Kai Anos sūnelis Adomas pavalgydavo, mama paklausdavo – ar sotus pilvukas? Taip šie mieli žodeliai tapo maisto tinklaraščio pavadinimu. Ana – viena iš mamų-maisto tinklaraštininkių, kiurių veiklą įkvėpė vaikas.
Pasakoja „Sotaus pilvuko“ autorė Ana Dmitrovičiūtė.
Dirbu personalo administravimo srityje. Instagramo paskyra yra mano laisvalaikio dalis, tad virtuvėje dažniausiai sukuosi vakarais ir savaitgaliais. Manęs dažnai paklausia, ką veikia Adomas, kai aš ruošiu maistą. Maistą dažniausiai gaminame kartu. Jam labai įdomus gaminimo procesas, kartu lipdome, malame, maišome.
Tinklaraštį kūriau galvodama apie kitas mamas, norėjau palengvinti jų rūpestį – ką šiandien pagaminti pusryčiams ar vakarienei. Draugės nuolat klausdavo, ką šiandien gaminau ar planuoju gaminti Adomui, o aš vis pasidalindavau receptais ar nusiųsdavau nuotrauką, ką gaminu. Tinklaraštyje noriu parodyti, kad lengvai ir greitai galima pagaminti labai įvairų maistą, kuris tiks ir kelerių metų mažyliui, ir paaugliui, ir mamai su tėčiu.
Vaikystėje ir paauglystėje nuolat matydavau mamą, besisukančią virtuvėje ir gaminančią pačius įvairiausius patiekalus. Tikriausiai polinkį gaminti perėmiau iš jos. Ir dabar dažnai paskambinu mamai ir paklausiu, kaip gaminą vieną ar kitą patiekalą. Mėgdavau tėvams iškepti kibinų, sausainių ar pyragų, bet labiausiai į gaminimą įnikau būdama nėščia. Prisigalvodavau įvairiausių patiekalų, kurdavau. Matau, kad Adomas irgi šį pomėgio perima iš manęs. Visada įdėmiai stebi, kai gaminu, klausinėja, o vėliau dažnai girdžiu, kaip savo virtuvėlėje atkartoja, pasakoja, kaip beria kažkokį prieskonį, deda tam tikrą produktą.
Skaitytojos klausia, nejau Adomas viską suvalgo, ką patiekiu? Galiu atsakyti, kad tikrai ne visada. Būna dienų, kai suvalgo kelis kąsnius ir nustumia lėkštę. Turiu taisyklę niekada neversti vaiko valgyti ar suvalgyti viską lėkštėje. Juk visiems būna nevalgiadienių – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Jei matau, kad visą dieną nenori valgyti, pasikalbame, ko norėtų, gal tą dieną visai nenori mėsos, o tiesiog vienų daržovių.
Be abejo, receptai keitėsi augant Adomui. Kaip ir matyti mano paskyroje, iš pradžių Adomui patiekdavau lėkštėje įvairiausio maisto, kad galėtų pats pasirinkti, ko nori. Kartais suvalgydavo viską, o kartais išsirinkdavo tik patinkančius ingredientus. Šiuo metu lėkštėje patiekiu tik vieną patiekalą.
Dažnai Adomui patiekiu įdomiau atrodantį maistą – širdelės formos blynus, įdomiau supjaustytas daržoves. Pastebėjau, kad įdomiau patiekiamas maistas vaikus domina labiau, tad mieliau ragauja ir valgo.
Iš Adomo kritikos girdžiu labai retai, gal dėl to, kad apsitariame, ką gaminsime valgyti, kas ko norėtų. Dažnai vaikai bijo paragauti nežinomą patiekalą, iškart sakydami, kad bus neskanu. Labai džiaugiuosi, kad Adomas drąsiai ragauja įvairaus maisto. Esame susitarę, kad visada paragaus, o jei nepatiks, galės nevalgyti. Pamenu, taip buvo su krevetėmis. Labai bijojo paragauti, gal tik iš antro karto įkalbinau. Ir jam labai patiko! Dabar vis paprašo cezario salotų su krevetėmis.
Dažnai receptai gimsta tiesiog čia ir dabar, pažiūrėjus turimus produktus šaldytuve. Turiu tradiciją prieš miegą pasižiūrėti įvairių vaizdo įrašų su receptais, pagalvoju, ką galėčiau pakeisti ar pakoreguoti. Patinkančius receptus išsisaugau, tačiau gamindama vis tiek pakoreguoju pagal mūsų šeimos mėgstamus produktus. Būna, kad net ir nufotografuoti nespėju, nes Adomui labai norisi kuo greičiau paragauti.
Adomas – visiškai blyninis vaikas. Jei galėtų, juos valgytų pusryčiams, pietums ir vakarienei. Jis net blynų receptus žino ir visus produktus gamybai išsirenka ir susirenka pats. Labai mėgsta ir visus vištienos patiekalus ir – mano nuostabai – įvairias salotas.
Galiu tik patvirtinti, kad vaiko mitybos įpročius formuojame mes, tėvai. Dažnai tėvai daro klaidą – kai patys nemėgdami kažkokio produkto, jo neduoda ir vaikui. Turiu nemažai pavyzdžių, kai tėvai, nemėgdami kokių nors kruopų ar daržovių, jų tiesiog neduodavo vaikui. Ir tie vaikai tų produktų nevalgo iki šiol. Kadangi nuo pat papildomo maitinimo pradžios Adomui siūlydavau labai įvairių produktų, nemėgstamų patiekalų jis turi mažai. Pastebiu, kad Adomas dažnai kopijuoja mus. Adomo tėtis nevalgo grikių. Vieną kartą prie stalo jis garsiai pasakė, kad jų nemėgsta. Adomas iškart perėmė jo žodžius ir man atsakė tą patį: „Mama, nemėgstu grikių ir nevalgysiu“. Nors iki tos dienos net pats jų prašydavo. Teko tėčiui „pamėgti“ grikius, kad Adomas vėl juos valgytų.
Mano patiekaluose dažnai būna paslėptų daržovių, bet tai nėra kažkoks sąmoningas slėpimas, tiesiog taip paįvairinu patiekalo skonį. Kad ir pačius paprasčiausius kotletus galima kiekvieną kartą paįvairinti, įdėjus vis skirtingą daržovę. Taip pats patiekalas kiekvieną kartą įgaus naują skonį ir neatsibos. Sąmoningai slėpdavau tik brokolius, kurių Adomas niekaip neprisijaukino. Vis dar bandau kartais pasiūlyti šių daržovių įvairiais pavidalais, bet tiek namie, tiek darželyje dažniausiai būna griežtas NE.
Dėl saldumynų – galiu tik pasidžiaugti, kad su Adomu galima gana lengvai susitarti. Nuo pat mažens stengdavomės saldumynus rinktis sveikuoliškus, saldainius pakeisti liofilizuotomis uogomis ar vaisiais. Grįžęs iš darželio Adomas paprašo ne skanėsto, o obuolio – juos labai mėgsta.
Saldumynų nuo Adomo niekada neslėpiau, guli puikiai prieinamoje vietoje, tačiau norėdamas paimti, visada atsiklausia. Manau, svarbiausia kalbėti su vaiku, nusistatyti ribas, kiek galima suvalgyti, ir paaiškinti, kodėl saldumynų negalima valgyti daug. Galima rinktis sveikesnes alternatyvas – vietoje ledų užsišaldykite jogurto, vietoje saldainių galima pasigaminti varškės rutuliukus, apvoliotus kokose (gausite sveikuoliškus rafaelo saldainius).
Ana dalinasi mėgstamais Adomo patiekalais, kurie nustebins ir suaugusiuosius
Žuvies žiedai
Adomas labai mėgsta šį patiekalą. Tai labai pasiteisinęs receptas, nes valgo ir vaikai ir suaugusieji.
Produktai:
1 kg šviežios lydekos. Visada renkuosi šviežią. Kaip atpažinti, ar žuvis šviežia? Paspauskite žuvies nugarą pirštu. Jei paspaudus lieka duobutė, žuvis sena!
Druska, pipirai
1–2 riekės batono
Pusė stiklinės pieno
1 kiaušinis
1 svogūnas
1 morka
100 g pievagrybių
Džiūvėsėlių
Gaminame:
Išdorotą žuvį ir pievagrybius sumalame, pagal skonį įberiame druskos ir pipirų.
Batono kraštus nupjaustome, batoną išmirkome piene.
Į žuvies faršą dedame išmirkusį batoną, mušame kiaušinį ir viską gerai išmaišome.
Su lydytu sviestu apkepame supjaustytą svogūną ir sutarkuotą morką. Viską įmaišome į faršą ir paliekame pastovėti šaldytuve apie valandą.
Suformuojame rutuliukus, juos apvoliojame džiūvėsėliuose, suformuojame žiedus ir kepame su lydytu sviesto.
Mums žiedo forma patinka dėl to, kad į vidurį galima įdėti patinkančio padažo arba supjaustytų daržovių.
Virti varškės ir bulvių kukuliai
Puikiai tinka, norint sunaudoti vakarykštę bulvių košę.
Produktai:
250 g varškės (kadangi turėjau birios varškės, ją sutryniau per sietelį, kad neliktų varškės gumuliukų),
300 g bulvių košės
1 kiaušinis
3 šaukštai miltų,
1 šaukštas krakmolo
Gaminame:
Šlapiomis rankomis suformuojame rutuliukus, atsargiai po vieną dedame į verdantį vandenį ir verdame apie 6 minutes.
Kreminė kopūstų sriuba
Produktai:
1 kopūstas (nedidelis)
1 svogūnas
2 bulvės
1 morka
2 skiltelės česnako
Kreminis sūris („Filadelfija“)
2 šaukštai manų kruopų
Sultinio kubelis arba sultinys
Skrebučių
Gaminame:
Supjaustome kumščio dydžio šviežią kopūstą, svogūną, bulves, morką.
Puode ištirpiname sviestą ir viską šiek tiek pakepiname su 2 skiltelėmis išspausto česnako.
Įpilame vandens ir paverdame dar 10 minučių.
Įberiame 2 šaukštus manų ir dar šiek tiek paverdame.
Įdedame kreminio sūrio, sultinio kubelį, pipirų ir paverdame apie 15 min., kol kopūstai tampa minkšti.
Patiekiame su skrebučiais.
Skanaus!
Susiję straipsniai
