Žiemą tenka su vaikais eiti į lauką ir esant šaltam orui. Mamos džiaugiasi, kad grįžus skruostukai būna raudoni kaip padažyti. Kada iš tiesų raudonis yra sveikas, o kada jau rodo odos nušalimą, nužvarbimą? Kaip reikėtų „skaityti“ vaiko kruostukus?
Kodėl šaltyje parausta
Žiemą ilgiau pabuvus gryname ore, skruostai parausta.
Kaip greitai jie paraus, priklauso ne tik nuo temperatūros ir oro drėgmės lauke, bet ir nuo paties žmogaus odos tipo. Visų šviesiaplaukių oda yra jautresnė aplinkos dirgikliams nei tamsiaplaukių. Vėjas ir drėgmė temperatūrą mažina – atvira oda į tai greičiau reaguoja.
Skruostukų paraudimas rodo, kad aplinkos temperatūra dar odos nepaveikė taip, kad susitrauktų poodžio kraujagyslės ir dėl to atsirastų blyškumas, t.y. vienas iš požymių, kad būtina grįžti į namus.
Šaltuoju metų laiku su mažyliu reikėtų per daug nenutolti nuo namų, užtenka pabūti kieme (suprantama, jei gyvenate ne miesto centre…)
Neteisingai daro tos mamos ir močiutės, kurios išvedusios į lauką mažylį šaltuoju metų periodu taip apmuturiuoja, kad tik matyti jo akys. Po visais šalikais, apykaklėmis neįmanoma matyti mažylio veiduko, o tai jau negerai. Šaltuoju metų laiku išsivežus antrojo pusmečio kūdikį ar mažą vaiką į lauką dera nuolat stebėti jo veido odos spalvą.
Koks raudonis laikomas sveiku?
Tuomet, kai jis yra nestiprus, nėra dėmėto paraudimo, tarsi įsidilginimo ir odos patinimo. Kitaip tariant, nėra šalčio alergijos požymių. Kartais skruostai parausta labai aiškiai apibrėžtu kontūru. Dažniausiaitai jau šalčio alergijos požymis.
Ryškiai raudona – nebūtinai sveika
Nereikėtų džiaugtis, jei vaikučio skruostai liepsnoja. Ryškiai raudona spalva gali būti nušalimo arba šalčio alergijos požymis.
Kaip pasireiškia nuožvarbos
Nuožvarbos – dažniausias vaikų odos pakenkimas šaltuoju metų periodu, kai per ilgai užsibūnama šaltame ore. Kad neatsirastų nuožvarbų, negalima prausti veido, kaklo, rankų prieš pat išeinant į lauką.
Oda dažniau nužvarbsta, kai įvyksta staigūs temperatūros pokyčiai. Dažniau nužvarbsta veidas, kaklas, plaštakos, kai mūvima drėgnomis ar šlapiomis pirštinėmis.
Maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus, kai užsižaidžia kieme. Tam, kad išvengtume nuožvarbų, prieš išeinant į lauką, esant drėgnam, vėjuotam orui reikėtų odą sutepti riebiais kremais, tepalu. Atsiradus nuožvarboms, oda pašiurkštėja, šerpetoja, parausta, kartais pamėlynuoja. Netrukus ima niežėti. Visi minėti nuožvarbų požymiai atsiranda, kai su mažyliu grįžtama į namus.
Kuo skiriasi nušalimas nuo nužvarbimo?
Žiemą, net esant –5°C temperatūrai ir pučiant vėjui, galima nušalti veidą. Nušalus oda pabąla, vėliau šilumoje parausta ir patinsta, tampa skausminga. Labiau nušalus gali atsirasti ir vandeningos pūslelės, kurioms trūkus susidaro žaizdelės. Nušalusias vietas skauda.Nušalti gali ne tik veidas.Vaikai iki 3-3,5 metų nesugeba pasakyti, kad šalta. Iki 3-4 metų termoreguliacijos sistema dar ne visai susiformavusi. Nušalimui būdinga:
- nušalusi oda pablykšta, pabąla, pradeda blizgėti;
- prilietus nušalusią vietą juntamas šaltis;
- nesuteikus pagalbos oda įgauna pilką atspalvį;
- pažeistas odos plotas sustingęs tartum vaškinis;
- oda kartais tampa rusvoka, su raudonomis dėmėmis;
- nušalusių rankų, kojų pirštus skauda, jie parausta ir patinsta;
- kartais pažeistose odos vietose atsiranda smulkių pūslelių;
- kojų pirštams tenka iki 60 proc. visų nušalimų; jos gali stipriai nušalti net esant 2-5 laipsniams šilumos, jei bus šlapios, o avalynė ankšta.
Alergiškiems žiemą – didesnė grėsmė
Jei vaiko veidelis yra pažeistas atopinio dermatito (dėl alergijos), žiemą tokiai odai nušalti didesnė grėsmė. Vedant vaikutį į lauką, būtinai jo odelę reikėtų patepti riebiu tepalu, jeigu vaiko gydytojas neskyrė kito tepalo, konkrečiai įvertindamas mažylio odos būklę.
Jautrumas šalčiui išlieka
Reikėtų atminti, kad jei vaikutis jau buvo nušalęs, jautrumas šalčiui išlieka dar ilgai ir pakanka net ir labai trumpą laiką būti lauke, kad odelė nukentėtų.Ji tokia gali išlikti net kelerius metus. Tokia oda yra jautri ne tik šalčiui, bet ir saulės spinduliams – ji greičiau nudega.
Ar galima užgrūdinti
Mamos domisi, ar įmanoma užgrūdinti vaiko skruostukus, pavyzdžiui, kasdien einant į lauką bet kokiu oru. Deja,odos užgrūdinti neįmanoma, tenka saugotis riebiais kremais ir atidžiai stebint vaiko veiduko spalvą.
Namuose žandukai dar ,,dega“
Kartais net grįžus į šiltą kambarį vaiko skruostukai liepsnoja dar ilgai. Taip yra dėl to, kad išsiplečia odos kapiliarai (pačios smulkiosios kraujagyslės).
Nušalo ar nužvarbo
Jei įtariate,kad laukevaikutis galėjonušalti ar nužvarbti,neskubėkite atšildyti odelėsšiltu vandeniu, ją prausti muilu, trinti.
Odą geriau atšildyti kambario temperatūroje šiltu minkšto audinio gabalėliu (skiaute). Nereikia šildyti jokiais kompresais, nes sausa, pašiurkštėjusi oda gali jautriai sureaguoti į vandenį ir staigius temperatūros pokyčius, pvz., padidėti jos paraudimas ir niežėjimas. Kai kambaryje oda atšyla, ją, kol matyti jos pakitimai, 2-3 kartus per dieną reikėtų patepti atsinaujinimą (regeneraciją) gerinančiais kremais.
Po nužvarbimo praėjus kelioms dienoms, pažeistas odos vietas gali imti niežėti. Taip atsitinka todėl, kad dėl uždegimo sutrikusi kraujo apytaka vėl ima gerėti. Kuomet odą niežti, tikslinga vartoti niežėjimą mažinančius vaistus.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
