Kodėl mes už žaidimėlius? Žaidimai tobulina kūdikio gebėjimą mąstyti, suprasti, bendrauti, pažinti, kurti prisiminimus, įsivaizduoti ir išsiaiškinti, kas bus toliau.
Jau skaitėte, kaip žaisti su 1–3, 4–6 ir 7–9 mėnesių kūdikiais. O kaip žaisti su 10–12 mėnesių kūdikiu?
Kaip žaisti su 0–4 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 4–6 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 7–9 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 10–12 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 10–12 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA
Kaip žaisti su 12–18 mėnesių vaikais, skaitykite ČIA
Kaip žaisti su 1,5–2 metų vaikais, skaitykite ČIA
Kaip žaisti su 2–3 metų vaikais, skaitykite ČIA
Jie tokie skirtingi
10–12 mėnesių kūdikis nenustygsta vietoje. Jis juda apie daiktus juos vartydamas, stumdydamas, daužydamas, nes dar negeba gerai laikyti pusiausvyros. Aplinką tiria ją liesdamas, ragaudamas, purtydamas. Nedrauskite, neribokite kūdikio judesių, nebent daro ką nors pavojingo.
Kiekvienas kūdikis tobulėja savo tempu. Vienas greičiau įsisavina kokį nors įgūdį, kitas lėčiau. Vienam kūdikiui bet kokio įgūdžio išmokimui reikia pagalbos daugiau, kitam mažiau. Vienam mažyliui geriau patinka ramūs žaidimai – jis gali ilgai dėlioti dėžutes vieną į kitą, o kitas nori nuolat judėti su kamuoliu ar stumdyti mašinėlę.
Tokio amžiaus kūdikiams atsiranda noras žaisti su partneriu – tad žaiskite su mažyliu, jam „vadovaujant“, tiek laiko, kiek jis norės. Jis jau gali pasakyti „ne“ ir pasitenkinimą išreikšti ištardamas „ah“ – į šias replikas atitinkamai reaguokite.
Jūsų kūdikiui patiks
Lobių dėžių, stalčių, kibirų tyrinėjimas. Tegul vieną dieną tyrinėja įvairaus šiurkštumo, spalvų, formų medžiagos didokų švarių skiaučių, pirštinių, kojinių, kepurių dėžę, kitą dieną – savo drabužėlių stalčių, trečią – žaislų dėžę, ketvirtą – kibirą gamtos gėrybių (akmenukų, šakelių, lapų), penktą dieną – virtuvės rakandų stalčių ir pan. Tą patį lobių dėžės turinį tyrimui galite pasiūlyti 2–3 kartus per savaitę.
Žaidimas „kū–kū“. Taip vadinami visi žaidimai, kai vaikas nemato objekto, bet žino, kad jis egzistuoja, ir jo ieško.
Paslėptų žaisliukų radimas. Paplokite ir nusišypsokite, kai kūdikis suranda mėgstamą žaisliuką. Išlikite ramūs, jeigu mažylis įniršta, supyksta beieškodamas žaislo.
Tešlos minkymas. Į nedūžtamą dubenį įdėkite minkštos, tačiau ne skystos tešlos. Parodykite, kaip kepti pyragėlius, padaryti rutuliukus, lazdeles.
Žaidimai su plastikiniais buteliais. Tai turėtų būti tvirtai užsukti įvairių daikčiukų pilni buteliai, kuriuos vartant pakinta turinio forma. Tinka į butelius dėti pupeles, sagas, smėlį.
Žaidimai su lėlėmis. Parodykite lėlių kūno dalis – akis, nosį, lūpas, rankas, kojas. Paprašykite, kad parodytų kūdikis. Tai tikrai mielas ir visoms kartoms žinomas žaidimas „kur akytė, kur nosytė“.
Stumiami žaislai. Tinka stumiamas vežimėlis (stumdukas) su žaislų dėže į kurį įsikibus galima atsistoti, žengti kelis žingsnius.
Judantys žaislai. Pavyzdžiui, už virvutės traukiamos mašinos, vežimėliai.
„Piešimas“. Įvairių linijų braukymas ant popieriaus lapo, o kai mama nemato, – ten kur pakliuvo.
Žaidimas „atversk, sudėk, išimk“. Tiks įvairaus dydžio, formos ir spalvų dėžutės, indeliai sudedami ir išimami vienas iš kito.
Žaidimai su kamuoliu. Taip pat – balionais ir muilo burbulais.
Senų žurnalų „skaitymas“ – plėšymas.
Knygelių vartymas. Net ir labai aktyvūs kūdikiai mėgaujasi knygelių vartymu ir skaitymu sėdėdami ant mamos kelių. Tegul mažylis varto knygelę. Kai pirštuku parodys į kokį nors paveiksliuką, paaiškinkite, ką jis mato, lėtai ir aiškiai ištardami žodžius. Reguliarus kasdienis knygelių skaitymas padeda lavinti kūdikio pažinimo įgūdžius.
Aukščiau padėtų žaislų siekimas. Kai kūdikis pradės stovėti ir žengti pirmuosius žingsnius, ant sofos, fotelio, kiek tolėliau nuo krašto, padėkite jį dominančių žaislų, kuriuos jis galėtų atsistojęs ir ištiesęs rankutę pasiekti ir pasimėgauti savo gebėjimu.
Garsų išgavimas ir klausymasis. Prieš sėdintį mažylį padėkite kelis vaikiškus būgnus ir parodykite, kaip mušant juos išgaunamas garsas. Būgnus galite pakeisti įvairaus dydžio metaliniais dubenimis, metaliniu ir mediniu šaukštais. Kūdikiui žaidimas patinka, nes kiekvienas garsas priklauso nuo „muzikanto“.
Skirtingų objektų pažinimas. Priešais sėdintį kūdikį padėkite dubenį, obuolį, kriaušę arba morką ir kopūstą ir pan. Pasirinkite obuolį, sakykite „Tai obuolys“ ir įdėkite į dubenį. Paimkite kriaušę, sakykite „Tai kriaušė“ ir įdėkite į dubenį. Dabar paprašykite kūdikio parodyti obuolį. Kūdikis nedelsdamas parodys obuolio link – nusišypsokite, pamyluokite kūdikį. Tą patį pakartokite su kriauše.
Reagavimas į kūdikio „kalbą“. Tai sustiprins kūdikio kalbos, bendravimo įgūdžius ir leis jam pasijusti „išgirstam“, mylimam ir vertinamam. Su kūdikiu kalbėkite aiškiai, nuotaikingai, keisdami balso intonaciją, rodykite įvairias grimasas.
Valgymas. Kūdikis valgymą supranta kaip žaidimą. Leiskite mažyliui pačiam save maitinti taip, kaip jis sugeba, nepriklausomai nuo to, kad daug maisto į burną gali ir nepatekti.
„Mamos žurnalas“
