Nuožvarbos po kauke – arba 6 punktai, kuris vaikas nužvarbs pirmas

žiema

Lauros Beržanskienės nuotr. LauBer Photography

Visuotinis kaukių nešiojimas tėvams įrodė, kokia didelė klaida būdavo per šalčius aprišti vaiko burną ir nosį šaliku ar į lauką vesti su čiuptuku.

Dabar odos gydytojai pastebi visuotinį „čiulptuko sindromą“ – veido oda po kaukėmis visai šeimai drėksta ir nušąla, prasideda odos uždegimas.

Kaip pasireiškia nuožvarbos?

Nuožvarbos – dažniausias odos pakenkimas šaltuoju metų laiku, kai per ilgai užsibūnama šaltame ore arba būnant lauke nesilaikoma tam tikrų taisyklių. Pagrindinė jų – oda negali būti drėgna. Šalikas ant burnos, čiulptukas ar dabartinis standartas – kaukė – sukuria drėgną terpę ant odos. Drėgmė, esant šaltam orui, odos ląstelėse virsta leduku ir suplėšo jos sienelę. Tokia oda daug greičiau nužvarbsta. Joje prasideda uždegimas: ji parausta, paburksta, pleiskanoja, niežti ar net skauda. Štai dėl ko negalima prausti veido, kaklo, rankų prieš pat išeinant į lauką. Taip pat – prieš einant į lauką negalima tepti odos drėkinamuoju kremu.

Oda dažniau nužvarbsta, kai patiria staigius temperatūros pokyčius, pavyzdžiui, iš gerai prišildytos patalpos žmogus iškart patenka į šaltį. Dažniau nužvarbsta veidas, konkrečiai – skruostai, smakras ir nosis, taip pat kaklas ir plaštakos (šioms tiesus kelias į nuožvarbas – drėgnos pirštinės).

Atsiradus nuožvarboms, oda pašiurkštėja, šerpetoja, parausta, kartais pamėlynuoja. Netrukus ima niežėti. Visi minėti nuožvarbų požymiai atsiranda jau sugrįžus į namus, kai oda atšyla.

Kuo skiriasi nušalimas nuo nužvarbimo?

Nušalimai yra daug stipresni odos pažeidimai. Nušalusi oda pabąla, vėliau šilumoje parausta ir patinsta, tampa skausminga. Labiau nušalus gali atsirasti ir vandeningų pūslelių, kurioms trūkus, susidaro žaizdelės. Nušalusias vietas skauda. Atrodytų, šiais komforto laikais, kai buvimui lauke sukurti termodrabužiai, neperšlampami šilti batai, nušalti turėtų būti neįmanoma. Tačiau vis dar pasitaiko vaikų odos nušalimų, nes 3–3,5 metų vaikas nesugeba pasakyti, kad jam šalta, be to, iki 3–4 metų termoreguliacijos sistema dar ne visai susiformavusi.

Kas nužvarbs pirmas?

Iš tiesų, lauke būnant būreliui vaikų, ne visiems nužvarbs veidukas, net ir esant šaltam, drėgnam oru. Nuo ko tai priklauso?

  1. Labiausiai į dirgiklius reaguoja sausa ir atopiška oda, tad greičiau nužvarbs tas vaikutis, kuris serga atopiniu dermatitu (ar juo sirgo anksčiau).
  2. Labiau „šaltį pritrauks“ mažai judantis vaikas.
  3. Visada mažiau pavojaus nužvarbti odą, jei vaikas sotus ir gerai pagirdytas, kitaip tariant, – pašildytas iš vidaus.
  4. Drabužių, avalynės ir „šalikų ant burnos“ temą jau panagrinėjome.
  5. Šaltis mažiau kabinsis prie odos, jei ji bus sutepta tepalu, kuris sudaro plėvelę, apsaugančią nuo šalčio poveikio.
  6. Šviesiaplaukis vaikas nužvarbs greičiau nei juodaplaukis, nes šviesiaplaukių oda jautresnė aplinkos dirgikliams nei tamsiaplaukių.

Jei įtariate, kad nužvarbo

Jei įtariate, kad lauke vaikutis galėjo nužvarbti, neskubėkite namie odelės šildyti. Tegul ji atšyla pamažu, kambario temperatūroje. Seniau sužvarbusias rankas mums liepdavo palaikyti po karšto vandens srove, dabar to nepatariama, nes sausa, pašiurkštėjusi oda gali jautriai sureaguoti į vandenį ir staigius temperatūros pokyčius, paūmės prasidėjęs uždegimas (paraudimas, pleiskanojimas ir niežėjimas).

Po nužvarbimo praėjus kelioms dienoms, pažeistas odos vietas gali imti niežėti. Taip atsitinka todėl, kad dėl uždegimo sutrikusi kraujo apytaka vėl ima gerėti.

Kai kambaryje oda atšyla, ją, kol matyti pakitimai, 2–3 kartus per dieną reikėtų patepti odos atsinaujinimą gerinančiais kremais.

Kai skruostų paraudimas švelnus, nėra dėmių, panašių į įsidilginimą, nėra odos patinimo, pleiskanojimo, šerpetojimo, – galima manyti, kad tai sveikos odos reakcija į oro permainą. Tačiau jeigu vaiko odoje pastebite nors vieną ankščiau išvardintų požymių, ją reikia gydyti, nes tai – uždegimo požymiai.

Nuožvarbų prevencija

žiema

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Svarbiausia nuožvarbų prevencija – gydyti sausą, atopišką odą. Net jei nematyti odos pakitimų, bet vaiko oda sausa ar vaikui nustatyta atopinė odos būklė, reikia ją kelis kartus per dieną patepti malšinančiu uždegimą odoje kremu su molekuliniu deguonimi. Tokia prevencija patariama ne šiaip sau: odos uždegimas gali prasidėti ūmiai ir su didele jėga, pakaks vieno „neteisingo“ pabuvimo lauke. Uždegimas paprastai prasideda nuo skruostų paraudimo, o po to išplinta po visą kūno odą – oda dar labiau sausėja, pleiskanoja, niežti. Pradėjus vaikui kasytis, į pažeistą odą įnešami infekcijos sukėlėjai, o tai jau gali būti rimtos odos ligos pradžia.

Pastebėta, kad oda turi atmintį nuožvarboms – kartą nužvarbus, oda tampa jautresnė šalčiui, ir kitą kartą nužvarbs greičiau ir stipriau. Toks padidėjęs jautrumas šalčiui gali likti net kelerius metus.

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“

Susiję strapsniai

 

Žymos: , , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


4 + = septyni

Kitos temos: