Žiemos virusais vadinamos rotavirusinė ir norovirusinė infekcijos tapo gana dažnu šių dienų palydovu – vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė pastebi, kad vis daugiau pacientų kreipiasi dėl netikėtai kasdienybę apkartinusių virškinamojo trakto sutrikimų. Nors įtemptas gyvenimo ritmas, darbų ir įvairių planų lavina dažną skatina ieškoti lengviausių ir greičiausių būdų suvaldyti šių virusų sukeliamus simptomus, vaistininkė ragina neskubėti – netinkama organizmo priežiūra gali atsiliepti skaudžiai.
Esminiai skirtumai
Visų pirma svarbu žinoti, jog abu virusai plinta labai greitai – užkratas pasklinda per milijardus skirtingų dalelių, o vos kelių jų užtenka tam, kad žmogus susirgtų. Šiais virškinamojo trakto virusais, plintančiais oraliniu-fekaliniu būdu, galima užsikrėsti ne tik per fizinį kontaktą, bet ir per termiškai neapdorotą maistą, nenuplautus vaisius, geriant skysčius iš to paties buteliuko ar puodelio, naudojantis tais pačiais įrankiais, patalyne. Pavyzdžiui, jei sergantis asmuo po apsilankymo tualete deramai nenusiplauna ar nenusidezinfekuoja rankų – virusu užteršiami visi paviršiai, prie kurių prisiliečiama.
„Minėti virusai dažnai painiojami tarpusavyje dėl itin panašios simptomatikos, nes abu gali sukelti pykinimą, vėmimą bei viduriavimą, skrandžio bei pilvo skausmus, raumenų silpnumą, kai kuriais atvejais ir karščiavimą. Tačiau rotavirusu įprastai suserga į darželį ar mokyklą einantys vaikai, o norovirusas dažniau pastebimas tarp suaugusiųjų.
Skiriasi ir tai, kad noroviruso infekcija paprastai trunka ne ilgiau 3 parų, o rotavirusas gali užsitęsti ir 8 dienas, ar, retais atvejais, iki 2 savaičių. Vis dėlto, asmuo tampa viruso nešiotoju kiek anksčiau – infekcija užkrėsti kitus galima dar nė nepajutus pirmųjų simptomų. Todėl dažniausiai, jei vienu iš šių virusų užsikrečia mažieji šeimos nariai, suserga visa šeima, kurios nariai, vėlgi dar to nežinodami, neretu atveju perneša ligos sukėlėjus darbo kolektyvui, laisvalaikio veiklų bendraminčiams “, – paaiškina G. Šimkė.
Kaip neleisti infekcijai nualinti organizmo?
Vaistininkė įvardija, kad nei rotavirusinei, nei norovirusinei infekcijoms nėra specifinio gydymo, tad pacientai savijautą gerina nuramindami nemalonius simptomus, pakankamai ilsėdamiesi ir, svarbiausia, neleisdami nusilpti organizmui. Pasak G. Šimkės, slopinant viduriavimą medikamentais, būtina atkreipti dėmesį į jų veikliąsias medžiagas – jei infekcija yra virusinio pagrindo, patartina vengti vartoti loperamido hidrohlorido preparatų.
„Kapsulės, geriamieji skysčiai ar kitos formos loperamido hidrochlorido preparatai viduriavimą gali sustabdyti itin greitai, kadangi paveikia pačią žarnyno peristaltiką, tačiau tuo pačiu tarsi įkalina viruso daleles organizme – jos nebepasišalina kartu su išmatomis. Užsikrėtus tokio pobūdžio virusais, verčiau vartoti simetikono, diosmektito, aktyvintosios anglies preparatus, kurie veikia šiek tiek kitokiu principu – sujungdami organizmui pavojingas daleles, sukėlusias viduriavimą, ir jas pašalindami besituštinant“, – sako farmacijos ekspertė.
Ji taip pat įvardija, kad viena didžiausių šių infekcijų rizikų yra dehidratacija. Kuo dažniau viduriuojama ir/ar vemiama, tuo greičiau prarandami organizmo skysčiai, su kuriais pašalinamos ir reikalingos medžiagos. Jei pacientą kankina ir aukšta temperatūra, dehidratacijos tikimybė dar labiau ūgteli. G. Šimkė pabrėžia, jog įtariant rotavirusą ar noravirusą, ypač mažiems vaikams, labai svarbu užtikrinti pakankamą vandens bei elektrolitų kiekį organizme.
„Rekomenduojama vartoti specialius elektrolitų ir druskų preparatus, kurie padeda atstatyti prarastą skysčių ir kitų reikalingų medžiagų balansą. Tačiau, net ir vartojant tokius tirpalus, vandens pamiršti nereikėtų – jo patariama išgerti bent porą litrų per parą. O siekiant, kad organizmas iš tiesų pasisavintų naudingas medžiagas, viską patarčiau gerti mažais gurkšneliais, neskubant. Tokiu atveju, organizmas turės laiko pasisavinti tai, ko jam labiausiai reikia“, – triuku dalijasi G. Šimkė.
Pagalbos principai
Vaistininkė primena, kad vemiant ar viduriuojant dėl rotaviruso ar noroviruso, pravartu vadovautis ir esminėmis apsinuodijimo maistu taisyklėmis ir bent jau didžiąją dalį ligos periodo rinktis lengvai virškinamą maistą: švelnaus skonio sultinius, skrebučius, džiūvėsėlius, nesaldintą ryžių košę, troškintą arba virtą liesą mėsą. Vengti reikėtų aštraus, riebaus, greitųjų angliavandenių bei dirbtinių saldiklių prisotinto maisto, pieno produktų, šviežių vaisių bei neapdorotų daržovių, kavos, vaisvandenių.
„Ne tik žiemą, kada labiausiai siaučia rota ir norovirusai, bet visais metų laikais reikėtų kruopščiai rūpintis rankų higiena – jas plauti su muilu ar dezinfekuoti kiekvieną kartą grįžus iš viešųjų erdvių ar gamtos. Auginantys mažus vaikus, kurie dažnai pamiršta rankų higienos taisykles, bei gyvūnus, turėtų dažniau leisti namams išsivėdinti, dezinfekuoti labiausiai liečiamus paviršius, drabužius ir patalynę skalbti aukštoje temperatūroje. Įtariant, kad artimasis užsikrėtė virusu, stengtis laikytis atokiau, nesinaudoti tais pačiais stalo įrankiais, indais, rankšluosčiais. Svarbu stebėti ir savo organizmą – keletą dienų, jei įmanoma, geriau likti namuose, kad jei užsikrėtėme, neperneštume viruso ir kitiems“, – ragina vaistininkė.
G. Šimkė priduria, kad jei net ir vartojant medikamentus, geriant pakankamai skysčių ir laikantis specifinių mitybos taisyklių vėmimas ar viduriavimas nesiliauja ilgiau nei 24 val., o pacientas jaučiasi itin nusilpęs, kūno temperatūra siekia 39 ar daugiau laipsnių, gleivinės atrodo išsausėjusios, pasireiškia raumenų spazmai, taip pat dingsta noras šlapintis – būtina skubi medicininė pagalba, nes tai gali būti dehidratacijos požymiai. Anot farmacijos ekspertės, mažylius reikia stebėti itin atidžiai – jiems skysčių trūkumas gali pasireikšti gerokai greičiau nei suaugusiam asmeniui.
