Ką pirmiausia daro mažas vaikas, pačiupęs tuščią puodą? Jį apverčia ir delnais arba šaukštais būgnija. Pasiekęs stalą, muša ritmą į jį. Būgnas, anot legendos, yra seniausias pasaulyje muzikos instrumentas. Kaip juo groti, ko grojant galima išmokti, iš ko instrumentai gaminami – jau sausio 29-ąją Nacionalinėje filharmonijoje papasakos perkusininkas, instrumentų meistras, grupės SUBTÌLUS narys Vytautas Švažas. Koncerte „Kai skamba būgnai“ jis pasirodys kartu su kolega ir mokytoju Gediminu Mačiulskiu, profesionaliai tyrinėjančiu Vakarų Afrikos būgnus.
Vytautai, kada geriausia pradėti mušti būgnus?
Geriausia užsiimti tada, kai sugalvoji, jog to norisi. Nėra amžiaus limito, groti būgnais ar kitu instrumentu galima pradėti ir senatvėje. Žinoma, jei nori tapti profesionaliu muzikantu, geresnių rezultatų galima pasiekti kuo anksčiau pradėjus. Juolab kad vaikai išmoksta kur kas lengviau nei suaugusieji, jei tik jiems įdomu. Be to, vaikai gyvena laisvesniu grafiku, užsiėmimams turi laiko po pamokų, o aš, šiandien norėdamas pagroti, sunkiai beištaikau valandą tarp visų reikalų (šypsosi). Vaikystėje pradėjus mokytis, progresas daug didesnis.
Pats groti pradėjote palyginti vėlai – tik keturiolikos.
Šeimoje buvo muzikantų, bet manęs groti niekas nevertė ir labai nesiūlė, tad iki 14 metų to ir nedariau. Mieliau rinkausi dailę. Man ypač patiko skulptūra, visokie rankdarbiai, užtat gal dabar sekasi gaminti instrumentus. Groti pradėjau po to, kai apsilankiau viename koncerte. Grojo akordeonų orkestras, jame buvo ir būgnininkas. Jis man labiausiai patiko. Pamažu pradėjau groti pats, vienur, kitur pasimokiau, dirbau ir savarankiškai, mokiausi groti būgnų komplektu. Tada susidomėjau džembe (populiariausias afrikietiškas instrumentas), kitais perkusiniais instrumentais. Taip pradėjau gaminti būgnus. Savęs per daug nespausdamas keliavau tuo keliu. Atvažiavęs į Vilnių studijuoti visai ne muzikos – kelių ir geležinkelių inžinerijos, ėmiau groti grupėje „Subtilu-Z“ ir gilintis į muzikanto profesiją, mokytis technikų.
Nors ir aš pats, ir daug kas aplinkui sako, kad mokytis niekada ne per vėlu, suprantu – jei būčiau pradėjęs groti penkerių ar šešerių, rezultatai būtų visai kitokie. Dabar jaučiu savotišką apribojimą – bazinių žinių stygių. Bet labai stengiuosi vytis tai, ką praradau vaikystėje. Kita vertus, tai nėra sportas ar rengiamasis olimpinėms žaidynėms – groju tiek, kiek tai man teikia malonumą.
Ką būgnai duoda žmogui? Ko išmokstama jais grojant, kas paskui pritaikoma gyvenime?
Matyt, visiems skirtingai, bet man patinka, kad būgnai išmoko tam tikros tvarkos. Kiekvienas instrumentas, ritmas turi savo vietą bendrame muzikos brėžinyje. Man patinka bendras suvokimas, kad viskas yra muzika. Sėdim ir kalbam, lyg ir tyla, bet širdys plaka – muša ritmą. Jūs palinksėjote galva – tai irgi ritmas, kuris taip pat gali virsti muzika.
Norint rimtai groti šiuo instrumentu, reikia perprasti daugybę subtilybių – neįprastai rašomas natas, lazdelių gausą…
Ir technikų yra daugybė. Legendos pasakoja, kad būgnas apskritai yra pirmasis instrumentas pasaulyje. Jis išties gana primityvus – korpusas su membrana. Paskui jau prasideda specifikacijos – iš ko padarytas korpusas, kokio dydžio, formos, plastiko ar odos membrana. Vienais būgnais grojama rankomis, kitais – lazdelėmis, trečiais – šluotelėmis; vieni – dviem lazdelėm, kiti – viena didele. Gaminant būgnus naudojamos įvairiausios odos – nuo bizono, kupranugario iki žuvies ar driežo. Didžiulėje būgnų šeimynoje yra visko.
Jūsų dirbtuvėse galima išmokti tą būgnų šeimyną gaminti patiems?
Aš pats būgnus ir gaminu, ir restauruoju ar remontuoju. Tai suteikia daug žinių. Pavyzdžiui, neseniai man buvo atneštas 300 metų senumo būgnas. Tokį egzempliorių reikia atsargiai išardyti po detalę, išnagrinėti, kaip anų laikų meistras, turėdamas gal tik plaktuką ir kaltą, viską sudėliojo ir kokį grožį padarė! Kai pajutau, kad jau gana neblogai išmanau instrumentus, nusprendžiau tomis žiniomis pasidalinti. Pradėjau nuo dirbtuvių suaugusiesiems. Vasario viduryje vėl vyks užsiėmimai, per kuriuos atėjusieji galės pasigaminti šamanišką būgną. Dalyviams parengiu ruošinius, papasakoju istoriją ir procesą, tada jie savo rankomis ant karkaso užtempia odą, pasigamina sau mieliausias lazdeles, išdžiovina odą. Štai jums ir puikus būgnas.
Padirbėjęs su suaugusiaisiais, pakviečiau vaikus. Juk skambėti gali praktiškai viskas, nereikia brangių medžiagų, pakanka paprastų plastikinių kibirėlių, lipnios juostos, kiniškų lazdelių. Panaudojus tinkamas žinias, galima sujungti šiuos visiems žinomus daiktus į visumą ir turėsime instrumentą. Per valandėlę vaikas gauna simbolinį, bet skambantį būgną ir išeina degančiomis akimis.
Kokią, anot pasakojimų, keisčiausią medžiagą galima naudoti būgnui gaminti?
Girdėjau, kad Tibeto vienuoliai gamina būgnus iš mirusių brolių kaukolių. Taip pat nustebau sužinojęs, kad būgnams naudojama žuvies oda. Ji juk, regis, tokia plonytė. Iš jos pagamintais būgnais grojama subtiliai – pirštais. Šis darbas man patinka daug labiau nei, pavyzdžiui, medžio arba akmens skulptoriaus, kuris visą gyvenimą dirba su ta pačia medžiaga. Gaminant būgnus reikia daug ko – medžio, metalo, odos, virvių, plastiko, viską turi virinti, klijuoti naudodamas įvairiausias technikas. Kiekvienas projektas – nauji iššūkiai, labai įdomu!
Kokius būgnus su Gediminu Mačiulskiu pristatysite sausio 29-osios koncerte Filharmonijoje?
Gediminas nuolatos keliauja į Afriką, ten semiasi žinių, mokosi, tyrinėja Vakarų Afrikos būgnus, muziką, populiarųjį instrumentą džembę. Jis yra puikus edukatorius ir muzikinių ritminių žaidimų kūrėjas, puikiai valdo visą perkusiją. Mes kartu pagrosime ir afrikietiškų, ir Gedimino kurtų ritmų, mušamuosius instrumentus pristatysime plačiai – nuo šamaniškų būgnų iki lietuviško liaudiško kelmo, melodinių mušamųjų instrumentų. Vaikams tai bus pirmoji pažintis su perkusija, galbūt uždegsianti pradėti groti. Per koncertą pamokysim ir ritmų, kad grįžę namo galėtų mušti mamų puodus ir dangčius.
D.Matvejevo nuotraukos
Daugiau informacijos: https://www.filharmonija.lt/lt/pradzia.html
