Žiemą suaktyvėja viduriavimus sukeliantys virusai, iš kurių geriausiai pažįstamas yra rota-, nors be jo veši įvairūs kiti – nora-, adeno- ar astro- virusai.
Ar tai ne apsinuodijimas?
Kai ką tik buvęs sveikas vaikas pradeda viduriuoti ir vemti, pirma mintis – apsinuodijo maistu. Kaip atskirti, ar tai viduriavimą sukelianti infekcija?
Slaptasis ligos periodas tęsiasi 1-3 paras, per jį nepastebima jokių ligos požymių, o virusas įsitvirtina organizme ir jo prisidaugina tiek, kad sukeltų ligą. Po slaptojo periodo liga dažniausiai prasideda ūmiai: atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, bendras didelis silpnumas, pilvo skausmai. Vaikas gali vemti iki 4-6 kartų, viduriuoti – iki 15-16 kartų per parą.
Negalavimus gali lydėti sloga, čiaudulys, šiek tiek skauda gerklę. Kūdikiai ir maži vaikai serga sunkiau, vyresni – lengviau.
Ūminės ligos simptomai trunka 4-6 paras, o jei organizmas yra mažiau atsparus sukėlėjui, liga užsitęsia ilgiau – iki 10 dienų, tačiau jos simptomai nebūna tokie sunkūs. Tuo tarpu po apsinuodijimo maistu jau kitą dieną vaikas gali jaustis kuo puikiausiai.
Užsikrėtę suaugusieji gali sirgti besimptome ligos forma arba jų negalavimai būti tokie menki, kad į juos žmogus neatkreipia dėmesio. Tokie ligoniai yra pavojingiausi, nes patys to nežinodami platina sukėlėją aplinkoje. Kūdikiai dažniausiai užsikrečia nuo savo motinų ir kitų artimųjų, o vyresni – darželiuose, rečiau – mokyklose. Užsikrečiame per nešvarias rankas ir užterštą virusais aplinką. Sergantis arba nešiotojas, pasinaudojęs tualetu ir nenusiplovęs rankų, gali užteršti įvairius aplinkos daiktus, kai prie jų prisiliečia. Taip infekcija paplinta po aplinką. Manoma, kad infekcija gali plisti ir per kvėpavimo takus ir vandenį.
Ant įvairių namų aplinkos daiktų virusas išlaiko gyvybingumą 10-30 dienų, priklausomai nuo aplinkos drėgmės.
Kaip padėti sergančiam vaikui
avimą sukeliančios infekcijos vaikams pavojingos, nes vaikai viduriuodami greitai netenka daug skysčių, druskų, dėl to sutrinka jų normali gyvybinė veikla.
Jei įtariate infekcinės kilmės viduriavimą, visuomet dera paprašyti vaiko gydytojo konsultacijos. Kol atvyks gydytojas, reikėtų duoti vaikui dažnai (kas 15-20 min.) po 10-30 ml gerti oralinei rehidracijai skirto tirpalo, kurio galite nusipirkti vaistinėje. Jei vaikas negeria tokio tirpalo, duokite natūralaus mineralinio vandens be angliarūgštės ir be sulfato. Svarbiausia, kad vaikas gertų. O maisto per daug nesiūlykite. Kol atvyks gydytojas, užrašykite, kiek vaikas išgėrė, ko ir kiek suvalgė, kiek kartų vėmė ir viduriavo. Visa tai padeda gydytojui orientuotis sprendžiant dėl tolesnės pagalbos.
Jei viduriavimo infekcija susirgo darželį lankantis vaikas, tuoj pat praneškite auklėtojoms, nes turi būti daroma viskas, kad infekcija neišplistų.
Kambarius vėdinkite 5-6 kartus per parą, geriau skersvėju. Kai vėdinate, ligoniuką išveskite į kitą kambarį.
Ligoniukas turi naudotis atskirais indais, rankšluosčiu. Geriau jam neduokite minkštų žaislų, nes jų neįmanoma gerai dezinfekuoti. Patartina naudotis vienkartiniais daiktais, indais, rankšluosčiais.
Į vaikų kolektyvą vaiką galima leisti tik išnykus klinikiniams ligos požymiams ir nustačius, kad jis nebeišskiria sukėlėjo. Tokią pažymą parašo vaiko gydytojas.
Jei susirgo žindomas kūdikis, jokiu būdu nenutraukite žindyti, motinos pienas viduriavimo nepadidina. Žindykite dažniau – kai tik vaikutis paprašo, juk mamos pienas – ne tik maistas, bet ir gėrimas. Kas 20-30 min. žindomam kūdikiui duokite gerti po 20-40 ml vandens elektrolitų tirpalo.
Nežindomiems kūdikiams ir tiems, kuriems trūksta motinos pieno, galima duoti specialaus pieno mišinio viduriuojantiems vaikams. Po ūminio viduriavimo, ypač jei jis buvo sunkus, pieno mišiniais maitinamam kūdikiui 1-2 savaites tinka pieno mišiniai su sumažintu pieno cukraus (laktozės) kiekiu.
Kiekvienam viduriuojančiam konkretų gydymą skiria vaiko gydytojas. Dabar infekcinės kilmės viduriavimai dažniausiai gydomi skysčiais su druskomis (nes jų daug netenkama viduriuojant, vemiant) ir probiotikais, kurie žarnyne konkuruoja, trukdo daugintis ligą sukeliantiems mikroorganizmams.
1-3 m. vaikams per pirmas 4 ligos valandas duokite skysčių 50-60 ml/kg kūno svorio, o po kiekvieno tuštinimosi skystomis išmatomis – 10-15 ml/kg kūno svorio. Tiek skysčių duokite, kol vaikutis nustos viduriuoti. Skysčiai, kurių duodate vaikui, turi būti truputį pašildyti, nes šalti gali suaktyvinti žarnų veiklą ir taip pasunkinti būklę.
Jeigu vaikas nori valgyti, duokite jogurto, praturtinto žarnynui naudingomis bakterijomis, kefyro, ryžių, kukurūzų košės, prinokusių bananų.
Jeigu vaikas viduriuodamas dar ir vemia, praleiskite vieną ar du maitinimus.
Viduriuojančiam vaikui savo nuožiūra neduokite vaistažolių, nes tos, kurios tiko vienam, gali netikti kitam.
Be gydytojo leidimo vaikui, ypač kūdikiui, nedera duoti antibiotikų bei kitų vaistų.
Kai viduriuojantis vaikas nenori gerti arba jei matote dehidratacijos požymių, kreipkitės į gydytoją – gali tekti vykti į ligoninę sulašinti skysčių į veną.
Duokite vaikui smektos, šis gamtinės kilmės vaistas ypatingas tuo, kad veikia vietiškai ir iš virškinamojo trakto nepatenka į kraujotaką. Kitaip tariant, jis nevargina organizmo, nes patekęs į virškinamąjį traktą iš jo natūraliu keliu išsiskiria. Smekta nesutrikdo kitų vaistų, skiriamų viduriuojant, įsiurbimo.
7-10 dienų po viduriavimo patartinas skystesnis, lengvai sukramtomas, nekoncentruotas, neriebus, lengviau virškinamas maistas.
Dehidratacijos požymiai
Kai vaikas neteko 3-5 procentų skysčių ir druskų: gleivinės (akys ir burna) pasidaro sausokos, padidėja troškulys, sumažėja šlapimo išskyrimas.
Kai neteko 6-9 procentų skysčių ir druskų: kūdikių didysis momenėlis įdumba, gleivinės tampa sausos, oda vėsi, pilkšvo atspalvio, akys įdubusios, rankos ir kojos vėsios, pakinta elgesys – į aplinką vaikas gali reaguoti sulėtintai.
Kai dehidratacija sunki – netekta 10 ir daugiau procentų kūno skysčių, visi jau minėti požymiai dar stipriau išreikšti.
„Mamos žurnalas“
