Kūdikių raidos specialistė Rimutė Grigelionienė atsako toms mamytėms, kurioms rūpi, ar kūdikis pradėjo sėdėti ne per anksti ar per ne per vėlai, koks turėtų būti mokymosi sėdėti procesas, kaip išvengti galimų klaidų.
Vaikelis jau nuo 2,5 mėnesių riečia nugarytę, paimtas už rankyčių, nori sėstis. Kodėl vaikutis nori sėstis anksčiau, negu reikėtų pagal raidos planą?
Ankstyvas noras sėstis gali reikšti, kad auga aktyvus (ar net perdėm aktyvus ir judrus) vaikutis. Kūdikis, kuris riečia nugarą į priekį, greičiausiai tikrai jau bando sėstis, bet tai nereiškia, kad reikia jį ir sodinti, jei jam tik 2,5 mėn. Tegul jis riečiasi ir taip „treniruoja“ savo kūnelį iki tol, kol jau tikrai bus pasirengęs sėdėti, t. y. pajėgs atsisėsti pats.
Yra tam tikros amžiaus ribos, kuomet tam tikras judėjimo įgūdis normaliai turėtų susidaryti. Vaikučio, kuris nuo šių ribų nukrypsta, raidą turėtų įdėmiau stebėti specialistai.
Nuo kokio amžiaus galima atlikti tokį mankštos pratimą, kai kūdikis imamas už rankučių, sodinamas iki sėdimos padėties, o paskui vėl paguldomas?
Tokį pratimą galima pradėti daryti tada, kai paimtas už rankų kūdikis kelia galvą ir ją išlaiko vienoje linijoje su nugara, o rankomis stengiasi pats prisitraukti, tarsi bandytų daryti prisitraukimą.
Ar kūdikio nugarai nekenkia ilgesnis važiavimas automobilio kėdutėje? Vasarą planuojame kelionę į Italiją su 4 mėn. kūdikiu. Ar nieko blogo, jei kūdikis beveik visą dieną praleis pusiau gulomis autokėdutėje?
Tinkamai automobilio kėdutėje paguldyto (ne pusiau pasodinto) ir užfiksuoto kūdikio nugarai tai neturėtų pakenkti. Tokiam mažam vaikučiui tokia kelionė apskritai bus varginanti, nes sveikam kūdikiui natūralu, kad per dieną jo kūnelio padėtis daug kartų keičiasi, o čia jis bus priverstas didžiąją dienos dalį išbūti vienoje padėtyje.
Kokios yra naujausios raidos normos, kada vaikelis turėtų pradėti sėdėti? Anksčiau buvo teigiama, kad vaikas turėtų atsisėsti apie 6 mėnesį, dabar teko girdėti, jog laikoma normaliu dalyku, jei kūdikis atsisėda tik apie 8 mėn.
Kūdikis turėtų atsisėsti pats tarp 6-ojo ir 8-ojo gyvenimo mėnesio. Dar svarbu, kad sėdėjimo įgūdis gražiai įsiterptų į vadinamąją normalią judėjimo įgūdžių seką: galvos laikymas – vertimasis – sėdėjimas – ropojimas – stojimasis – vaikščiojimas. Jei tokios sekos nėra (pvz., vaikutis įsikibęs stojasi ant kojų pirmiau nei išmoksta savarankiškai atsisėsti), vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar raidos specialistu.
Ar tiesa, kad didesnio svorio kūdikiai vėliau pradeda sėdėti? Ką patartumėte, jei kūdikis sunkus?
Tai nebūtinai tiesa. Yra didelio svorio kūdikių, kurie nuolat aktyviai juda, viską išmoksta daryti laiku, ir svoris jiems netrukdo. Kartais didesnį vaiko svorį ir lemia tai, kad vaikas dėl temperamento ar pažintinės raidos ypatumų neturi pakankamos motyvacijos judėti. Sunkaus kūdikio tėveliams patarčiau nesodinti jo, pvz., tarp pagalvių ar kitaip apkamšius, tol, kol jis pats nepradeda sėstis ir sėdėti. Jei šis įgūdis akivaizdžiai vėluoja ar vyksta ne pagal seką, reikia pasitarti su gydytoju ar raidos specialistu.
Ar ankstyvas noras sėdėti rodo, kad per didelis vaiko raumenų tonusas? Reikalingi masažai, mankštos?
Atvirkščiai, per didelis raumenų tonusas dažniausiai kaip tik sutrikdo ir sulėtina sėdėjimo (bei kitų judėjimo įgūdžių) susidraymą. Jau minėta, kad ankstyvas noras sėstis kartais reiškia, kad auga labai aktyvus (gal net perdėtai aktyvus) vaikas.
Kas pavojingiau – kai vaikas pradeda sėdėti per anksti ar per vėlai?
Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Sėdėjimo įgūdį (jo atsiradimo laiką ir kokybę) reikia vertinti visame kūdikio somatinės sveikatos ir raidos kontekste.
Nuo kada reikėtų sunerimti, jei vaikas dar nesėdi? Ką tokiu atveju daryti – mankštinti, stiprinti raumenukus?
Jau minėta, kad atsisėsti ir savarankiškai sėdėti dauguma kūdikių turėtų išmokti tarp 6-ojo ir 8-ojo gyvenimo mėnesio. Jei taip neįvyksta, gali prireikti mankštos ar kitokios stimuliacijos, kad vaikutis pradėtų aktyviau judėti ir tirti aplinką.
Kai 4 mėnesių vaikeliui neleidžia sėstis, viskas baigiasi pykčio priepuoliais. Ką tokiu atveju daryti?
Vargu, ar galima uždrausti judėti tokio amžiaus kūdikiui, jei jis turi vidinį impulsą tai daryti. Užuot „pykusis“ su vaikučiu, verčiau reikia pagalvoti, kaip pakreipti jo judėjimą, kad jis vyktų pagal jau anksčiau nurodytą vadinamąją normalią judėjimo įgūdžių seką: galvos laikymas – vertimasis – sėdėjimas – ropojimas – stojimasis – vaikščiojimas.
Ar nesutrikusi vaiko raida, jei jis pirma išmoko atsistoti lovytėje, o tik paskui sėsti?
Šiuo atveju vaikučio judesių raida vyksta ne pagal seką. Tai nebūtinai reiškia sutrikimą, tačiau vertėtų pasitarti su raidos specialistais, kurie įvertins kūdikio judėjimą bei visas kitas raidos sritis.
Ar naudinga lankyti baseiną, jei vaiko raida kiek vėluoja, jis dar nesėdi, nors jau turėtų?
Vandens procedūros ar plaukymas baseine ne tik grūdina organizmą ir suteikia daug malonių emocijų, bet ir leidžia geriau pajusti ir suvokti savo kūną bei jo atliekamus judesius, todėl gali būti naudingas bet kuriam vaikui.
Kas gali atsitikti vaiko stuburui, jei jis per anksti sodinamas ar ramstomas pagalvėmis?
Per anksti sodinti, ypač ramstant pagalvėmis, tikrai nevertėtų, nes tai gali lemti netaisyklingą ar nesimetrišką kūnelio laikyseną ar net stuburo iškrypimą ateityje.
„Mamos žurnalas“
