
Smagu saulėtą pavasario dieną išvažiuoti su vežimuku į lauką. Bet ar žinojote, kad būtent ankstyvą pavasarį galima patirti visą odos pažeidimų skalę – nuo nuožvarbų iki nudegimų saulėje.
Oda pavasarį nusilpusi
Kaip ir visas organizmas, oda pavasarį pasitinka šiek tiek pavargusi, todėl dažnai linkusi į uždegimą. Ją būna paveikęs ilgas permainingas oras, šildymo sezonas, temperatūrų kaita, vitaminų trūkumas. Tai nieko baisaus, nes oda turi savybę atsigauti, juk tą patį sezonų kaitos ritmą išgyvename nuolatos. Vis dėlto dermatologai pataria pavasarį būti atidesniems, labiau atkreipti dėmesį į oro sąlygas: temperatūrą, vėjo greitį, saulės aktyvumą. Pavasario oras mūsų klimato zonoje yra labai permainingas, todėl tą pačią dieną gali reikėti, atrodo, nesuderinamų priemonių, – nuo šalčio ir nuo saulės.
Nužvarbo prie +10
Dėl šalčio kremo aišku, apie tai daug kalbama – net jei temperatūra atrodo visai pavasariška, bet pučia žvarbus ir gūsingas vėjas, jis gali veidą nugairinti, kaip ir žiemos metu. Todėl vėjuotomis dienomis vaikų, o ypač kūdikių, veidukus reikėtų ir toliau tepti šalčio kremu, net jei kalendorius rodo pavasarį.
Mamos irgi turėtų pagalvoti apie savo odos apsaugą. Jos lauke apsaugotos mažiau, negu vaikas, kurį nuo vėjo slepia vežimo stogelis ar specialus dangalas. Ypač svarbu pasirūpinti rankų apsauga – mūvėti pirštinėmis, naudoti odos apsaugai skirtą kremą, kuriuo rankas reikia ištepti prieš einant į lauką. Apsauginė tepalo plėvelė neleis odai sudirgti. Dažniausiai mamų rankų oda yra išsausėjusi, todėl itin pažeidžiama uždegimo, nes retai kuri moteris namuose buities darbus atlieka su apsauginėmis pirštinėmis, oda kenčia ir plonėja nuo indų plovimo, vonių ir klozetų valymo, nuo dažno rankų plovimo, o pastaraisiais pandemijos metais – nuo dezinfekavimo.
Pavasaris ir natūralus „soliariumas“
O kaip dėl saulės apsaugos? Dauguma mamų pasakys, kad tiek ilgai laukė saulės, o su ja – galimybės gauti vitamino D, kad kovo mėnesį jokiu būdu nesiteps saulės kremu, nes tai nesąmonė.
Deja, būtent kovo mėnesį saulės saugotis reikia labiau nei, pavyzdžiui, birželį. Kodėl? Ankstyvą pavasarį saulė kur kas pavojingesnė nei vasarą. Visų pirma todėl, kad oda šaltuoju metų laiku būna baltesnė, turi mažiau apsauginio pigmento. Kai oda labai balta, spinduliai pažeidžia ne tik epidermį, bet ir dermos sluoksnį. Todėl išsiruošus į lauką, reikia tinkamai apsisaugoti ne tik nuo vėjo, šaltuko, bet ir nuo aktyvių ultravioletinių saulės spindulių. Apsauginiai kremai nuo saulės rekomenduojami visų tipų odai, nesvarbu, kokia žmogaus plaukų ar akių spalva, ar juo labiau koks amžius.
Slidininkų įdegis
Pavasarį saulė kenksmingesnė nei vasarą dėl dar vieno veiksnio – spindulių kritimo kampo. Mes galime nė nepajusti, kaip įdegame ar net nudegame. Tie, kurie slidinėja, ypač kalnuose, gerai žino, kad be apsauginio saulės kremo geriau į trasą neiti. Beveik visi iš slidinėjimo kurortų grįžta įdegę veidus, nors oro temperatūra buvo žemiau nulio.
Per dieną saulės poveikis odai kinta, agresyviausia saulė tarp 11–15 val. O juk būtent tokiu metu į lauką išsiruošia mamos su vežimėliais.
Saulės aktyvumas, išreiškiamas UV indeksu, skiriasi kiekvieną dieną, jį nustato hidrometeorologijos tarnybos, o informaciją rasite orų tinklalapiuose. Žemas UV indeksas 0–2, vidutinis 3–5, aukštas 6–7, labai aukštas 8–10.
Kas gali nutikti odai, jei nesisaugosime saulės
Oda gali nudegti. Saulės nudegimai pasimato ne iš karto. Tik po 3–6 valandų oda sureaguoja į gautą spindulių dozę, ir jeigu jų buvo per daug, oda parausta, gali atsirasti net pūslių. Taip gali nutikti, jei mama atsisėdusi ant suoliuko atsuks veidą saulei ir „gaudys vitaminą D“, pavyzdžiui, pusvalandį.
Pirmieji saulės spinduliai gali ne tik nudeginti odą, bet ir išprovokuoti įvairių pigmentinių dėmių atsiradimą. Ant neapsaugotos odos gali išryškėti strazdanos, šlakai, didesnio ploto rudos dėmės. UV spinduliai skatina odos pigmentaciją ypač nėštumo periodu, be to, stabdo kolageno gamybą ir skatina per ankstyvą odos senėjimą.
Kiti odos pažeidimai, kurie gali kilti nesisaugant saulės, – saulės fotodermatozė (gali būti vadinama ir šviesos dermatoze) ir saulės alergija. Pasivaikščioję lauke saulėtą dieną galime pajusti, kaip veidas parausta, pradeda perštėti, „degti“, net patinsta, odą niežti, išberia. Bėrimų gali atsirasti ir ant kaklo ar kitų atvirų saulei kūno vietų.
Lengvi odos pažeidimai kartais gali praeiti ir savaime. Bet dažniausiai, jei dėl bet kurios mūsų aptartos priežasties oda sureagavo uždegimu: ją išbėrė, ji paraudo, pleiskanoja, niežti ar yra patinusi, – tuomet jai jau reikia padėti atsigauti. Medikai uždegimo pažeistai odai prižiūrėti rekomenduoja kremą, skirtą sausos ir uždegiminės odos priežiūrai bei atkūrimui. Jame esantys lipidai maitina odą ir atkuria jos elastingumą (elastinga oda mažiau pažeidžiama), o molekulinis deguonis, išsiskyręs kremą patepus ant odos, slopina uždegimą (raudonis, pleiskanojimas ir niežulys išnyksta) ir atkuria odos ląsteles. Naudojant tokią priemonę, odos uždegimas nuslopsta ir nebesivysto toliau.
Kodėl medikai siūlo uždegimo apimtą odą gydyti, juk galima tiesiog leisti jai atsikurti pačiai? Yra kelios priežastys. Pirmiausia oda turi atmintį. Jeigu netausosite jos ir nepadėsite atsigauti, kitą kartą susidūrusi su dirgikliu (ar tai bus žvarbus oras, ar perteklinis saulės spindulių kiekis), ji gali sureaguoti dar audringiau. Kita priežastis – esant alerginei odos uždegimo kilmei, uždegimas gali įsisiūbuoti ir išplisti. Taip būna atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms, kai, pavyzdžiui, nužvarbus vaidą, bėrimų gali atsirasti ir kitose kūno vietose.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“