Daug įdomių dalykų apie kūdikių raidą ir auginimą žino kineziterapeutai. Šio straipsnio tema – ropojimas. Kodėl svarbu nepraleisti šio etapo?
Kineziterapeutė Edita Zavackienė
„Mano vaikas visai neropojo, iš karto atsistojo ir nuėjo“, „Mes tai praleidome ropojimą ir puikiai užaugome, viskas gerai“, – dažnai girdimos frazės, kurios tarsi programuoja tėvelius, jog nėra nieko baisaus praleisti šį įgūdį.
Ką apie tai mano specialistai?
Kineziterapeutai ir kiti specialistai ropojimą laiko vienu svarbiausių įgūdžių, kurį kūdikis turi įgyti tarp 8–10 mėnesių, vėliausiai iki metų. Vieni mažyliai tai pradeda daryti anksčiau, kiti – šiek tiek vėliau.
Kuo skiriasi šliaužimas nuo ropojimo?
Tėveliai dažnai painioja šiuos terminus.
Šliaužti kūdikiai pradeda būdami 6–8 mėn., kai viršutinė kūno dalis sutvirtėja ir geba traukti kūną pirmyn, padedant kojų atsispyrimais. Mažyliai šliaužia ant pilvuko.
Vėliau kūdikiai pradeda ropoti – tai dar intensyvesnę smegenų brandą rodantis judėjimo būdas, kai pilvukas visiškai neliečia pagrindo, o galūnės koordinuotai juda į priekį.
Sudėtinga net suaugusiajam
Ropojimas – tai kompleksinis judesys, reikalaujantis ne tik fizinio pasirengimo, bet ir sklandžios smegenų veiklos, pusiausvyros ir, žinoma, koordinacijos. Todėl neretai mažyliai mokydamiesi ropoti patiria sunkumų.
Net ir suaugęs žmogus, pastatytas ant keturių, dar kelias sekundes pagalvotų, kaip koordinuoti ranką ir koją, kad pradėtų judėti į priekį. Kūdikiams dar sudėtingiau, kadangi jiems tas judesys yra visiškai naujas. Vis dėlto moksliniais tyrimais įrodyta, kad ropojimas – vienas svarbiausių kūdikių raidos įgūdžių.
Ropojimo nauda:
- Ropodamas mažylis atlieka viso kūno ir smegenų treniruotę. Stiprėja rankų, pečių juostos, kojų ir liemens raumenys.
- Formuojasi taisyklingi stuburo linkiai.
- Lavinama pusiausvyra, koordinacija, judesių valdymas, kūno svorio pernešimas nuo vienos galūnės ant kitos, kūno pojūtis erdvėje, propriocepcija (savo kūno ir jo dalių padėties bei atliekamų judesių jutimas).
- Sąnariai sutepami sinoviniu skysčiu ir maksimaliai aprūpinami kraujotaka.
- Vystosi centrinė nervų sistema.
- Lavinamas lytėjimas ir sensorika.
- Kūdikis savarankiškai ruošiasi vertikalizacijai, kuriai reikia stipraus kūno ir puikios laikysenos.
- Vienu metu aktyvinami ir įdarbinami abu galvos smegenų pusrutuliai.
- Vyksta stipri pažintis su pasauliu per judesį, regėjimą, klausą ir lytėjimą.
Kadangi įrodyta, kad smegenyse sensorinės informacijos apdorojimo centras yra šalia kalbos centro – ropojimas yra vienas iš įgūdžių, kuris skatina mažylius greičiau suprasti kalbą ir pradėti kalbėti.
Visi sveiki mažyliai moka ir geba ropoti!
Kai kurie kūdikiai patys labai greitai pradeda praktikuoti padėtį ant keturių ir po truputį judėti į priekį. Kitiems reikia kelis kartus parodyti taisyklingą judėjimą. O kartais tenka ir intensyviau padirbėti su mažyliu, kol raumenynas sutvirtėja, o centrinė nervų sistema subręsta šiam įgūdžiui.
Dažniausios tėvelių klaidos, galinčios kliudyti ropojimui arba atitolinti šį įgūdį:
- Nežino įgūdžių rekomenduojamo laikotarpio.
- Nestiprina mažylio ir neruošia jo ropojimui.
- Neparodo keturpėsčios padėties ir neskatina mažylio judėti į priekį.
- Aplaidžiai žiūri į padidėjusį tonusą, raumenų disbalansą ir sumažėjusį sąnarių paslankumą.
- Apkrauna mažylį žaislais, taip sumažina motyvaciją judėti į priekį.
- Per anksti kūdikius pradeda laikyti vertikalioje padėtyje – pasyviai sodina ar stato dar nepasiruošusius tam mažylius.
- Piktnaudžiauja įrenginiais – gultukais, vaikštynėmis, vežimėliais, taip kūdikiai per trumpai būna atviroje erdvėje.
Su kokiais sunkumais gali susidurti mažyliai, kurie praleido ropojimą?
- Netaisyklinga laikysena.
- Nugaros skausmai, atsiradę jau ankstyvojoje paauglystėje.
- Dėmesio koncentracijos sumažėjimas.
- Silpnesnė „akies–rankos“ arba „rankos–rankos“ koordinacija. Tuomet gali sunkiau sektis rašyti, atlikti smulkios motorikos užduotis.
- Gali sunkiau orientuotis erdvėje.
- Vaikščiojimas dažniausiai būna kur kas mažiau stabilus, dažna kritimų rizika.
Kaip paskatinti mažylius ropoti?
- Atlikti masažus ir sąnarinę mankštą, jeigu yra bent menkiausias liekamojo hipertonuso požymis.
- Diferencijuoti judesius – tai reiškia atlikti judesius pakaitomis, o ne abiem galūnėmis kartu bei dažnai vienu metu atlikti judesius priešingai rankai ir priešingai kojai.
- Stiprinti tiesių rankų atramą jau nuo 5 mėnesių.
- Nuo maždaug 7 mėnesių statyti vaikutį ant keturių, prilaikant kojytes ir liemenį.
- Rodyti siūbavimą pirmyn atgal padėtyje ant keturių.
- Nešioti, taikant fiziologines nešiojimo padėtis.
- Nesodinti ir nestatyti mažylio tol, kol jis tam nepasiruošęs.
Geriausias sprendimas visada yra ateiti į konsultaciją pas kineziterapeutą, kad jis įvertintų mažylį, ir išmokti taisyklingo pratimų atlikimo.
Susiję straipsniai
