Vasarą vaikai viduriuoja dėl „nešvarių rankų ligų“ – taip tradiciškai vadinami bakterijų sukelti viduriavimai, o šaltuoju metų laiku – dėl virusų sukeltų žarnyno infekcijų.
Nekalti viduriavimai
Ne kiekvienas vaiko vėmimas ar viduriavimas yra infekcinis.
Pirmaisiais metais vaikutis gali viduriuoti dėl daugybės priežasčių:
Kūdikio žarnynas dar gležnas, viduriavimą ir vėmimą gali sukelti naujo maisto įvedimas, mišinuko pakeitimas ar net „tikras“ karvės pienas, nes gali būti per riebus.
Kartais mažieji nepakankamai sukramto maistą ar jo suvalgo per daug.
Viduriavimo priežastis gali būti saldikliai, kurie dedami į gaiviuosius gėrimus, saldainius, kramtomąją gumą. Mažam vaikui viduriavimą gali sukelti toks saldiklio (pvz., sorbitolio) kiekis, koks yra kramtomosios gumos ar guminukų pakelyje, didesniame išgerto limonado kiekyje.
Viduriuoti vaikas gali dėl alergijos. Adaptuoti mišiniai (dažnai ir sojos), karvės pienas, morkos, grikiai, šokoladas, citrusiniai vaisiai, žuvis – tai tik alergijas sukeliančių produktų sąrašo pradžia. Sunkiausia alerginį viduriavimą diagnozuoti tik mamos pienu maitinamiems kūdikiams. Alerginis viduriavimas, nutraukus alergeną, praeina per kelias dienas. Jei kartu yra ir bėrimų, odos pakitimai išsilaiko ilgiau nei žarnyno simptomai.
Vyresniems vaikams, rečiau – kūdikiams, pasitaiko karvės pieno netoleravimo atvejų dėl fermento laktazės, skaldančios piene esančius angliavandenius, stokos. Išgėrus pieno, pradeda pūsti pilvą, „gurguliuoja“ žarnynas, suskystėja viduriai, vaikas tampa neramus, skundžiasi pilvo skausmu. Kartais laktazės stoka atsiranda po persirgto infekcinio, dažniausiai rotaviruso sukelto, viduriavimo. Tada nevirškinimo simptomai trunka kelias savaites.
Skirtingai nuo išvardintų viduriavimų atvejų, užsikrėtęs žarnyno infekcijas sukeliančiais mikroorganizmais, vaikutis ne tik viduriuoja, vemia, bet ir karščiuoja.
Vasaros palydovai
Vasarą padidėja „nešvarių rankų ligų“ – taip tradiciškai vadinami tokie bakterijų sukelti viduriavimai kaip salmoneliozė, kampilobakteriozė, dizenterija ir kiti. Kaip kūdikiai gali užsikrėsti bakterinėmis infekcijomis, jei dar nevalgo uogų, geria ir valgo tik virtus produktus? Infekcijos šaltiniu gali tapti pakeltas nuo žemės ir paduotas vaikui nenuplautas čiulptukas ar žaislas, nenuplautos rankos, kuriomis lietėme katę ar šunį.Pavojingi yra nesergantys, bet nešiojantys žarnyne šiuos sukėlėjus žmonės. Jei tokie asmenys, pasinaudoję tualetu, neplauna rankų, infekcija lengvai plinta. Vyresni vaikai ir suaugusieji bakteriniais viduriavimais dažniausia užsikrečia ir per maisto produktus, vandenį.
Virusiniai viduriavimai
Viduriavimų sukėlėjai dažniau būna virusinės kilmės. Žinoma, kad Europoje tarp vaikų iki 3 metų viduriavimo dažnis svyruoja nuo 0,5 iki 1,9 atvejo vienam vaikui per metus. Dažniausias vaikų viduriavimų sukėlėjas yra rotavirusas, ypač tarp vaikų nuo 0,5 iki 5 metų. Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai yra labai maži, o užkrečianti dozė – keliolika virusų, todėl šių infekcijų negalime suvaldyti vien rankų plovimu ar kitomis įprastomis higienos priemonėmis.
Kodėl vieni suserga, kiti – ne
Kūdikių virškinamojo trakto barjerinės funkcijos, kurios apsaugo organizmą nuo žarnyno infekciją sukeliančių mikroorganizmų, dar nesusiformavusios: mažas skrandžio rūgštingumas, nesusiformavusi žarnyno mikroflora. Vaikui gimus, per kelias dienas iš aplinkos ant jo odos ir žarnyne „apsigyvena“ mikroorganizmai. Žarnyno mikroflorą sudaro virš 400 rūšių bakterijų, nuo kurių priklauso ne tik virškinimas, bet ir imuninės sistemos atsakas bei apsauga nuo ligą sukeliančių mikroorganizmų. Jei kūdikis po gimimo sirgo, ilgai buvo ligoninėje, jei buvo dažnai gydytas antibiotikais – žarnyne vystosi disbiozė, sutrinka žarnyne esančių bakterijų balansas. Tai lemia sutrikusį virškinimą, mažesnį atsparumą visoms infekcinėms ligoms ir didesnį žarnyno infekcijos pavojų.
Gimdami kūdikiai iš mamos gauną antikūnų, kurie juos saugo nuo įvairių infekcinių ligų. Nuo 4 mėnesio kūdikiams jų pradeda mažėti, o 6 mėnesį motinos antikūnai visai išnyksta, todėl kūdikiai pradeda sirgti įvairiomis infekcijomis. Persirgus jų organizme atsiranda jau savų antikūnų, ir ligos tampa retesnės. Taip įgyjamas atsparumas – imunitetas. Skirtingoms ligoms jis yra nevienodas. Pavyzdžiui, persirgus rotavirusine infekcija, geras atsparumas ligą sukėlusiai viruso rūšiai išlieka 2 metus. Jei užsikrečiama kita rotaviruso rūšimi – galima susirgti pakartotinai, bet ligos eiga jau lengvesnė, nes jau iš dalies apsaugo pirmos ligos metu atsiradę antikūnai. Šia sistema pagrįstas skiepas nuo rotavirusinės infekcijos. O štai persirgus norovirusine infekcija, bakterinėmis infekcijomis atsparumas būna tik trumpalaikis arba visai nesusidaro.
Kaip išvengti žarnyno ligų:
Prie naujų maisto produktų pratinti lėtai.
Jei žinomas produktas, kuriam vaikas alergiškas – neduoti net mažo jo kiekio.
Plauti rankas prieš ruošiant maistą, maitinant, pasinaudojus tualetu.
Higienos įgūdžius ugdyti nuo kūdikystės.
Laikytis maisto ruošimo higienos, nevalgyti pasenusio maisto.
Gerti tik virintą ar iš butelių vandenį.
Pavojingi viduriavimai
Kūdikiams, vaikams iki 2-3 metų reikėtų gydytojo apžiūros, jei:
Viduriavimas vandeningas, virš 8 kartų per dieną.
Yra nepaliaujamas vėmimas.
Yra sunki gretutinė liga.
Kūdikis jaunesnis, nei 2 mėnesių.
Vaikas pradėjo retai šlapintis.
Svarbu iš karto, vaikui susirgus, pradėti girdyti jį specialiais tirpalais ir laiku pastebėti ryškėjančius dehidracijos požymius.
Tėvams lengviausia pastebėti suretėjusį šlapinimąsi, bet dehidracijos simptomų yra daug: padažnėja kvėpavimas ir širdies veikla, sumažėja seilių ir ašarų kiekis, liežuvis tampa sausas, su apnašu, lūpos sausos, suskeldėjusios, įdumba momenėlis, įkrenta akys, suglemba oda, paspaudus piršto galą, oda pabąla ir tas pabalimas laikosi ilgiau nei dvi sekundes.
Nesvarbu, kokios yra viduriavimo priežastys, būtina atstatyti prarastą skysčio kiekį per 4-6 valandas ir palaikyti reikiamą skysčių ir elektrolitų balansą specialiais geriamosios rehidracijos tirpalais. Didesniems vaikams tiktų sūresni mineraliniai vandenys („Birutė“, „Vytautas“), bet į juos dar reikėtų įberti druskos ir cukraus. Rehidracijai netinka arbatos, gaivieji gėrimai, adaptuotas mišinys. Kol girdomi geriamosios rehidracijos tirpalai, reikėtų nutraukti visą maitinimą, išskyrus motinos pieną.
Tirpalą girdykite po 10-20 ml kas keletą minučių – tai padeda išvengti vėmimo. Jei nepavyksta sugirdyti reikiamo specialaus tirpalo kiekio per pirmas kelias valandas, vaikas toliau vemia, būtina vykti į ligoninę, kur skysčiai bus lašinami į veną.
Jei pavyko atstatyti netektą skysčių kiekį, vaiko būklė pagerėja, jis tampa žvalesnis, pradeda šlapintis, nyksta kiti dehidracijos simptomai. Po 4-6 valandas trukusio girdymo geriamosios rehidracijos tirpalu galima pradėti maitinti įprastu maistu, mišinio keisti nereikia. Nerekomenduojama duoti sulčių, saldumynų, uogų, vaisių (išskyrus bananus, virtus obuolius). Dabar jau tiks visos arbatos (juoda, tradicinės džiovintų mėlynių, ramunėlių, kmynų), košės, sriubos iš daržovių, džiūvėsiai. Vyresniems vaikams reikia riboti keptų, riebesnių produktų, pieno kiekį. Specialaus geriamosios rehidracijos tirpalo reikia ir toliau duoti gerti, tik po kiekvieno vandeningo pasituštinimo ir vėmimo.
„Mamos žurnalas“
