Kai kūdikiui gydytojas diagnozuoja žemą raumenų tonusą, mamos labai išsigąsta: ar tai praeis savaime? Nepakenks vaiko raidai? Ar tai išaugama? Į jūsų klausimus atsako kineziterapeutė Daiva Piekautienė.
Ar žemas raumenų tonusas būdingas tik pirmaisiais metais? Juk kai vaikai pradeda vaikščioti, lakstyti, raumenukai sustiprėja?
Jei tai nežymus raumenų tonuso sutrikimas, tai jis būdingas tik pirmais metais, paprastai vaikas išauga žemą raumenų tonusą iki 3 mėnesių. Jei ir toliau raumenų tonusas yra nenormalus, vaikui reikia padėti kineziterapija, masažu. Bet kuriuo atveju, vaikui pradėjus daugiau judėti (ropoti, stotis, vaikščioti), jo raumenys pastiprėja.
Dažnai būna ir taip, kad tas vaikas, kurio raumenų tonusas pirmais metais būna žemesnis, ir paaugęs yra lėtesnis, ramesnis, mažiau aktyvus ir nesportiškas. O tas vaikas, kurio tonusas būna aukštesnis, dažnai yra aktyvus, įsitempęs, nenustygstantis vienoje vietoje, mėgstantis sportuoti. Bet tai nėra liga.
Kuo skiriasi žemas ir labai žemas raumenų tonusas?
Raumenų tonusą valdo smegenys. Jos nuolatos siunčia signalus kiekvienam raumeniui tiek ramybėje, tiek atliekant judesius.
Sutrikus šiems signaliniams ryšiams, sutrinka ir raumenų tonusas. Priklausomai nuo ligos, raumenų tonusas gali būti pernelyg didelis, pernelyg mažas arba nestabilus ir kintantis. Dažniausiai tai būna susiję su sutrikusia vaiko motorine raida.
Jei tai labai žemas raumenų tonusas, galima įtarti sunkius centrinės nervų sistemos pažeidimus, pvz., Dauno sindromą, rimtas medžiagų apykaitos ligas, endokrinines ligas ir t.t. Tiesiogiai labai žemas raumenų tonusas nekelia didelės grėsmės vaiko sveikatai ar net gyvybei, bet jis gali būti vienas iš simptomų gana rimtų sutrikimų ar genetinių apsigimimų. Todėl svarbu, kad vaiko būklę įvertintų specialistai.
Ar žemas tonusas daugiau komplikuoto nėštumo ir gimdymo pasekmė, ar genetiškai paveldėtas dalykas?
Taip, vaiko raumenų tonusas gali sutrikti visais šiais atvejais. Jei komplikuoto nėštumo ir gimdymo metu buvo vienaip ar kitaip sutrikdyta ar pažeista smegenų veikla, be abejo, tai atsilieps raumenų tonusui. Bet tai gali būti ne tik genetinės ligos simptomas, bet tik genetiškai paveldėta savybė, lydinti žmogų visą gyvenimą, pvz., žmogaus lėtumas, ramumas.
O jeigu žemas darželinuko, pradinuko tonusas? Kokie pavojai slypi tada?
Žemas darželinuko ar pradinuko raumenų tonusas yra įvardijamas kaip raumenų jėgos silpnumas. Labai dažnai rašomas lygybės ženklas su netaisyklinga laikysena, kojų deformacijomis. Silpni raumenys neturi vidinio stabilumo ir ištvermės išlaikyti stuburą tiesų, o silpni kojų raumenys neišlaiko natūralios kojų sąnarių fiziologinės ašies.
Ar galima žemą tonusą kažkaip išgydyti, pataisyti, kad vaikas būtų visiškai sveikas?
Jei vaiko raidai kiek besiskiriantis nuo vidutinio raumenų tonusas netrukdo, tada problemos nėra. Jei raumenų tonusas žemesnis, vaikas gali būti lėtesnis, ramesnis, jo raida šiek tiek gali būti lėtesnė. Tokį vaiką reikia aktyvinti pagal jo amžių.
Laiku imtis priemonių, kurių metu būtų stiprinami vaiko raumenys, lavinama pusiausvyra ir raumenų koordinacija. Tai gali būti ir kineziterapija, ir įvairūs judrieji žaidimai, ir plaukimas, ir šokiai. Tai, kas vaikui patinka, kas jį džiugina. Tada ir judesio korekcijos rezultatai bus puikūs.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
