Kai pamatydavome nuotraukas iš kūdikių šokių užsiėmimų, atrodė, kad tai tik pramoga neturintiems ką veikti tėveliams. O kad tai tarptautinis judėjimas, turintis savo istoriją, prasmę ir tikslus, sužinojome tik tada, kai žurnalo kelyje sutikome Lauryną Žižienę.
Lauryna – trijų vaikų mama (12 metų Dominyko, 6 metų Gabrielės ir 4,5 metų Ąžuolo), buvusi „Žuvėdros“ šokėja ir Europos bei pasaulio šokių čempionė. Gyveno Klaipėdoje, dabar Vilniuje. Mūsų pokalbio tikslas – papasakoti tėvams, kokia nauda kūdikiui iš šokio, juolab kai jis tik gyvena nešynėje.
Joimove istorija
Kūdikių šokiai, kuriuos veda Lauryna, vadinasi „Joimove“. Pavadinimas kilo iš trijų žodžių junginio – džiaugsmas, bendrystė ir judesys (angl. joy, join, movement), reikia tarti „džojmūv“.
„Joimove“ tarptautinę organizaciją Škotijoje 2013 m. įkūrė profesionali šokėja Selena Yilmaz. Jau 2014 m. šią programą pripažino Unesco bei Tarptautinė šokio taryba (CID). „Joimove“ organizacija orientuota į pozityvumo skatinimą šokiu, apjungiant įvairaus amžiaus, socialinių grupių ir galimybių žmones. Daugiau galite paskaityti čia: https://www.joimove.com/
Lauryna, papasakokite, kaip Pasaulio čempionė tapo kūdikėlių šokių mokytoja?
Prieš įsiliedama į „Joimove“ šeimą, devyniolika metų buvau profesionali šokėja. „Žuvėdroje“ šokau nuo 6 metukų, komandinių šokių pagrindinėje sudėtyje esu tris kartus tapusi Europos ir pasaulio čempione. Klaipėdos universitete baigiau choreografiją ir įgijau šokio trenerės bakalaurą. Dėl visa ko (jeigu, pavyzdžiui, sušlubuotų sveikata ir negalėčiau dirbti šokio srityje) vėliau baigiau ir vadybos studijas, o po mokslų dirbau pardavimų srityje. Bet šokiai liko širdyje, aš juos net sapnuodavau.
Po ilgo laiko vėl imtis šokių pastūmėjo motinystė.
Kai pagimdžiau pirmąjį sūnų, per TV pamačiau laidą, kad viena studija Vilniuje rengia šokius mamytėms ir tėveliams su kūdikiais nešynėse. Man viskas taip patiko! Kaip choreografė, supratau šokio naudą, be to, galimybę būti su kūdikiu ir kartu – kitų mamų bendruomenėje. Bendravimo troškimas, noras pasikalbėti, pasikeisti žiniomis man buvo net svarbesnis, nei pats šokimas. Tuoj pat pradėjau ieškoti informacijos, kaip vesti šokių pamokas kūdikiams, kad tai būtų kokybiška, profesionalu, saugu, malonu. Juk mamos po gimdymo ir kūdikiai – pati jautriausia auditorija, su kuria dirbant reikia didžiausios atsakomybės. Susiradau interneto parduotuvę Amerikoje, kuri prekiavo mokomąja medžiaga. Parsisiunčiau, išmokau ir pradėjau Klaipėdoje vesti šokius tėveliams su kūdikiais nešynėse. Pagal „Joimove“ filosofiją, šokis yra atsipalaidavimas, laisvalaikis, šventė. Man nebuvo lengva persilaužti, nes mano treneriai („Žuvėdrą“ treniravo Skaistutė ir Romualdas Idzelevičiai) iš šokio reikalavo itin aukštos kokybės. Turėjau pakeisti savo požiūrį į šokį, kad užsiėmimai mamoms teiktų laimės ir džiaugsmo. Buvo smagu pačią save stebėti, kaip mokau šokių žingsnelius, bet taip, kad išlaisvintų, o ne atrodytų, kaip pasiruošimas čempionatui.
Šokdinote Klaipėdos mamas su kūdikiais, o dabar – vilniečius?
Gyvenimas atnešė permainų – įvyko skyrybos, su 3,5 metų vaiku persikėliau gyventi į Vilnių. Kodėl? Į Vilnių dėl darbo pasiūlymo persikraustė mano mama. Nors buvo garbingo amžiaus, ji, kaip gera specialistė, gavo pasiūlymą. Šeimos taryba nusprendė, kad mama gali jį priimti ir nebijoti gyvenimo permainų. Tada pagalvojau – permainos nepakenks ir man. Tuo metu Klaipėda buvo tarsi apmirusi, mažai renginių, dar neturėjome „Švyturio“ arenos. Aš, kaip meno žmogus, ilgėjausi renginių, gyvo garso koncertų – jų Klaipėdoje reikėdavo laukti. Tad su mažu vaiku išsikrausčiau į Vilnių.
Čia sukūriau kitą šeimą, susilaukiau pametinukų. Toliau studijavau kūdikių šokius, siekiau „Joimove“ sertifikato. Reikėjo filmuoti savo vedamas pamokas, siųsti į atstovybę, jie atsiųsdavo pasiūlymų, pavyzdžiui, šis posūkis galėtų būti lėtesnis. Buvo ir teorinė dalis, motyvacinis pokalbis. Nuoširdžiai papasakojau, kaip keitėsi mano suvokimas apie šokį – nuo šokio, kaip darbo, iki šokio, kaip kasdienio ritualo, kuris teikia džiaugsmą.
2020 metais tapau sertifikuota tarptautinės organizacijos „Joimove“ instruktore Lietuvoje. Jau kelerius metus vedu užsiėmimus Vilniuje.
Jūsų vaikai šoka?
Žinoma, visi 3, tačiau ne profesionaliai, o namuose, taip, kaip moka, kaip jų kūnas nori tą akimirką. Mano vyras irgi puikiai šoka – nors nėra šokėjas, jis turi įgimtą judesio pajautimą ir didelę laisvę savyje. Šokame, kur tik galime. Į klubus nevaikštome, bet su draugais rengiame teminius vakarėlius, kurie apjungia maisto gaminimą, pramogas, tad ir šokius. Kaip nešoksi, kai vakarėlio tema – Lotynų Amerika. Per vyro tetos 70-metį pastatėme šokį visai giminei. Mums šokti – didžiausias malonumas.
Kaip tai atrodo buityje? Tiesiog įjungiame muziką ir visi šokame, pavyzdžiui, kepdami blynus, prisijungia ir šuo. Santūriausias dabar mūsų paauglys, jam tuoj 13, bet ir jis mielai palinguoja į ritmą. Mūsų garso takelis labai įvairus, mėgstame „Daddy Was A Milkman“, o kartais nuskamba ir „Spragtukas“. Vakarais, kai jaučiu įtampą, norą paleisti emocijas, labai tinka greitesnio rimto muzika, kad galima būtų emocijas „ištrepsėti“.
Retai kuris suaugęs žmogus turi savyje tą šokio laisvę, kokią turi visi vaikai, natūraliai, be išlygų. Jie šoka taip, kaip jaučiasi. Mamos, kurios ateina į užsiėmimus, gėdinasi – aš nemoku šokti. Nuraminu, kad nereikia nieko mokėti, mūsų kūnas puikiai geba judėti pats, mums svarbiausia jį paleisti ir judėti spontaniškai, taip, kaip norisi. Jeigu vakare išjungtumėte šviesą ir žinotumėte, kad nėra jokių žiūrovų, įsijungtumėte muziką ir nuostabiai pašoktumėte.
Kaip šokis veikia kūdikius? Papasakokite apie kūdikių šokių pamokas.
Užsiėmimai skirti tėvams su kūdikiais nuo 1,5 mėnesio iki tol, kol vaikučiui patinka būti šokdinamam nešynėje, o suaugusiajam dar ne per sunku. Šokame įvairiais šokių stiliais ir ritmais: čia čia čia, salsa, lėtas valsas, baletas, rytietiški šokiai, bugi. Jei moteriai buvo atlikta cezario pjūvio operacija, rekomenduojama šokti ne anksčiau kaip praėjus 12 savaičių po gimdymo.
Įdomus atradimas buvo, kad vaikučiai dažniausiai užmiega, kai šokama salsa. Žinoma, kūdikių šokių ritmai kiek lėtesni, mažiau sukinių – choreografija adaptuota taip, kad tiktų suaugusiajam su kūdikiu nešynėje. Gal salsos ritmas primena siūbavimą, kurį vaikutis jautė augdamas mamos pilve?
Šokių su kūdikiais nešynėse nauda didžiulė tiek kūdikiui, tiek suaugusiajam. Kūdikiui lavinami muzikiniai ir ritmo pojūčiai, o gebėjimas išreikšti save per šokį išlieka visą gyvenimą. Mamai lengvi šokio judesiai padeda atgauti jėgas ir bendrą fizinę kūno būklę po gimdymo. Šie šokiai gerina laikyseną, savistabą, teikia daugiau pasitikėjimo savimi, veja šalin blogą nuotaiką. Juk kai žmogus šoka, jo kūnas gamina natūralius geros savijautos hormonus – endorfinus.
Lauryna, jūs esate ne tik šokių mokytoja, bet ir dula. Papasakokite.
Esu Lietuvos dulų asociacijos narė, gimdymo dula. Kai laukiausi, pamenu, man labai trūko moteriškų pokalbių. Nors vyras klausydavosi ir tikrai palaikė, aš norėjau, kad jis suprastų mano būsenas, jausmus, nuotaikų bangavimus. Kartą vyras pasakė: „Lauryna, aš tikrai galiu tave išklausyti, tačiau nesuprasiu, kas vyksta tavo viduje “. Supratau, kad šalia besilaukiančios ir gimdančios moters turi būti kita moteris. Skaitydama psichologės Sigitos Valevičienės straipsnį pirmą kartą radau žodį dula. Labai sudomino, pradėjau ieškoti informacijos, parašiau dulų asociacijai. Mokymai buvo už pusės metų, bet mano entuziazmas per tą laiką nė kiek nesumažėjo. Tiesa, kovidas dulų veiklą kiek pakoregavo, nebuvome įleidžiamos į ligonines bene 2 metus. Dabar maždaug kartą per mėnesį palydžiu moterį ar šeimą į gimdymą skirtinguose gimdymo namuose Lietuvoje.
Visų mano veiklų tikslas – emocinė sveikata. To siekiu ir būdama dula, ir vesdama kūdikių šokių užsiėmimus, ir gydančio garso sesijas, kurios yra labai greitas būdas atsipalaiduoti.
Dabar tokie atsipalaidavimo užsiėmimai ir terapijos labai populiarūs. Kas nutiko mamomis, kad jos tokios įsitempusios, pavargusios?
Manau, mamos yra per daug įspraustos į rėmus, joms užkrauta daug sunkių reikalavimų. Jos turi būti labai gražios, seksualios, eiti į darbą, be to, skaniai gaminti, rūpintis namais ir vaikais. Dingo klausimas, o kaip moteris pati įsivaizduoja motinystę?!
Kita priežastis – informacijos ir rekomendacijų perteklius, kuris trukdo moteriai elgtis intuityviai. Pažiūrėkite, kiek mokymų: kaip teisingai migdyti, kaip teisingai maitinti, kaip teisingai auklėti. Tų „teisingai“ tiesiog per daug. Reikia turėti gražų santykį su savimi, kad informacija padėtų, o ne trukdytų.
Tempas per greitas, informacinio triukšmo per daug, todėl gimęs vaikelis kartais tampa ne palaima, o našta. Noriu kiekvieną būsimą ir esamą mamą pakviesti pagalvoti, o kaip aš svajočiau auginti vaikelį, jei nebūtų nieko aplink, tik širdies vedimas. Leiskitės į autentišką motinystės kelionę.
Laurynos svetainė www.sirdieskeliu.lt
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
