Kodėl mes už žaidimėlius? Žaidimai tobulina kūdikio gebėjimą mąstyti, suprasti, bendrauti, pažinti, kurti prisiminimus, įsivaizduoti ir išsiaiškinti, kas bus toliau.
Kaip žaisti su 0–4 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 4–6 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 7–9 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 10–12 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.
Kaip žaisti su 10–12 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA
Kaip žaisti su 12–18 mėnesių vaikais, skaitykite ČIA
Kaip žaisti su 1,5–2 metų vaikais, skaitykite ČIA
Kaip žaisti su 2–3 metų vaikais, skaitykite ČIA
Kaip žaisti su 12–18 mėnesių kūdikiu?
Dauguma 12–18 mėnesių vaikų pradeda žygį į nepriklausomybę. Daugelis jų žengia pirmuosius žingsnius ir taria pirmuosius žodžius. Pradeda suprasti, ko iš jų norima, ir vykdyti nesudėtingus prašymus. Jie vis dar nesuvokia, kas yra savisauga, vieno ar kito veiksmo pasekmės, kas galima, kas negalima, todėl visada būkite šalia žaidžiančio vaiko ir atidžiai jį stebėkite.
Kad ir ką veikdamas mažylis vis labiau ir labiau nori būti savarankiškas. Šį jo norą visapusiškai skatinkite. Kasdien pasiūlykite įvairių žaidimų, nes 12–18 mėnesių vaikai negali ilgą laiką susikaupti vienai veiklai. Metinukas geriau jaučiasi, kai pasyvų žaidimą keičia judrus.
Jūsų dėmesiui – metinuką lavinantys žaidimai.
Knygelių skaitymas. Dabar galite tapti interaktyvesni. Kiekviename šiam amžiui skirtos paveikslėlių knygos puslapyje gausu dalykų, su kuriais galima patikrinti vaiko žinias. Tiesiog rodykite tai, ką matote paveikslėlyje, ir kelis kartus pasakykite, kas tai yra. Vėliau paprašykite – parodyk tą ir tą, paklauskite, kas tai – taip mažyliui padėsite išmokti įvairių žodžių.
Daiktų savybių pažinimo mokymas. Tai žinių apie daiktų spalvas, formą, tekstūrą, paskirtį perteikimas. Psichologai ir pedagogai rekomenduoja pirmiausia pradėti diegti pagrindines spalvas: geltoną, raudoną ir mėlyną, tada pridėti antrines spalvas: žalią, violetinę ir oranžinę. Savo namuose ieškokite bet kokių tos pačios spalvos daiktų, kurie galėtų būti įdomūs mažyliui, bet saugūs žaisti. Geriausia rinkti skirtingos tekstūros ir dydžio objektus. Keletas idėjų: juostos, virtuvės reikmenys, kaladėlės, knygos, įvairios paskirties popierius, žaislai, kamuoliai, puodeliai. Kasdien vaiką supažindinkite su skirtingais objektais, juos parodydami, pasakodami, leisdami pažaisti. Taip mokysite spalvų, judesių tikslum
Namų tyrinėjimas. Patariama vaikščiojančiam ir siekiančiam savarankiškumo mažyliui leisti tyrinėti jam saugius namus. Pasiekiamose ir atidaromose spintelėse, stalčiuose neturi būti dūžtančių, aštrių, iki 4 cm skersmens daiktų, jokių namų valymui skirtų priemonių. Šiukšlių dėžė irgi turi būti nepasiekiama. Leiskite susipažinti su daržovių krepšeliu, pvz., kai gaminate pietų patiekalą. Šalia daržovių padėkite nedūžtantį dubenį su trupučiu vandens, tuščią puodą ar kartoninę dėžutę. Tegul vaikas atlieka pačius įvairiausius veiksmus su kopūstais, bulvėmis, morkomis, obuoliais.
Muzikinių garsų suvokimas. Vaikui duokite namuose turimus švilpuką, varpelį. Jei tokių neturite, tiks nedūžtantys tušti buteliai, pripildyti daiktų, kurie gali įvairiai barškėti. Iš skirtingų puodų ir 2 skirtingų šaukštų lengva pagaminti būgnus. Vaikui nupirkite jo amžiui tinkančių muzikinių žaislų, pvz., medinį ar metalinį ksilofoną. Su vaiku klausykitės įvairių muzikos instrumentų garsų ir muzikos. Sukurkite nesudėtingus skirtingų žanrų grojaraščius: instrumentinės, vokalo, liaudies, džiazo, šokių muzikos ir pan.
Žodžių mokymasis naudojant korteles. Kiekvienoje kortelėje turi būti realus objekto vaizdas ir jo pavadinimas. Jei namuose randate tą daiktą (pvz., obuolį), jį padėkite šalia kortelės. Pasakokite apie daiktą, leiskite jį tirti, su juo žaisti. Vieno žaidimo metu parodykite 3–5 korteles ir tiek pat daiktų. Žodžių mokykitės kasdien naudodami vis kitas korteles ir objektus. Tos pačios kortelės ir objektai gali būti naudojami kas 3–4 dienas.
Žaislų, daiktų suradimas. Įvairius vaiko žaisliukus, obuolį, kriaušę, agurką, morką (kiekvieną atskirai) įvairia forma suvyniokite į kepimo popierių ir sudėkite į krepšį ar kibirą ir leiskite kiekvieną išvynioti. Ši veikla yra puikus juslinio žaidimo pavyzdys: mažylis tyrinėja kepimo popieriaus išsilankstymus, išvaizdą ir garsus, kurie atsiranda išvyniojant žaislą ar daiktą. Nustemba ir džiaugiasi atradęs daugelį kartų matytus žaislus ar daiktus.
Kitą dieną žaisliukus paslėpkite išaugtose mažylio kojinėse, pirštinėse. Leiskite vaikui su radiniu pažaisti. Pasakokite apie žaisliuką ar daiktą, kurį rado. Tokį žaidimą galima žaisti kelis kartus per dieną. Kai kasdien žaidimą paįvairinsite, jis neatsibos ir, kartojamas kas 4 dienas, mažyliui atrodys kaip naujas. Pvz., įvairius žaisliukus ar valgomus vaisius ar daržoves (obuolį, kriaušę, morką, agurką) paslėpkite ryžių ar avižų kruopose ar ekologiškais maistiniais dažais nuspalvintame kambario temperatūros vandenyje ir leiskite surasti lobius. Toks žaidimas lavina smulkiuosius judesius, o per juos – ir kalbą.
Žaidimas su puodeliais. Priešais sėdintį mažylį padėkite 3–5 nedūžtančius puodelius (vieną kartą vienos spalvos, kitą kartą kitos spalvos ar formos) ir nedidelį apie 4cm skersmens žaisliuką ar daiktą. Vaikui matant, po vienu iš puodelių paslėpkite žaisliuką ir puodelius sumaišykite. Tuomet vaiką paskatinkite ieškoti žaislo. Kai žaislą randa, – paplokite, pasidžiaukite jo gebėjimais. Šis žaidimas moko suprasti objekto pastovumą, kad žaislas nedingsta, kai yra paslepiamas.
Sėdėjimas dėžės viduje ir piešimas. Vaikams patinka įlipti į kartonines dėžes ir jose pabūti. Vienas iš šio amžiaus vaikų linksminimo būdų yra leisti įsikurti kartoninėje dėžėje ir pirštų dažais, žymekliais, flomasteriais, vaškinėmis kreidelėmis ar minkštais pieštukais kurti meną tiesiai ant dėžės kraštų. Ši veikla lavina kūrybiškumą, vaizduotę ir motoriką. Kitą dieną papuoštus dėžės kraštus apklijuokite baltu popieriumi ir vėl leiskite juos gražinti kita piešimo priemone.
Dangtelių derinimas prie stiklainių. Priešais sėdintį vaiką padėkite nedidelę kartoninę dėžę su skirtingo skersmens atvirais stiklainiais ir jų dangteliais. Parodykite, kaip paėmus stiklainį susirasti atitinkamo dydžio dangtelį ir mėginti jį užsukti. Kai mažyliui tai pavyksta, būtinai pasidžiaukite. Taip skatinsite jį žaisti toliau, būti išradingą. Kitą dieną paduokite 4–5 vienodo dydžio stiklainiukus su ant jų ir jų dangtelių nupieštomis skirtingomis nesudėtingomis spalvotomis figūromis, pvz., saulute, besišypsančiu veiduku, trikampiu, kvadratu, stačiakampiu. Mažylį skatinkite prie stiklainiuko piešinio priderinti dangtelio piešinį. Žaidimas lavina judesių tikslumą, jutimų suvokimą, spalvų atpažinimą.
Gėlių tyrinėjimas. Vaikui įteikite kelių skirtingų rūšių ir spalvų gėlių puokštę (rožės netinka!). Tai vaiką sudomina, nes puokštė labai skiriasi nuo kitų jo matytų daiktų ir žaislų. Vaikai puokštę išskirsto, čiupinėja, trina, purto, pešioja, skina lapus, žiedlapius. Tai puiki jutiminė veikla, lavinanti judesius ir bendrą aplinkoje esančių augalų supratimą. Būkite šalia vaiko, pasakokite apie kiekvieną paimtą gėlę, kuo viena nuo kitos skiriasi, ir neleiskite suvalgyti puokštės.
Prieskonių uostymas. Kartu su vaiku uostykite neaštraus kvapo prieskonius. Vienam žaidimo seansui užtenka pauostyti 3–5 skirtingus prieskonius. Kitą dieną galima uostyti kitus prieskonius, prie dviejų uostytų prieskonių pridėti vieną naują ir pan. Geriau tinka nedidučiai prieskonių stiklainiukai, nes su jais, gerai stipriai užsuktais, vaikas mielai žaidžia juos vartydamas, purtydamas, stebėdamas kaip juda jų turinys. Vaikai mielai žaidžia su cinamono lazdelėmis. Ši veikla lavina uoslę.
Žaislų ir daiktų ardymas. Priešais sėdintį mažylį kasdien padėkite vis kitų žaislų arba daiktų, kurie yra įvairaus dydžio ir sudėti vienas į kitą, kuriuos jis gali išardyti, vėl bandyti vieną į kitą sudėti, pvz., tuščių įvairaus dydžio dėžučių, matavimo puodelių rinkinį, nedūžtančių dubenėlių, ardomų lėlių („matrioškų“), dėžučių, iš kurių galima išimti žaislą, kamuoliuką ar obuolį ir pan.
Mažyliui patinka atlikti veiksmą ir čia pat pamatyti jo pasekmę. Išardyto žaislo dalis jis purto, mėto, įvairiai dėlioja. Tai puikus užsiėmimas, mokantis suprasti, kad daiktai yra skirtingų dydžių, kad reikia atlikti veiksmų, norint kažką rasti.
Žaidimas su spalvotais ryžiais. Tai vienas iš mėgstamiausių mažų vaikų žaidimų. Po vieną stiklinę ryžių nudažykite skirtingų spalvų ekologiškais maistiniais dažais. Nudažytus ryžius išdžiovinkite orkaitėje. Priešais mažylį pastatykite nedūžtančių dubenėlių su ryžiais, duokite šaukštą, tuščią dubenėlį. Parodykite, kaip galima ryžius maišyti, pilstyti, išberti per didesnių skylių kiaurasamtį, pilstyti per piltuvą, pilti į nedidelį kambario temperatūros vandens kibiriuką, o supylus šaukštu maišyti. Kitą dieną ryžių puode ar dėžutėje paslėpkite žaisliukų ir mažylį paskatinkite juos surasti.
Ryžius pildami iš 1–1,5 metrų aukščio vaikui parodykite „ryžių lietų“. Dar kitą dieną ryžius supilkite į skaidrius nedūžtančius apie 0,5 litro butelius. Ryžių pripilkite iki pusės buteli, kad žaidėjas matytų, kaip keičiasi vaizdas butelyje, kai su juo jis atlieka įvairius veiksmus.
Ryžius sumaišykite su įvairių formų makaronais ir parodykite, kaip juos išrinkti pagal formą, kaip skirtingų formų makaronus sudėti į jiems skirtus nedūžtančius puodelius. Šis žaidimas ne visuomet pavyksta, tačiau tai nėra svarbu, nes svarbiausia – pats veiksmo atlikimas, gebėjimas susikaupti.
Patiesus ant grindų paklodę, galima išpilti ryžius, juos išlyginti ir neskubant pirštu braižyti įvairias nesudėtingas figūras, pvz., saulutę, besišypsantį veiduką, medį, namuką ir pan. Mažyliai linkę kopijuoti suaugusiųjų veiksmus. Kai pabos braižyti, parodykite, kad ant išpiltų ryžių galima pavaikščioti ir patrypčioti.
Kartu su mažyliu ant 3–5 lipnių juostelių klijuokite skirtingų spalvų ryžius. Išpuoštas juosteles priklijuokite prie šaldytuvo durų.
Kas 3–4 dienas galima kartoti tą patį žaidimo su ryžiais variantą, nes jis mažajam žaidėjui atrodys kaip naujas. Žaidimo su ryžių nauda didelė, nes lavinami įvairūs judesiai, kūrybiškumas, vaizduotė.
Kamuoliukų mėtymas į dėžę. Iš įvairaus atstumo, pvz., 1–1,5, 2–2,5 metrų į didesnio ar mažesnio dydžio dėžę, dubenį ar kibirą mėtykite didesnius nei 4 cm skersmens kamuoliukus. Kai mažylis pradeda gerai pataikyti, – mėtymo atstumą didinkite, o dar vėliau saikingai mažinkite talpos, į kurią mėtoma, dydį. Žaidimas gali būti paįvairinamas taip: vienos spalvos kamuoliukus mėtote į dėžę, kitos – į kibirą, trečios – į puodą. Mažyliui labiau patinka, kai kamuoliukui įkritus į talpą pasigirsta garsas, pvz., kamuoliukui įkritus į metalinį kibirą ar puodą.
Ledukų tirpinimas. Maistiniais ekologiškais dažais nudažytą vandenį sušaldykite kubeliais. Vonioje priešais mažylį padėkite dubenėlį su 4–5 ledukais, 3–4 įvairaus dydžio puodus su drungnu vandeniu, šaukštą (geriau medinį), nedūžtantį puodelį. Parodykite, kas darosi, kai į drungną vandenį įmetamas ledo kubelis, kad vandenį galima pilstyti, maišyti.
Priklijuotų žaislų rankiojimas. Prie įvairių paviršių, pvz., grindų ar šaldytuvo durų lipnia juostele priklijuokite mažylį dominančius žaislus. Jis, norėdamas juos paimti, tobulins smulkiuosius judesius. Kai tik žaislas bus nuimtas, nuo jo nedelsiant pašalinkite lipnią juostelę, kad ji atsitiktinai nepakliūtų į mažylio burną. Nupirkite kubelių su magnetais. Kubeliai limpa tarpusavyje – iš jų galima sudaryti įvairias figūras, prilipinti prie šaldytuvo durelių ar kepimo skardos, prilipinus įvairiai pavedžioti, sukurti „nepakartojamą vaizdelį“.
Įvairių paviršių pažinimas. Į nebenešiojamas nesuplyšusias mažylio kojines ar specialiai pasiūtus nedidelius iš spalvotos medžiagos maišelius priberkite pupų, pupelių, žirnių, ryžių, miltų, makaronų ir juos užsiūkite taip, kad mažylis siūlės neišardytų. Duokite pagamintus žaisliukus čiupinėti ir atlikti su jais pačius įvairiausius veiksmus. Taip padėsite sužinoti, kad paviršiai gali būti įvairūs, ir mažylis tobulins smulkiuosius judesius.
Dėlionės. Nusipirkite kelias skirtingas stambių 5–10 detalių dėliones. Tegul metinukas atpažįsta įvairias figūras ir randa vietą, kur jas padėti. Jos lavina smulkiųjų judesių koordinaciją, erdvinį suvokimą, rankų–akių koordinaciją.
Pūtimo veikla. Tai žaidimas, kurį galima kasdien paįvairinti. Parodykite kaip pūsti muilo burbulus ir juos skrendančius gaudyti. Pamokykite nuo delno pūsti smulkius spalvoto popieriaus gabalėlius ir žiūrėti, kaip jie krenta, arba pūskite į popierines plaštakes, pritvirtintas ant siūlo. Per šiaudelį pūskite į vandenį ir žiūrėkite, kaip susidaro burbuliukai.
Parūpinkite kelis medinius įvairių tonų švilpukus ir juos įvairia trukme pūskite. Pūtimas yra labai svarbus burnos motorikos lavinimui. Burnos motorinių įgūdžių pratimai padeda išsiugdyti stiprius ir judrius lūpų, skruostų, žandikaulių ir liežuvio raumenis. Kartodamas pūtimo pratimus, mažylis išmoksta koordinuoti lūpų, skruostų ir žandikaulio judesius, padidėja kalbos garso įvairovė ir pagerėja kalbos aiškumas. Pūtimo pratimai neturi ilgai užtrukti, nes pūtimas ilgą laiką gali sukelti galvos svaigimą.
Atsegimo–užsegimo praktika. Iš įvairios spalvos ir tekstūros medžiagų skiaučių pasiūkite įvairių dydžių užsagstomų ir atsagstomų maišiukų, į kuriuos telpa mažylio mėgstami žaislai. Kitus maišiukus pasiūkite su užtrauktukais, trečius – su lipukais. Maišiuko sagų gali būti 2–4, iš pradžių didelės, vėliau, kai vaikas įgys atsagstymo įgūdžių, sagos gali būti mažesnės. Mažyliui parodykite, ką reikia daryti, norint iš maišiuko išsiimti mėgstamą žaislą ir vėl jį paslėpti. Įgyti įgūdžiai vėliau padeda vaikui greičiau išmokti apsirengti ir nusirengti.
Žaidimai su mediniais žaislais. Nupirkite įvairaus dydžio medinių kubelių suapvalintais kraštais, papuoštų spalvotais piešinukais ir be jų. Parodykite kaip galima iš jų sudėstyti įvairias figūras, pastatyti sieneles, bokštus, rūšiuoti pagal piešinukus. Kaip į kubelių bokštą galima paridenti kamuoliuką ir stebėti, kaip bokštas nugriūva.
Kubelius galima sukrauti į traukiamą mašiną ir pervežti į kitą vietą.
Žaidimui paįvairinti įsigykite ir įvairių formų medinių „statybinių detalių“ – įprastų formų stačiakampių ir suapvalintų viena kraštine, įvairių formų trikampių, ritinių. Kuo įvairesnė statybinė medžiaga, tuo didesnės galimybės iš jų sukurti sudėtingesnes figūras, statinius – pasireikšti žaidėjo kūrybiškumui. Nupirkite stovą ir įvairaus dydžio ir spalvų medinių žiedų. Tegul mažasis konstruktorius stato pačių įvairiausių formų piramides. Kartu su juo besidžiaugdami žiedais įvardinkite jų spalvas. Po to paprašykite ant stovo užmauti įvardytos spalvos žiedą. Taip mokoma skirti spalvas.
Vaisių, daržovių plovimas. Į didoką dubenį ar puodą įpilkite nedaug drungno vandens. Šalia jo padėkite agurką, morką, burokėlį, didoką ridiką, ropę. Vaikui duokite porą skirtingų spalvų kempinėlių, skirtų indams plauti. Paėmę vieną iš daržovių parodykite kaip ji plaunama. Kitą dieną daržoves pakeiskite vaisiais, pvz., obuoliais, kriaušėmis, o kempinėles – nekietu dantų šepetėliu. Tai puikus jutimus tobulinantis žaidimas, nes suteikia galimybę tyrinėti skirtingas spalvas, tekstūrą ir kvapus, o šepetėlio naudojimas lavina smulkiuosius judesius.
Žaidimai su tešla. Iš miltų pagaminkite tešlos gabalą. Į tešlą įdėkite druskos, tam, kad mažyliui praeitų noras tešlą ragauti ir ji ilgiau išliktų drėgna bei tąsi. Iš tešlos kartu su vaiku darykite juosteles, apvalias įvairaus storio virvutes, o iš jų lipdykite nesudėtingas figūras. Tegul vaikas maigo, tampo tešlą, uosto, susipažįsta su jos konsistencija, pabando iš jos padaryti tai, ką jam parodėte. Padarykite ploną tešlos lakštą, duokite sausainių formeles. Parodykite, kaip su jomis išgauti eglutę, namelį, žvaigždutę, apvalų blyną ir kitas figūras, jas padėti ant kepimo skardos. Žaidimas tobulina smulkiąją motoriką, o per ją – ir kalbą.
Žaidimai, skatinantys judėti. Nors daugelis antrųjų metų pradžios vaikų jau vaikšto, tačiau jų eisena dar netobula. Vaikas eidamas plačiai stato koja, rankas skečia į šalis, atkiša į priekį ieškodamas pusiausvyros. Jis eina pasviręs į priekį, jo kojos per klubų ir kelių sąnarius sulenktos, o pėdų pirštai neretai pasukti į vidų. Eidamas vaikas remiasi visa pėda, greitai griūva.
Antrųjų metų vaiko judesiai dar blogai koordinuoti. Vaikai eina netolygiu tempu, dar negali derinti rankų ir kojų judesių, ritmingai bėgioti. Daugelis šio amžiaus vaikų blogai atsispiria nuo žemės, bėga atsispirdami visa pėda. Vaikams sunku pakelti savo svorį net ir į nedidelį aukštį
Antrųjų metų vaikas greičiau ir geriau išmoksta įvairių judesių, kai suaugęs žmogus parodo, kaip juos atlikti. Vaiką prilaikykite už rankos, pavedžiokite takeliais, lygia ar nuožulnia lenta, pamokykite atsargiai statyti iš pradžių vieną, paskui kitą koją.
Judėjimui lavinti tinka stumdomi žaislai su ratukais, į kuriuos įsikibęs gali eiti. Aplinkoje, po kurią mažylis vaikšto su stumdomu žaislu, turi būti tvarkinga, joje neturi būti išmėtytų žaislų ir kitų kliūčių, nestabilių baldų. Antrųjų metų vaikui svarbiausia padėti tobulinti įvairius judesius, stiprinti rankų, kojų, nugaros, liemens ir pilvo raumenis.
Antrųjų metų vaikas turi mokėti pašliaužti ir ropoti. Sugalvokite žaidimų, kuriuose reikia nušliaužti ar nuropoti iki žaislo, peršliaužti per antklodę, susuktą į volelį, pralįsti pro lanką, kėdę, stalelį. Šliaužimas ir ropojimas stiprina nugaros ir pilvo raumenis.
Šio amžiaus vaiką pratinkite užlipti ir nulipti nuo 10–20 cm aukščio dėžės. Iš pradžių prilaikydami mokykite užkelti vieną koją, paskui kitą, tada nulipant nuleisti ant grindų vieną, ir tik po to pastatyti kitą koją.
Mokykite vaiką mėtyti įvairaus dydžio kamuolius, ridenti apvalų daiktą (žiedą, lanką). Pamažu užduotis sunkinkite – parodykite, kaip mesti kamuolį į taikinį, – kibirą, krepšį.
Už mažiausius laimėjimus vaiką nuolat girkite, pasidžiaukite jo gebėjimais, pamyluokite, paglostykite.
„Mamos žurnalas“
