Kas bendro tarp vaiko piešinių ir skalbinių segtukų. Ergoterapeutė – apie piešimo raidą

 Ergoterapeutė Evelina Puidokaitė

Ergoterapeutė Evelina Puidokaitė

Kelias iki pirmojo piešinio yra netrumpas. Kiekvienas bandymas paimti pieštuką – jau mažas žingsnelis pirmyn. Ir ne tik meno keliu – juk piešimas padeda raidai.

Konsultuoja Ergoterapeutė Evelina Puidokaitė,  @vaiku_ergotarapija

Piešia tik stiprūs

Ar kada nors pagalvojote, kad piešimas yra fizinis darbas? Mažam vaikui – tikrai taip, nes reikalauja įvairiausių raumenų jėgos.

Prieš pradedant vaikams piešti turėtų būti išlavinti šie įgūdžiai:

Rankos ir pirštų jėga: gebėjimas įtempti reikiama jėga rankos ir pirštų raumenis, tam, kad kontroliuotų judesius laikydami pieštuką.

Piešimo priemonės suėmimas: tai, kaip laikoma piešimo priemonė. Efektyviai laikomai priemonei sunaudojama mažiau energijos, todėl vaikas pavargsta mažiau ir ilgiau gali piešti.

Abipusė rankų integracija: gebėjimas naudoti abi rankas vienu metu, kai viena ranka yra pagrindinė, pavyzdžiui, dominuojanti ranka laiko ir judina pieštuką, kai tuo tarpu kita ranka prilaiko popieriaus lapą.

Viršutinės galūnės jėga: peties jėga ir stabilumas, leidžiantis kontroliuoti dilbio, riešo ir pirštų judesius piešiant.

Vizualinis suvokimas: galvos smegenų gebėjimas interpretuoti ir suteikti prasmę pamatytiems vaizdams.

Dominuojanti ranka: vienos rankos naudojimas atliekant kasdienes užduotis.

Pirštų atskyrimas: nykščio, smiliaus ir vidurinio pirštų naudojimas, atskirai nuo ketvirto ir penkto pirštų, kurie reikalingi stabilizuoti delną ir kitus pirštus.

Pirmiausia išmokykite vaiką taisyklingai laikyti pieštuką:

Pieštukas remiasi į vidurinį pirštą.

Rodomasis pirštas laiko pieštuką viršuje.

Nykštys laiko pieštuką kairėje pusėje.

Visi trys pirštai yra šiek tiek suapvalinti.

Rodomasis pirštas gali lengvai pakilti, o pieštukas neturėtų nukristi.

Bevardis ir mažylis gali būti delno viduje arba laisvai gulėti ties nykščio pagrindu.

Stipriai nespauskite pieštuko!

Pratimai su servetėle

Suimti ir laikyti pieštuką vaikui nėra paprasta. Pasitreniruokite su servetėle.

Kai vaikas išmoksta daiktus suimti tik trimis pirštais, nebūtinai jis taisyklingai suims ir laikys pieštuką – jis norės suimti ne taip, kaip turėtų, bet tap, kaip jam patogu. Taip yra dėl to, kad sunku kontroliuoti mažųjų rankos raumenų judesius. Nesijaudinkite, šiam įgūdžiui išlavinti reikia tik laiko ir mankštos.

Paimkite servetėlę ir padalykite ją per pusę. Jei paimsite visą, ji bus per didele mažo vaiko rankai. Todėl naudokite pusę.

Būtinai užspauskite servetėlę bevardžiu ir mažuoju pirštu.

Po to galite paprašyti vaiko paimti rašiklį ar pieštuką kitais trim pirštais. Prisiminkite, kad servetėlė turi likti užspausta rankoje.

Nors servetėlė suspaudžiama mažuoju ir bevardžiu pirštu, vaikas gali puikiai išlaikyti rašiklį ar pieštuką.

Kodėl reikia pieštuką laikyti taisyklingai

Vienas iš svarbiausių aspektų, turinčių įtakos piešimui ir rašymui, –priemonės laikymas. Jau tuomet, kai mažylis pradeda griebti ir laikyti daiktus delne, jis mažais žingsneliais artėja prie to momento, kai paims pieštuką.

Pradedantys piešti vaikai dažniausia visu delnu laiko pieštuką kumštyje. Jeigu laiku nepastebėsime, ateityje gali susiformuoti įprotis netaisyklingai laikyti pieštuką/rašiklį, dėl to vėliau gali nukentėti mokymasis.

Pagrindinis suaugusiojo uždavinys „mokymosi“ laikotarpiu – stebėti, ar vaikas tinkamai fiksuoja piešimo priemonę. Tai yra, turite stebėti teisingą pirštų padėtį. Jei pastebite, kad pieštukas vėl netinkamai laikomas, paprašykite vaiko nustoti piešti ir iš naujo paimti pieštuką.

Piešimas ir pieštukai

Kad vaikui būtų lengviau laikyti, piešimui naudokite mažus kreidos gabaliukus. Tokius gabaliukus laikyti kumštyje nepatogu, tad vaikas pasiims kreidelės tiek, kiek reikia piešimui.

Galite naudoti specialius storus trikampius pieštukus. Toks pieštukas „priverčia“ laikyti jį iš trijų pusių.

Gerai, jei pieštukai minkšti. Jie palieka žymę popieriuje be stipraus spaudimo. Tai gali būti vaško ir plastikiniai pieštukai, vandens pieštukai.

Kai nusibosta piešti tik ant lapo, puikiai pasiteisina magnetiniai labirintai, kurie lavina ne tik loginį mąstymą, bet ir taisyklingą rašymo priemonės laikymą.

Kad būtų įdomiau, pieškite ant neįprastų paviršių (įmaučių), kurias lengvai galėsite nuvalyti.

Piešimas – rašymo pradžia

Prieš pradėdamas rašyti, vaikas pirmiausia turi išvystyti tam tikrus rašymui reikalingus įgūdžius. Šie įgūdžiai prasideda nuo mokėjimo laikyti ir naudoti pieštuką, piešti, kopijuoti ir spalvinti. Vaiko pasirengimas rašymui įvertinamas pagal tai, kokias figūras jis geba nukopijuoti.

2–3 m. – imituoja horizontalų, vertikalų brūkšnį, apskritimą.

3–4 m. – nukopijuoja horizontalų, vertikalų brūkšnį, apskritimą; moka nukopijuoti pliusą, pasvirusią liniją ir kvadratą.

4–5 m. – nukopijuoja pliusą, kvadratą, pasvirusią liniją, X, trikampį.

Kada vertėtų sunerimti?

Lyginant pagal amžių, vaikas keistai suėmęs piešimo ar rašymo priemonę.

Kyla sunkumų kontroliuojant priemonę, kai vaikas spalvina, piešia ar rašo.

Situacijose, kai reikia paimti daiktą pirštais, vaikas naudoja visą delną.

Labai greitai pavargsta piešdamas, spalvindamas ar rašydamas.

Netvarkinga ir/ar lėta rašysena.

Spalvinimo metu sunkiai laikosi linijų.

Piešdamas, spalvindamas ar rašydamas smarkiai spaudžia rašymo priemonę.

Sunku koordinuotai naudoti abi rankas, kai to reikalauja atliekama veikla.

Pagal amžių nesugeba nukopijuoti pasirengimo rašymui figūrų.

Vengia veiklos, kurios metu naudojama piešimo ar rašymo priemonė.

Pastebėjus vieną ar kelis šiuos požymius, vertėtų stebėti vaiką. Jeigu vaikui vis dar sunku atlikti tam tikras veiklas ir problema neišnyksta, tuomet, reikėtų pagalvoti apie konsultaciją su ergoterapeutu.

Veiklos, kurios pagerina piešimo, o vėliau rašymo pasirengimo įgūdžius:

Skalbinių segtukų segiojimas.

Įvairaus dydžio sagų/karoliukų vėrimas ant vielutės/raištelio.

Lipdymas iš plastilino.

Geometrinių figūrų kirpimas žirklėmis, jų spalvinimas, klijavimas.

Smulkių daiktų pakėlimas pincetu.

Piešimas ar spalvinimas prie stalo, ant žemės, prie sienos ir t.t.

Kasdienės veiklos, kurios pagerintų pirštų jėgą, pvz. dėžučių atidarymas, dantų pastos uždėjimas ant šepetėlio.

Pasirengimo rašymui figūrų kopijavimas.

Pirštų žaidimai, šešėlių teatras.

Įvairūs rankdarbiai.

Konstravimas: lego, dėlionės ar kiti konstrukciniai žaislai.

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję strapsniai

 

Žymos: , , , , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


du + = 10

Kitos temos: