Pakilusi temperatūra, paraudę skruostai, suskirdusios lūpos ar vangumas – tai tik keletas ženklų, rodančių, kad vaiko organizmui trūksta skysčių. Dehidratacija vaikams daug pavojingesnė nei suaugusiesiems, todėl jau nuo mažens juos reikėtų mokyti ir pratinti gerti vandenį.
Vaikai netenka skysčių daug greičiau nei suaugusieji
„Turbūt kiekviena mama yra pastebėjusi, kad vaikai kartais taip užsižaidžia ar įsitraukia į įvairias veiklas, kad pamiršta ne tik gerti, bet ir valgyti“, – sako vandens someljė ir natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“ įkūrėja Aistė Miliūtė.
Kai vaiko organizmui trūksta skysčių, jis gali jaustis pavargęs, praradęs koncentraciją, gali net vemti, o ištikus šilumos smūgiui, – sukarščiuoti. Dar vienas lengvai pastebimas požymis – paraudę skruostai. Dehidrataciją išduoda ir šlapimo spalva: jeigu jis tamsesnis, vaikui tikrai trūksta vandens. Vyresnius vaikus gali kamuoti galvos skausmai, tačiau ryškiausias požymis – sausos lūpos ir išdžiūvusi burna.
Tai itin aktualu vasarą: karštą dieną būnant lauke ir negaunant pakankamai skysčių, tiek mažesnius, tiek didesnius vaikus gali ištikti karščio smūgis. Ir nors vaikai neblogai ištveria karštį, svarbu, kad jie gautų gerti pakankamai vandens.
Mokslininkai nerekomenduoja vaikams duoti gerti sulčių, limonadų, saldintų pieno gėrimų. Ir ne tik dėl cukraus. Dehidratacija vyksta ne tuomet, kai organizmui trūksta skysčių, o tuomet, kai jam trūksta mineralų. Saldintų gėrimų pagrindas yra distiliuotas vanduo – tai reiškia, kad iš jo pašalinti mineralai. Jeigu vaikas gauna nepakankamai natūralaus vandens, kuriame būtų mineralų, išgėrus limonado, kurio pagrindas – distiliuotas vanduo, organizmas pradeda naudoti mineralus iš kaulų, raumenų ir kitų organų. „Įrodyta, kad ilgalaikis tokių gėrimų vartojimas skatina ir kaulų retėjimą, ir sąnarių skausmus, nes magnio, kalio poreikis augančiam organizmui – didžiulis“, – sako Aistė Miliūtė.
Kiek vandens vaikai turėtų išgerti per dieną, kad augtų sveiki ir guvūs?
Pasak Aistės Miliūtės, vaikams nėra griežtų vandens kiekio normų, be to, tai labai priklauso nuo to, kaip jie auga, ką veikia per dieną, kiek juda, kokios oro sąlygos ir panašiai. Ji patartų vertinti pagal amžių: metų vaikui reikėtų išgerti stiklinę (250 ml) vandens per parą, poros metų – dvi stiklines, trijų – tris ir taip kasmet pridėti po stiklinę, kol bus pasiekti 2 litrai.
O jeigu vaikas nenori gerti vandens?
„Patarčiau su vaikais atlikti eksperimentą: pasodinti du augalus, o tuomet vieną laistyti, o kito ne. Ir stebėti, kas atsitinka. Paaiškinti vaikui, kad be vandens nėra gyvybės, ir jeigu negersi vandens, negalėsi lakstyti, žaisti. Mažus vaikus tai tikrai veikia“, – pastebi Aistė Miliūtė. Be to internete yra nemažai filmukų, kurie vaikams suprantamai parodo, kodėl reikia gerti vandenį.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad vaikai gertų kokybišką vandenį. Vaikams ir kūdikiams tinkamiausias tas, kuriame nėra nitratų ir nitritų.
Vandentiekiais tiekiamo ar buteliuose parduodamo geriamojo vandens normos leidžia tam tikrą nitratų kiekį jame, bet tėvai turėtų žinoti, jog ši norma nustatyta suaugusiam žmogui, sveriančiam 60 kilogramų. Tad auginant mažus vaikus ir vartojant vandenį iš čiaupo, vertėtų kreiptis į vandens tiekėją ir sužinoti, kiek nitratų yra tiekiamame vandenyje, o tuomet įvertinti, ar galima jo duoti vaikams, ir kiek galima.
Lygiai taip pat reikėtų įvertinti ir vandenį, perkamą buteliuose.
Kuo pavojingi nitratai?
„Nitratai skyla į nitritus – labai toksišką medžiagą, kurios formulė panaši į deguonies, todėl organizmas ima painioti – prie kraujo prijungia ne deguonį, o nitritus. Dėl to organizmui pradeda trūkti deguonies. Jeigu suaugusiajam nieko baisaus nenutinka, tai vaiko, o ypač kūdikio, organizmas su tuo nesusitvarko, gali ištikti gyvybiškai pavojinga būklė, vadinamasis mėlyno kūdikio sindromas“, – įspėja Aistė Miliūtė.
Kūdikius auginančios mamos neretai virina vandenį, nes tai vienintelis būdas sunaikinti nitritus. Tačiau tuo pat metu sunaikinami ir visi vandenyje esantys naudingi mineralai. Išeitis – natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“, kuriame nėra nei nitratų, nei nitritų, tačiau jame yra daug vaikams naudingų mineralų. „Akvilė“ yra sertifikuotas kūdikių maistui ruošti tinkamas vanduo, kurio virinti nereikia, nes šis vanduo nėra apdorojamas, nepaveikiamas jokia chemija. Vaikai tai jaučia intuityviai, toks vanduo jiems natūraliai skanus“, – pastebi vandens someljė.
Dar vienas svarbus „Akvilės“ privalumas – tai natūraliai šarminis vanduo, kuris padeda atkurti rūgščių ir šarmų balansą organizme. „Vaikams augant, neišvengsime saldumynų, ledų, sulčių ar limonado. Visa tai rūgština organizmą, tad kas kartą pasilepinus kokiu skanėstu labai pravartu duoti vaikui atsigerti šarminio mineralinio vandens“, – pataria Aistė Miliūtė.
Vandenvietė, iš kurios išgaunamas vanduo „Akvilė“, yra susiformavusi unikalioje Lietuvos vietoje – Dzūkijos nacionaliniame parke. Smėlingas dirvožemis nėra palankus žemdirbystei, todėl tose vietose niekada nebuvo vystoma jokia veikla, niekas netręšė laukų ir į vandenis nepateko nitratai. O kadangi tai dar ir nacionalinis parkas, čia nebuvo ir nebus jokios pramoninės veiklos.
„Nitratų perviršis susidaro tuomet, kai į požeminius vandenis patenka azoto trąšos ir kiti teršalai. Jau seniai nuogąstaujama dėl to, koks užterštas yra požeminis vanduo. Tačiau mes turime unikalią vietą – Dzūkijos nacionalinį parką, kur po žeme saugomi didžiuliai turtai – švarus, neužterštas vanduo. Tuo turtu mes dalijamės su visais, o ypač vaikais. Vaikams tai — geriausia gamtos dovana“, – patikina natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“ įkūrėja Aistė Miliūtė.
Susiję straipsniai
