Konsultuoja Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, Europos Komisijos Europos mokyklos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė.
Rašyti ranka naudinga
Rašymas ranka yra vienas iš išskirtinių žmogaus gebėjimų.
Atvirlaiškių, asmeninių sveikinimų rašymas ranka – kaip vienas svarbiausių asmeninio dėmesio parodymo ir pagarbos ženklų – Vakarų Europos valstybėse išlikęs iki šiol. Kad tai reikšmingas žmogaus gebėjimas, liudija ne tik pedagogikos, psichologijos, neuromokslo, bet ir raumenų vystymosi tyrimai. Tačiau pastaruoju metu diskutuojama, ar verta mokytis rašyti ranka.
Ranka ar klaviatūra?
Aplinka ir gyvenimo tempas vis dažniau rašymą ranka keičia spausdinimu. Dėl šios priežasties suaugusiųjų aplinkose dažnai išnyksta rašymas ranka arba ši praktika taikoma kur kas rečiau nei spausdinimas klaviatūra. Sakoma, kad tai rodo visuomenės transformaciją, kurioje žmogus labiau remiasi mašina. Tačiau… ši priežastis nereiškia, kad asmuo neturi mokėti rašyti ranka. Kuo skiriasi mokymasis rašyti ranka nuo mokymosi rašyti klaviatūra? Abiem atvejais mes mokomės rašyti. O tai jau gerai, nes tai reiškia, kad kalbą paverčiame rašytiniu tekstu. Jeigu paanalizuotume abu rašymo būdus, pastebėtume skirtumus tarp rankomis atliekamų veiklų. Kai rašome ranka, tai daro tik viena ranka, o spausdiname tekstą, t.y. rašome klaviatūra, – abiem rankomis. Rašymą dešine ranka valdo kairysis smegenų pusrutulis, o rašymas klaviatūra reikalauja suderinto veikimo abiem rankomis, todėl reikia siųsti informaciją ir į dešinį pusrutulį, kad būtų galima tinkamai valdyti kairę ranką. Todėl rašant klaviatūra informacija dalijasi abu smegenų pusrutuliai.
Kai kalbame apie suaugusį žmogų, matome, kad jis yra įvaldęs abu rašymo būdus (ir rašymą ranka, ir klaviatūra).
Kai kalbame apie mažą vaiką, reikia suprasti, kad vaiko smegenys vystosi, todėl visi stimulai ir visos veiklos jiems yra labai reikšmingos. Jeigu vaikas nesimokytų rašyti ranka, manoma, kad tai darytų įtaką vaiko pažintiniams gebėjimams. Rašymas klaviatūra irgi naudingas vaiko smegenų veiklai, nes veiklos procesas skirstomas tarp abiejų smegenų pusrutulių. Vadinasi, geriausiai mokytis rašyti ir ranka, ir klaviatūra. Tokiu atveju bus įvaldyti reikiami rašymo būdai.
Kodėl svarbu mokytis rašyti ranka?
Galima sakyti, kad rašymas yra dažniausiai pasikartojanti ir svarbiausia jutiminė-motorinė žmogaus gyvenimo veikla ir patirtis. Žinoma, kad rašymas svarbus ir vizualiam suvokimui. Kai mokomės rašyti, rašymo judesys padeda įsiminti raidės ar kito simbolio formą ir judesį. Kai žiūrime į raides, ši veikla suaktyvina ir regimąjį, ir jutiminį pojūtį smegenyse. Ši dviguba pažintinė stimuliacija leidžia žmogui įvardyti raidžių pavadinimas. Tad, jei nebegalime rašyti ranka, mūsų galimybės atpažinti raides mažėja.
Prancūzijoje buvo atlikti eksperimentai su ikimokyklinio amžiaus vaikais, kai vienos grupės vaikai raides tik spaudė klaviatūra, o kiti – rašė ranka. Po trijų savaičių, kai vaikų buvo paprašyta vizualiai atpažinti išmoktas raides, tie, kurie mokėsi jas rašyti ranka, geriau atpažino raides ir jas įvardijo nei tie, kurie mokėsi tik spausdinti klaviatūra.
Žinoma, tarp rašymo ranka ir rašymo klaviatūra yra svarbus skirtumas: pirmasis yra nepriklausomas nuo bet kokių technologijų, ir net jei neturime elektros ant bet kokio popieriaus lapo ir bet kokia rašymo priemone galime parašyti tai, ką galvojame, kas yra svarbu. Kai rašome su skaitmeninėmis priemonėmis, akivaizdu, kad labai greitai galime pasiekti daug žmonių, tačiau esame labai priklausomi nuo energijos šaltinio ir technologinio įrankio.
Yra nuomonių, kad skaitmeninės technologijos labai greitai pasensta, todėl vaikams nuo pat mažens nebūtina mokytis jomis dirbti, nes kiekvienas vaikas, turėdamas gerus pagrindinius skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimus, visuomet galės perkelti juos į skaitmeninius įrankius.
Kita aspektas – planšetiniai kompiuteriai, telefonai yra labai neatsparūs, bijantys smūgių, todėl maži vaikai dažnais atvejais tik trumpą laiką gali jais sklandžiai naudotis, o ir programinė įranga nuolat sensta, reikalauja papildomų investicijų, todėl ir dėl šios priežasties tokių darbo būdų perėmimas reikalauja didelį finansinių investicijų. Be to, rašymas ranka padeda išmokti kalbos struktūrą, rašybos taisykles, padeda ir mokytis skaityti, nes matome ir mintyse tariame reikiamus garsus.
Kodėl svarbu mokytis piešti, spalvinti, lankstyti ar karpyti?
Specialistai pastebi, kad vis dažniau vaikams sunkiai sekasi išlaikyti pieštuką ilgesnį laiką, paimti jį taisyklingai, rašyti susikaupus ir dailiai.
Rašymas gali būti per greitas ir sunkiai įskaitomas arba per lėtas ir varginantis.
Taisyklingai rašyti trukdo ir netinkama kūno padėtis.
Prie rašymo ranka sunkumų galima priskirti ir per ilgą sėdėjimą prie planšetinių kompiuterių ar kitokių įrenginių. Tad reikėtų prisiminti klasikines ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklas, tokias kaip spalvinimas, lankstymas, kirpimas ar piešimas.
Jei vaikas neužsiima rankų darbo veiklomis, gali kentėti nuo nerangumo ir dėmesio sutrikimų.
Dėl per dažno jutiminių ekranų naudojimo vaikai gali susidurti su pirštų raumenų neišsivystymo problemomis, pavyzdžiui, vaikas nesulenkia pirštų taip, kad galėtų laikyti pieštuką.
Rašymas ranka yra sudėtingas procesas, kuris prasideda nuo peties ir baigiasi smulkiais pirštų judesiais.
Reikėtų vaikus pratinti prie taisyklingos sėdėsenos, tinkamos kūno padėties, parodyti, kaip tinkamai paimti bet kurią rašymo ar piešimo priemonę.
Vaikas galėtų dažnai piešti, karpyti ar spalvinti. O tik vėliau, kai gebės tinkamai laikyti rašymo priemonę, reikėtų mokytis kopijuoti vieną ar kitą spausdintinę raidę. Tai reikėtų daryti ikimokykliniame amžiuje, tik tokios veiklos turėtų trukti neilgai, po 10–15 minučių, kol vaikas gali išlaikyti dėmesį. Kad vaikas būtų pasirengęs rašyti mokykloje, įvairių rankų žaidimų ir kitokių veiklų reikėtų atlikti namuose dar iki mokyklos.
Kaip galime pagerinti vaikų mokymąsi?
- Sistemingai lavinkite vaiko ranką ikimokyklinio ugdymo grupėje.
- Pradinėse klasėse mokykite vaiką tinkamai naudotis klaviatūra ir toliau mokytis rašyti ranka.
- Dažnai su vaikais parašykite tuos žodžius, kuriuos jie turėtų įsiminti, kuriuos rašydami vis suklysta.
- Naudokite juodraštį kaip priemonę laisvam minties konstravimui, o vėliau perrašykite tekstą.
- Padarykite rašymą kolektyvine veikla. Šeimoje tokioje veikloje galėtų dalyvauti visi šeimos nariai.
- Skatinkite mokinius ranka rašyti/kurti įvairius tekstus, kai mokosi visų dalykų turinio.
- Teksto kūrimo ir rašymo ranka veiklą derinkite su kitokiomis veiklomis/užduotimis.
- Kartais vietoj rašymo ranka naudokite skaitmenines technologines priemones šiai veiklai atlikti.
- Naudokite vaikų spalvinimo, piešimo, karpymo, lankstymo, rašymo praktiką namuose.
- Raginkite visus mokytojus daugiau dėmesio skirti vaikų rašymo ranka veikloms.
„Mamos žurnalas“
