netoli fermų, tvartų, gyvenamųjų vietovių; tręšiant daržoves gyvulių mėšlu ir valgant neplautus nukritusius ant žemės vaisius ar daržoves.
Apdorojant maistą. Mėsa ar žuvis gali būti užkrečiama gyvūno žarnyne esančiomis bakterijomis.
Ruošiant maistą. Taip gali nutikti pjaustant užterštą žalią mėsą, o po to naudojant tuos pačius įrankius daržovėms ruošti, arba gaminant produktus, į kurių sudėtį įeina žalias kiaušinis (naminis majonezas, naminiai ledai, pyragaičiai su plakto baltymo užtepu ar įdaru). Taip bakterijos į maistą gali patekti nuo nepakankamai švariai nuplauto kiaušinio lukšto. Užkratas gali patekti į maisto produktus, kai juos gamina infekuotas sergantis asmuo arba bakterijų nešiotojas.
Mikroorganizmai dažnai patenka į burną per nepakankamai švariai nuplautas rankas, pasinaudojus viešaisiais tualetais, viešuoju transportu, čiupinėjant rankenas, pinigus, per žaislų kambarių inventorių bei įvairias mašinytes-karuseles, esančias dideliuose prekybos centruose ir kitus gausaus žmonių srauto čiupinėjamus daiktus. Šiuo keliu ypač dažnai plinta visiems gerai žinomos nora- ir rotavirusinės infekcijos. Kad vaikas užsikrėstų rotavirusine infekcija, pakanka tik 7 viruso sukėlėjų, patekusių į organizmą!
Ligos sukėlėjui patekus į organizmą, simptomai pradeda reikštis po tam tikro laiko. Inkubacinis periodas gali trukti nuo 30 minučių iki kelių savaičių.
Kaip gydomi virusiniai apsinuodijimai
Skysčiai. Svarbiausia atstatyti viduriuojant ir vemiant netektų skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Geriausiai tinka specialiai tam sukurti rehidrataciniai tirpalai, kuriuos galima įsigyti vaistinėje be recepto ir privalu turėti pasiruošus namų vaistinėlėje iš anksto, kad vaikui sunegalavus vėlai vakare ar naktį turėtumėte po ranka. Skysčius girdyti reikia po truputėlį (po arbatinį šaukštelį kas 15 min.), kad vaikas neišvemtų.
Temperatūra. Jei vaikas karščiuoja, jei temperatūra pakilusi virš 38,5ºC, būtina duoti vaistų nuo temperatūros pagal vaiko amžių ir svorį (jei vaikas pagal savo amžių sveria palyginti daug, ir dozė pagal svorį išeina didesnė nei pagal amžių, reikia duoti didesnę dozę). Niekada nereikia vežti karščiuojančio vaiko pas gydytoją, nesugirdžius jam vaistų nuo temperatūros, vien tam, kad gydytojas pamatytų, kaip sunkiai serga Jūsų vaikas. Gydytojui tikrai užteks vien Jūsų žodinio patvirtinimo, kad temperatūra buvo aukšta. Aukštesnė kaip 38,5ºC temperatūra kenkia vaiko organizmui.
Maistas. Vemiančiam ar viduriuojančiam vaikui duoti valgyti reikia tik tada, kai pats paprašo. Kol nevalgo, galite duoti cukrumi saldintų skysčių, džiūvėsėlių, sausų vaflių ar kukurūzų su cukraus pudra, čiulpiamųjų saldainių. Saldūs produktai svarbūs todėl, kad jei visiškai negaus gliukozės, vaikas gali pasidaryti vangus. Labai svarbu laikytis griežtos dietos be riebalų, be pieno ir jo produktų, be šviežių vaisių bei daržovių ir be sulčių. Dietos be išvardintų produktų gali tekti laikytis iki 2 savaičių. Jei vaikas nori valgyti, rekomenduojama duoti vandenyje virtų košių, garuose virtų bulvių ir maltos liesos mėsos kukuliukų. Su kiekvienu maitinimu vaikui reikia duoti ir virškinimo fermentų.
Vaistai. Simptomams palengvinti gali būti naudojami įvairūs preparatai: jei vargina pilvo pūtimas, puikiai padeda simetikono preparatai, želatinos tanato preparatai, padengiantys gleivinę apsauginiu sluoksniu, diosmektito preparatai, gerosios bakterijos ir kt. Esant bakterinės kilmės infekcijai, skiriami antibiotikai.
Esant infekciniam viduriavimui, niekada neskiriama vaistų, stabdančių viduriavimą, nes viduriuojant iš virškinamojo trakto pašalinami ir ligos sukėlėjai.
Kas sukėlė ligą
Sergant toksikoinfekcija, gydymo įstaigoje dažniausiai atliekamas tik bendrasis kraujo tyrimas ir CRB, norint atskirti, kas sukėlė ligą, – bakterija ar virusas, nes nuo to priklauso gydymo taktika. Tačiau mamos dažnai nori žinoti, koks tiksliai virusas vaikui sukėlė vėmimą ar viduriavimą. Kartais atliekami tyrimai rota- ir adenovirusams nustatyti, tačiau tai atliekama gana retai, nes viduriavimus sukeliančių virusų yra daugiau kaip 400 rūšių ir jų visų gydymas yra vienodas. Įtariant bakterinę infekciją, esant neaiškiai, netipinei ar sunkiai ligos eigai, apsunkintai anamnezei, tretinio lygio ligoninėse atliekami tyrimai ir konkrečiai bakterijų rūšiai identifikuoti.
APSINUODIJIMAS MAISTU
Kas darosi su vaiku
Intoksikacija maistu pasireiškia suvalgius nešviežio, organizmo netoleruojamo ar toksinėmis medžiagomis bei sintetiniais priedais užteršto maisto. Simptomai: pilvo skausmai, sunkumo jausmas pilve, pilvo pūtimas, vėmimas, viduriavimas.
Kuo vaikai dažniausiai apsinuodija:
Ryšku, koncentruota, riebu. Vaikai vemia išgėrę didesnį kiekį nenatūralių iš koncentratų gaminamų sulčių, privalgę daug ryškiaspalvių saldainių, nešviežio riebaluose kepto maisto, chemikalais gausiai nupurkštų vaisių – persikų, vynuogių, braškių ir pan.
Grybai. Apsinuodijimą grybais irgi galima priskirti intoksikacijai maistu. Vaikai gali vemti bei viduriuoti suvalgę net ir nenuodingų grybų. Dėl nebrandaus virškinamojo trakto bei fermentų trūkumo vaikams iki 4 metų grybų duoti nepatariama.
Kaimiškas pienas. Trečdalis Lietuvos gyventojų netoleruoja šviežio pieno produktų, todėl išgėręs nepasterizuoto kaimiško pieno ne tik vaikas, bet ir suaugęs žmogus gali rimtai sunegaluoti. Išgėrus šviežio pieno, gali varginti pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
Kaip gydomi apsinuodijimai maistu
Gydant intoksikaciją maistu, svarbiausia atstatyti prarastus skysčius bei palengvinti simptomus. Šiuo atveju galima skirti ir vaistus, kurie slopina viduriavimą bei vėmimą, antispazminius vaistus nuo pilvo skausmo. Antibiotikai, smektitai ar gerosios bakterijos šiuo atveju nepadės.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei vaikas smarkiai karščiuoja, vemia ar viduriuoja dažniau nei kas 30 min., vaiko būklė prastėja, jis darosi vangus, skundžiasi galvos skausmu, ant odos atsirado neaiškus bėrimas, jei vaikas visiškai atsisako valgyti ir gerti, jei negalavimas užsitęsė ilgiau kaip 2 paras, būtinai kreipkitės į Jūsų vaiką prižiūrintį gydytoją.
Kaip atskirti – virusas ar apsinuodijimas?
VIRUSINIS VIDURIAVIMAS
Temperatūra – Gali pakilti iki38,5ºC ir daugiau
Viduriavimas Dažnas, varginantis
Vėmimas Gali būti
Pilvo pūtimas ir skausmai Gali būti
Kiti simptomai Galvos skausmai, pykinimas, drebulys
Išmatos Vandeningos, putotos su gleivėmis ar kraujo gyslelėmis
Ligos eiga Liga užtrunkasavaitę ar ilgiau
Kas padės Simetikono preparatai, želatinos tanato preparatai, diosmektito preparatai, gerosios bakterijos, antibiotikai (jei sukėlė bakterija)
Kas nepadės Vaistai, stabdantys viduriavimą
APSINUODIJIMAS MAISTU
Temperatūra Nėra
Viduriavimas Nėra arba viduriuojama lengvai
Vėmimas Gali būti
Pilvo pūtimas ir skausmai Gali būti
Kiti simptomai Sunkumo jausmas pilve
Išmatos Skystos košės konsistencijos, ne vandeningos, be gleivių ir kraujo gyslelių
Ligos eiga Ligonis pasveiksta per 1–2 dienas
Kas padės Vaistai, kurie slopina viduriavimą bei vėmimą, antispazminiai vaistao nuo pilvo skausmo
Kas nepadės Antibiotikai, smektitai ir gerosios bakterijos
„Mamos žurnalas“
