Jei Jūsų vaikutis gimė vėlų rudenį ar žiemą, tikėtina, kad saugosite jį nuo žvarbaus oro ir į lauką pirmą kartą išsiruošite po gero mėnesio. Iš tikrųjų kūdikiai, gimę žiemą, yra šiek tiek nuskriausti – jie patenka į sausą šildomą patalpų orą, o lauke jų laukia šaltis ir žvarba. Tačiau vaikai gimsta ir Aliaskoje, beje, nėra jokių duomenų, kad jie ten augtų silpnesnės sveikatos. Taigi jei vaikučio susilaukėte žiemą, nė negalvokite jo iki pavasario laikyti kambaryje. Jei dangus nesimaišo su žeme – laikas į lauką.
Pirmas pasisveikinimas su lauku
Jei vaikutis gimė vasarą, jau trečią dieną jį galima išvežti į lauką. Žiemą į lauką taip greitai nepatariama lėkti. Jei vaikutis silpnesnis, mažo svorio, turi neurologinių bėdų, namuose pabūkite, kol jam sukaks mėnuo. Ypač sunkiai stresą dėl temperatūrų kaitos įveikia neurologiškai silpnesni naujagimiai. Ir pačiam sveikiausiam mažyliui išėjimas į lauką yra tikras įvykis, trikdo nauji garsai, ūžesiai, kvapai. Todėl daugelis gydytojų rekomenduoja žiemą ir su sveikais kūdikiais pirmąjį mėnesį pabūti namuose, tik porą kartų per dieną kūdikį šilčiau aprengti ir iki galo atverti langus.
Prieš pirmą kartą su naujagimiu išeidami į lauką žiemą, atsakykite į šiuos klausimus.
Jei visi atsakymai „taip“, galite eiti į lauką praėjus 10-20 dienų po gimimo:
Lauke šalta, bet sausa, nėra vėjo.
Kūdikis išnešiotas, gimęs laiku.
Kūdikis sveria ne mažiau, kaip 4 kg.
Kūdikis visiškai sveikas tiek fiziškai, tiek neurologiškai.
Ar ne per žema temperatūra
Nenustebkite, kad apklausėlėje nėra užuominos apie oro temperatūrą. Termometro parodymai nėra labai svarbūs, daug svarbesnė vadinamoji „jutiminė“ temperatūra. Pavyzdžiui, jei lauke apie 0 laipsnių, vėjuota ir drėgna, kūnas jaučiasi taip, tarsi būtų minus 10 laipsnių. Ir atvirkščiai – saulėtą, sausą, nevėjuotą žiemos dieną visai nesunkiai ištveriamas ir 15 laipsnių šaltis.
Labiau nei į temperatūrą dėmesį reikėtų atkreipti į vėją. Jis daug pavojingesnis už šaltį. Kartais ir esant pliusinei temperatūrai vėjuotą dieną galima nužvarbti ar nušalti. Be to, mama, stumdama vežimėlį, juda ir net suplunka, o mažylis guli ir nejuda – jis tiesiog grumiasi su vėju ir šalčiu.
Geriau likti namuose:
Pirmąjį mėnesį – kai lauke mažiau nei 5 laipsniai šalčio.
Antrąjį ir trečiąjį mėnesį – kai lauke mažiau nei 10 laipsnių šalčio.
3-6 mėnesį – kai lauke mažiau nei 12 laipsnių šalčio.
6 mėnesių ir vyresniems vaikučiams – kai lauke mažiau kaip 15 laipsnių šalčio.
Kiek ilgai būti lauke
Žiemą pirmomis dienomis reikėtų numatyti labai trumpus pasivaikščiojimus, nuo 15 minučių iki valandos trukmės. Vėliau, kai vaikutis pripras prie lauko, galima vaikštinėti ilgiau. Mažylius gerai veikia ne tik grynas oras, bet ir raminantys, siūbuojantys vežimėlio judesiai. Vyresni kūdikiai smalsiai stebi aplinką, patiria daug įspūdžių (vien ko verta pirmoji pažintis su sniegu!) Gydytojai neramiai konstatuoja dar vieną žieminių pasivaikščiojimų pavojų – kūdikiai, išvežti į lauką, kartu apkeliauja ir prekybos centrus. Natūralu, kad mamos nori pasižmonėti, galų gale – suderinti du darbus: apsipirkimą ir vaiko išvedimą į lauką. Tačiau prekybos centrus galima pavadinti virusų rojumi, be to, šiltai aprengtas kūdikis iš minusinės temperatūros staiga patenka į šiltą patalpą, jo organizmas patiria temperatūrų šoką.
Kur vaikštinėti
Kita pastaba – pasivaikščiojimo maršrutas. Jei vežimėlį stumsite judriomis miesto gatvėmis, vaikučiui ne padėsite, o pakenksite. Įrodyta, kad dideliuose miestuose kūdikio diena, praleista judrioje gatvėje, prilygsta keliolikos cigarečių surūkymui. Tad pasivaikščiojimams ieškokite nuošalesnių vietelių.
Iš bėdos galima vaikutį žiemą migdyti vežimėlyje balkone (jei namas – ne miesto centre, toli nuo gatvės). Tačiau miegas balkone niekada neprilygs malonumui, kurį kūdikis patiria vežamas vežimėlyje, matydamas mamos veidą, jausdamas siūbavimą, stebėdamas aplinką.
Kaip aprengti
Nors ir labai patogu, žiemą mažų kūdikių nenešiokite lauke vaiknešėliuose. Tabaluojančios ir gerai nepridengtos vaiko kojos gali lengvai sušalti. Jei norite lauke pabūti trumpai, vaiknešėlis labai patogu, bet tada jį sekitės po paltu, kad vaikutis būtų pridengtas. Žiemą labai patogūs vokeliai, nes jie šildo iš visų pusių. Dažnai mamos kūdikį labai šiltai apkloja iš viršaus, o jo nugarytė šąla, nes vežimuko dugnas plonas, o čiužinukas irgi mažai apsaugo. Patogūs kombinezonai, kuriuose rankoms yra dvi įmovos, o kojoms – vienas lizdelis. Ten kojelės gali lengvai judėti, nenušalti. Žiemą patariama kūdikį rengti laisvesniais drabužiais, kad kraujas galėtų laisvai cirkuliuoti, reikėtų nepamiršti sluoksniškumo, nes tarp drabužėlių susidaro oro sluoksnis, kuris irgi saugo nuo šalčio.
Tad geriau ne vienas storas megztinis, o 2 ar 3 plonesni pavilkinukai. Šilta kepuraitė kūdikiui būtina, nes mažylis neturi plaukų, kurie suaugusiajam tarnauja kaip apsauginis „kailis“. Taisyklė: „riškite kepurę vaikui tada, kai ir patiems jos reikia“ kūdikiams negalioja.
Jei vaikutis jau vaikšto, apranga dar labiau „sudėtingėja“. Mažylis, aišku, norės žaisti su sniegu, todėl gerai pagalvokite apie pirštines. Paprastos megztos pirštinės greitai peršlampa, rankytės priverstos būti drėgmėje. Nuožvarbos ant rankyčių atsiranda dažniausiai. Vaiko rankos sausėja, pradeda šerpetoti, gali atsirasti ir skausmingų įtrūkimų. Kad taip neatsitiktų, pirkite neperšlampančias impregnuotas pirštines. Geriau, jei jos ilgesnės, saugančios ne tik plaštakas, bet ir riešus.
Labai svarbu ir geri batukai. Ne vieną šeimą apima siaubas, kai pamato batukų kainas – atrodo, miniatiūriniai, kaip lėlės, o kainuoja tiek pat, kiek tėčio batai. Gydytojai pataria – batukams netaupykite. Tikėtina, kad nupirkę pigius, be natūralaus kailio batukus, vaikui parėjus iš lauko ant kojyčių rasite paraudimų – tai ženklas, kad šaltis „įkando“ į kojas. Nuožvarbų gali atsirasti ant pėdų dėl ilgalaikio šalčio ir drėgmės poveikio. Todėl žiemai geriau pirkite puse numerio didesnius batukus, kad vaiko kojytės juose jaustųsi laisvai ir, žinoma, kokybiškus, natūralių medžiagų, neperšlampamus.
Kaip sužinoti, ar vaikui nešalta
Dažnai mamos, norėdamos patikrinti, ar vaikas nesušalęs, čiupinėja delniukus, kaktą. Tikslesnis būdas – smiliumi paliesti kaklą ar užkišti pirštus už apykaklės ir paliesti nugarą. Kai kūdikiui per šalta, jis daug miega, pirštų galai ir lūpos gali būti pamėlynavę. Kai kūdikiui per karšta, jo kakta prakaituoja, veidukas būna paraudęs, jis labiau nori miego, būna apatiškesnis nei įprastai, be priežasties verkia, gali net turėti temperatūros.
Vaikutis daug geriau jausis lauke, jei nebus perkaitintas kambaryje. Tad žiemą, nors ir kaip norėtųsi mažylį aptūloti ir šiltai aprengti, kambaryje stenkitės išlaikyti pakankamai vėsią, apie 20 laipsnių temperatūrą.
Ar vesti į lauką negaluojantį vaiką
Jei vaikutis serga nesunkiai, jaučiasi guvus, galima eiti į lauką. Sloga ir net nežymi temperatūra neturėtų būti kliūtis eiti į lauką. Buvimas lauke, ir kvėpavimas grynu oru daug geriau veikia vaiko gleivines nei sausas patalpų oras. Lauke pabuvę vaikai geriau išsikosėja, geriau valgo ir miega, o tai padeda sveikti.
Kaip apsaugoti odelę
Žiemos bėda – išbertas vaiko veidelis aplink lūpas, vadinamąją čiulptuko zoną. Taip yra dėl to, kad vaikutis lauke čiulpia čiulptuką, seilėjasi, seilės sušąla, dirgina odą. Tas pats atsitiks, jei vaiko burnytę aprišime šaliku. Kartais mamos įsivaizduoja, kad šaliku galima apsaugoti vaiko kvėpavimo takus nuo šalto oro. Per keliolika minučių vilnonis šalikas sudrėksta nuo iškvepiamo oro ir susidaro „šiltnamio efektas“. Drėgna vilna liečiasi prie veiduko odos ir ją erzina. Be to, šalikas veikia kaip šaltas kompresas, atsiranda kur kas didesnis pavojus nušalti odą.
Kadangi šaltis ir sausas oras erzina mažylio jautrią odelę, prieš kiekvieną pasivaikščiojimą patepkite veidelį maitinamuoju apsauginiu kremu. Visiškai netinka įprasti mamos kremai, nes juose yra apie 1/3 vandens, todėl užuot apsaugoję, jie gali dar labiau sušaldyti ir sudirginti odą. Apsauginiais tepalais tepkite visas atviras vaiko odos vietas ir rankytes. Mamoms kyla klausimų, ar reikia vaiko odelę tepti saugančiu nuo šalčio tepalu, jei lauke nešalta – nulis ar net keli laipsniai šilumos? Taip, reikia. Jie saugo ne tik nuo didelio temperatūrų skirtumo, bet ir nuo drėgmės, žvarbos, vėjo.
„Mamos žurnalas“
