Dažniausiai kalbame apie „klasikines“ mažų vaikų pilvo bėdas – diegliukus, viduriavimą, pūtimą, vidurių užkietėjimą. Tačiau kartais už šių požymių slepiasi daug rimtesnės problemos. Šį kartą skaitykite apie didesnes virškinimo problemas. Komentuoja docentas Algimantas Vingras.
MAMA ŠAUKIASI PAGALBOS
Sveika, redakcija!
Auginu 7 mėnesių sūnelį, ir susidūriau su tokiomis problemomis, apie kurias net nepagalvojau augindama pirmąjį. Gimus antrajam vaikučiui iš pradžių viskas atrodė gerai – mažylis puikiai augo, valgė mano pienuką. Kai jam sukako 5 mėnesiai, gydytoja pasiūlė pabandyti paragauti kito maisto. Nelabai skubėjau, nes mano pieno kūdikiui visiškai pakako (juk kas mėnesį svėrėme ir matėme, kad svorio priauga normaliai). Vis dėlto pradėjome pamažu įvesti papildomą maistą. Nuo pirmų košės šaukštelių vaikutis pradėjo vemti (vemdavo praėjus kuriam laikui po maitinimo koše). Vemdavo, nesvarbu, kokią košę agautų. Paklausiau gydytojos, ji nieko blogo neįtarė.
Po mėnesio atsidūrėme ligoninėje dėl pilvuko skausmų. Nustatė žarnyno uždegimą. Mažylis visiškai atsisakė košių, net vandens ar arbatėlių nelabai nori gerti. Gydytojai jam leido duoti juodos duonos arba sausainio pačiulpti, bet po pusvalandžio suvalgęs sausainį ar duonos gabaliuką, vaikas vis tiek vemdavo. Pabandėme duoti banano, valgė, bet po kelių valandų radau tą bananą sauskelnėse nesuvirškintą (šiaip viduriai ,,nekokie“ – skysti). Ligoninėje mums tik pasakė – kažkas žarnynui. Bet kas? Kas galėtų būti tokio amžiaus kūdikiui? Kaip jam padėti?
Mums labai svarbi bet kokia informacija.
Labai susirūpinusi mama.
Trumpas gydytojo komentaras
Iš laiško visiškai neaišku, kokie dar negalavimo požymiai lydėjo pilvuko skausmą ir kaip jis pasireiškė. Pagal skausmo ir jį lydinčius kitus požymius galima įtarti negalavimo priežastį. Žarnyno uždegimą gali sukelti bakterijomis ir virusais užterštas maistas ir toks, kurio nepajėgia pagal amžių suvirškinti mažasis žmogus. Kuo išsamiau, smulkiau kiekviena mama sunegalavus mažyliui papasakos gydytojui ligos požymius, tuo geriau bus mažyliui, šeimai ir gydytojui.
Kai mažylis nenori valgyti ir jo neįmanoma žindyti, reikia duoti gerti skysčių. Nesuprantama, kodėl mama mažylio nežindė, o davė „vandens ir arbatėlių“. Vanduo ir arbatėlės papildo organizmą vandeniu, tačiau ne maisto medžiagomis. Motinos pienas mažyliui duoda viską, ko jam reikia – jis yra nepakeičiamas sveikam ir sunegalavusiam.
Mama rašo, kad gydytojai leido duoti kūdikiui „juodos duonos arba sausainio pačiulpti“, bet kiekviena mama turi žinoti, kad juoda duona ir sausainiai nėra kūdikio maistas, ypač tokio, kuris „atsidūrė ligoninėje dėl pilvuko skausmų“. Prie suaugusiųjų maisto palaipsniui, palengva pratinami sveiki mažyliai, kai jiems sukanka 11-12 mėn. Taigi tik tada galima kūdikiui pasiūlyti duonos ir sausainių. Natūralu, kad juodą duoną ir sausainį mažylis išvėmė, nes tai ne jo amžiui skirtas maistas. Skamba tiesiog neįtikėtinai, kad tokiam sergančiam vaikui gydytojai leido valgyti duoną.
Mama rašo, kad rado sauskelnėse nesuvirškintą bananą. Matyt, bananas buvo duotas nesutrintas. Tiek sveikam, tiek turinčiam žarnyno problemų kūdikiui galima duoti tik per smulkų sietelį sutrintą maistą ir jo reikia duoti saikingai – 20-40 g.
Natūralu, kad kitaip paduotas bananas gali būti arba išvemtas ar „išeiti“ su išmatomis toks, koks prarytas. Sveikam kūdikiui kokybišką bananą galima duoti kaip desertą.
VIRŠKINIMO BĖDOS
Kokios virškinimo bėdos kankina kūdikius, išskyrus mamos gerai žinomus pilvo dieglius, atpylimus, viduriavimą ir vidurių užkietėjimą?
Žmogus nuo gimimo yra prisitaikęs valgyti, virškinti ir įsisavinti savo motinos pieną, t.y. skystą maistą. Galima įtarti, kad košės nevalgymo priežasčių galėjo būti kelios:
- kūdikis dar nesugebėjo praryti košės
- maitinimas koše buvo susijęs su nemaloniais jutimais, pvz., maitinamas per greitai ar maitinant per giliai įkišamas šaukštelis, arba košė galėjo būti per karšta arba itin neįprasto skonio pvz., pasūdyta. Pats vėmimas yra nemalonus, todėl sykį valgydamas košę ir apsivėmęs kūdikis pradės bijoti košių, nes manys, kad ir šį kartą bus nemalonu
- galėjo būti iš karto sumaitinta per daug košės arba ji pagaminta per koncentruota, o tokios mažylio skrandis ir virškinamasis traktas nesugebėjo virškinti ir dėl to atsirado vėmimas bei viduriavimas – organizmas visais galimais būdais stengėsi atsikratyti maisto, kuris jam svetimas
- dalis mažylių labai nenoriai pripranta prie naujų skonių, todėl atsisako valgyti naują maistą
- pirmosios košės buvo per grubiai sutrintos ir valgant sukėlė nemalonių jutimų.
Virškinimo fermentų trūkumas kūdikiams ir mažiems vaikams pasitaiko labai retai.
Kokie pavojaus signalai, kai mama turėtų nedelsdama kreiptis į gydytoją dėl vaiko virškinimo bėdų?
Mama turėtų vaikutį parodyti gydytojui, jei:
- vaikas kelis kartus iš eilės vemia – maistą išmeta srove, nepriklausomai nuo to, kada ir ką valgė
- mažylis atsisako žįsti, gerti, valgyti mėgstamus patiekalus
- staiga pakinta vaiko elgesys: jis tampa neramus, pablyškęs, dirglus, riečiasi į kamuoliuką, kojas traukia prie pilvuko
- vaiko pilvukas atrodo pasikeitęs – didesnis ar kietesnis, o šiuos pokyčius lydi verksmas
- vaikui pučia pilvą ar neišeina dujos, dėl to vaikutis pasidaro neramus, verkia, veiduką iškreipia skausminga išraiška
- sugirdžius vaistų vaikas pradeda vemti, viduriuoti, jam pučia pilvą
- pastebima, kad vaikas netoleruoja atskirų maisto produktų, pavyzdžiui, pieno (pavalgydinus pieno produktais vaikas pasidaro neramus, jam pučia pilvą, o išmatos tampa putotos)
Kodėl Lietuvoje XXI amžiuje mamai pasakoma diagnozė ,,kažkas žarnynui“. Nejau žarnyno ligų tyrimai tokie sudėtingi? Suaugusieji sunegalavę „ryja žarneles“ ar jiems atliekamas skrandžio rentgenas.
Kuo mažesnis vaikas, ypač kūdikis, tuo jį ištirti dėl amžiaus ypatumų ne tik Lietuvoje, bet visose valstybėse yra labai sunku.
Dėl to tėvams ir pasakoma „kažkas žarnynui“. Kūdikiai ir maži vaikai ištyrimui jokių „žarnelių neryja“ dėl amžiaus ypatumų, nes jie to padaryti tiesiog negali. Toks tyrimas kaip „skrandžio rentgenas“ kūdikiams ir vaikams irgi nedaromas. „Skrandžio rentgenas“ parodo tik anatominius defektus, kurie paprastai pasitaiko retai ir neparodo, kaip organizmas sugeba virškinti ir pasisavinti maistą. Esant virškinimo sutrikimams, kurių nepavyksta pagydyti poliklinikos sąlygomis vaikų gastroenterologui, mažyliai guldomi į stambių ligoninių vaikų ligų skyrius, (pvz., į Vilniaus universiteto vaikų ligoninę arba į Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų kliniką) – ten, kur galima išsamiau gastroenterologiškai ištirti. Tyrimai ligoninėje atliekami vienai ar kitai gydytojo įtariamai diagnozei patikslinti.
Ką patartumėte šiai mamai, jei ligoninėje jai pasakė tokią miglotą diagnozę, neskyrė gydymo? Kur kreiptis?
Reikėtų paprašyti mažylio gydytojo, kad jis duotų siuntimą pas vaikų gastroenterologą. Tada tirtis ir gydytis ambulatoriškai (poliklinikos sąlygomis) taip, kaip nurodo gastroenterologas. Vaikų gastroenterologas spręs, ar reikia ir kada reikia gydymo ligoninėje. Diagnozę nustatyti – sunkus procesas, jo negalima sutapatinti su vinies įkalimu į sieną…
Jei vaiko svoris auga normaliai, nepaisant to, kad vaikas vemia ir viduriuoja, gal į tai nekreipti dėmesio?
Vėmimo ir viduriavimo priežasčių yra daug. Minėti simptomai yra įvairių negalavimų ir ligų požymiai, pvz., kai vaikas permaitinamas arba gauna tokio maisto, kurio jis nesugeba virškinti. Kai auga svoris, o mažylis vemia ir viduriuoja, visuomet galima įtarti, kad vėmimas yra neskiriamas nuo atpylinėjimo, o skystesni viduriai (išmatos) yra traktuojamos kaip viduriavimas. Jei mažylis nuolatos iš tikrųjų vems ir/ar viduriuos, jo svoris neaugs. Kai šeimai neaišku, ar mažylis vemia ar viduriuoja, būtina kreiptis į vaiko gydytoją, nes kiekvieną situacija būtina detaliai išsiaiškinti, apžiūrėti mažylį. Tik tai padarius įmanoma spręsti, ar reikia pagalbos ir kokia ji turėtų būti.
Ar kūdikiai ir maži vaikai gali turėti skrandžio opą, kaip suaugusieji?
Retai gali, t.y. kaip išimtį iš taisyklės. Dažniausia vaikų skrandžio opos priežastis – vaistai.
Kaip gydomos vaikų skrandžio ir žarnyno ligos? Ar jos turi pavojų tapti lėtinėmis?
Pagrindinis gydymo būdas yra dieta, t.y. tinkamai sutvarkytas maitinimas. Rečiau skiriama vaistų, priklausomai nuo ligos pobūdžio. Be gydytojo leidimo bet kokio amžiaus, o ypač mažų vaikų, negalima gydyti ir vaistažolėmis. Kiekvienos ūminės ligos gydymas padeda išvengti jos tapimo lėtine. Yra žarnyno ligų, kurioms būdinga lėtinė eiga ir kurios retkarčiais paūmėja. Jos vaikams pasitaiko retai.
„Mamos žurnalas“
