Nuo žiemos šalčio paraudę skruostai gal ir atrodo žavingai, tačiau šaltis gali būti pavojingas odai – pažeisti paviršinį jos sluoksnį ir taip sukelti odos paraudimą, šerpetojimą ar netgi įtrūkimus. Visa tai gali pasireikšti nemaloniais pojūčiais: odos tempimu, kaitimu ar patinimu. Kad taip nenutiktų, odai reikalinga intensyvesnė apsauga, ir ne tik einant į lauką, bet ir leidžiant laiką namuose.
„Vasarą saugoti odą nuo pakenkti galinčių saulės spindulių jau pamažu įprantame, tačiau nedaugelis supranta, kad tinkama apsauga reikalinga ir žiemą, tik šiuo atveju ne tik nuo saulės, bet ir nuo šalčio. Šalčiui jautriausia yra kūdikių ir mažų vaikų oda, tačiau net ir suaugusieji, turintys riebią odą, turi ją papildomai saugoti. Pačios odos išskiriamų riebalų apsisaugoti nuo šalčio nepakanka, todėl reikalingas papildomas apsauginis barjeras, kurį suteikia riebesni, daugiau lipidų turintys kremai. Jie apsaugo odą nuo nušalimo, nuožvarbų ir sumažina riziką išprovokuoti lėtinių uždegiminių odos ligų, tokių kaip atopinis dermatitas, žvynelinė, veido rožinė, paūmėjimą“, – komentuoja klinikos „Familia Clinica“ gydytojas dermatovenerologas Andrius Jurėnas.
Riebesni kremai – būtini
Pasak gydytojo dermatovenerologo, nėra konkrečios oro temperatūros ribos, lemiančios, kada jau reikalinga papildoma odos apsauga nuo šalčio. Viskas priklauso ir nuo jutiminės temperatūros, nes, pavyzdžiui, pučiant dideliam vėjui, šalčio neigiamas poveikis odai bus kur kas stipresnis.
„Taip pat reikia atsižvelgti ir į kiekvieno žmogaus odos tipą, būklę, esamas odos ligas, nes jei oda yra jautresnė ar sergama kokia nors lėtine odos liga, tai jos priežiūra atšalus orams turėtų būti dar atsakingesnė. Jei odos problemų nėra, pereiti prie šiek tiek riebesnių kremų naudojimo rekomenduojama lauko temperatūrai artėjant žemiau nulio“, – sako jis.
Drėkinamąjį veido kremą žiemą A. Jurėnas pataria naudoti nakčiai, o dienos metu rinktis riebesnį, lipidais praturtintą kremą. Ne išimtis ir žmonės, kurių oda riebi: jie vis tiek turėtų teptis šiek tiek riebesniu kremu, tačiau rinktis tokius, kurie yra nekomedogeniniai – nekemšantys porų. Paprastai ši produkto savybė būna nurodoma ant pakuotės.
„Susiruošus eiti į lauką, likus maždaug 20-30 minučių, svarbu riebesniu kremu pasitepti visas atviras kūno vietas – veidą, ausis, rankas. Yra specialūs, vadinamieji šalčio kremai, kuriuose yra daugiau lipidų, sukuriančių apsauginę plėvelę ir apsaugančių odą nuo žemos temperatūros poveikio, vėjo, nuožvarbų. Jeigu šaltis yra labai didelis, –15-20 laipsnių, ir daug laiko leidžiama lauke, riebų kremą reikėtų reaplikuoti pakartotinai netgi kas kelias valandas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti balzamu patepti lūpų. Grįžus po pasivaikščiojimo lauke ir šiek tiek atšilus, riebų kremą galima nusiplauti drungu vandeniu ir veidą pasitepti įprastai naudojamu drėkinamuoju kremu“, – pataria jis.
Ypač svarbu nuo šalčio saugoti mažų vaikų odą, nes ji yra plonesnė ir jautresnė. Jei šaltis didesnis, nepakanka vien patepti jų veidų prieš išeinant į lauką, pakartotinai tai galima padaryti ir būnant lauke, pamačius, kad skruostai sausėja, parausta. Reikia nepamiršti ir fizinės apsaugos nuo šalčio, visas atviras veido ir kūno vietas kiek įmanoma labiau pridengiant drabužiais: kepurėmis, šalikais, pirštinėmis.
Kartais klaidingai manoma, kad dekoratyvinė kosmetika suteikia odai pakankamai apsaugos, tačiau gydytojas sako, kad šaltuoju metų laiku einant į lauką veidą būtina pirmiausia patepti intensyviai maitinančiu riebesnės konsistencijos kremu ir tik jam įsigėrus naudoti skystą ar birią pudrą, maskuojamąsias priemones ir kita.
Kaip palepinti veido odą po kontakto su šalčiu?
Žiemą grįžus iš lauko veido oda dažnai būna paraudusi, tačiau netrukus raudonis dingsta. Visgi kartais veidą ima perštėti, niežėti, oda atrodo išdžiūvusi, jautri. Nors dažnai žmonės yra linkę tokius simptomus priskirti prasidedančiai šalčio alergijai, gydytojas dermatovenerologas sako, kad veido oda dažniausiai gali būti tiesiog nušalusi.
„Šalčio alergija – tai dilgėlinės forma, kuri pasireiškia dilgėlinės tipo bėrimais šalčiui eksponuojamose vietose gana greitai po kontakto su šalčiu. Bėrimai yra paraudę, iškilę ir labai niežintys. Ši alergija nebūtinai pasireiškia tik žiemą, ji gali kilti ir vasarą, pavyzdžiui, įšokus į šaltą vandenį. Jei tipinių bėrimų ant veido nematyti, vadinasi, oda galėjo kiek pašalti ir jos paraudimas bei kitos reakcijos turėtų netrukus praeiti“, – aiškina A. Jurėnas.
Tokiu atveju jis pirmiausia rekomenduoja nusiprausti veidą drungnu, jokiu būdu ne karštu, vandeniu, naudojant kreminį ar aliejinį prausiklį be alkoholio. Po to būtina patepti veidą riebesniu arba specialiu, regeneraciją skatinančiu kremu, kurio sudėtyje yra pantenolio. Tokios priemonės padeda greičiau atkurti pažeistą odos barjerą.
Jei kelias dienas tepant dermatologinį kremą odos būklė negerėja ar ima prastėti, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą, nes gali būti reikalingas specifinis gydymas.
Dėmesio reikia ir kūno odai
Žiemą dėmesio reikia ne tik veido, bet ir kūno odai, kadangi dideli lauko ir patalpų temperatūrų skirtumai bei šildymo išdžiovintas kambarių oras gali sukelti įvairių problemų: odos jautrumą, išsausėjimą, paūmėjusias odos ligas.
„Žiemą odai kenkia ne tik šaltis lauke, bet ir šildymo sezonas, nes jo metu stipriai sumažėja oro drėgmės lygis patalpose, kyla staigūs kontrastai, kai kambaryje yra +20 laipsnių šilumos, o lauke – minusinė temperatūra. Visa tai skatina greitesnę ne tik veido, bet ir viso kūno odos dehidrataciją, todėl reikalingas papildomas drėkinimas. Visą laiką rekomenduoju papildomai drėkinti tiek aplinką, kad oro drėgmė kambaryje būtų 40-60 proc., tiek odą – išoriškai bei iš vidaus, suvartojant rekomenduojamą paros skysčių kiekį“, – pabrėžia gydytojas dermatologas.
Kalbant apie viso kūno odos priežiūrą šaltuoju metų laiku, reikėtų pradėti nuo teisingo odos valymo ir prausimosi. Pasak A. Jurėno, svarbu labai ilgai neužsibūti vonioje ar duše, vengti praustis itin karštu vandeniu, prausimuisi rinktis aliejinius ar kreminius prausiklius, nenaudoti tokių, kurių sudėtyje yra alkoholio, nes jis papildomai sausina odą. Tas pats galioja ir veido odai – jai netinka prausikliai su alkoholiu arba labai stipriai putojantys, nes tokie yra agresyvesni ir gali dar labiau išsausinti.
Po kiekvieno prausimosi kūno odą rekomenduojama kuo greičiau, per 3-5 minutes, patepti riebesniu drėkinamuoju kremu. Itin tinka riebesnės konsistencijos, lipidais praturtinti odos priežiūros produktai – kremai, balzamai arba tepalai, o lengvesnės tekstūros losjonus vertėtų pasilikti vasarai.
Susiję straipsniai
