Susipažinkime – keliaujanti šeima:
Esame 5 asmenų šeima, kuri nuolatos keliauja.
Po kelionės į Kubą (2019 m.), sukome galvas, kur čia dar pakeliauti.
2021 metais, dar gyvendami JAV, nusprendėme parduoti savo nekilnojamąjį turtą ir pakeliauti su vaikučiais (tuo metu su dviem). Automobiliu keliavome Meksikoje, Belize ir Gvatemaloje.
2023 metais, bekeliaujant Meksikoje, gimė mūsų trečioji atžala. Po mažosios gimimo, susitvarkėme dokumentus ir vasarai grįžome į Lietuvą. Pasitarę nusprendėme, kad norime išbandyti naują žemyną – taip gimė mintis keliauti Azijoje ir aplankyti Šri Lanką.
Šri Lanka neatrodė labai suturistinta šalis, bet turinti daug ką pasiūlyti: nuostabaus grožio gamta, egzotiniai gyvūnai, safariai, kvapą gniaužiantys paplūdimiai. Šri Lankoje praleidome visą mėnesį, apsistodami po keletą dienų skirtingose vietose.
Kelionės maršrutas: Colombo – Negombo – Dambulla – Kandy – Nuwara Eliya – Ella – Yala – MirissaWeligama – Koggala – Galle – Hikkaduwa – Colombo.
Ką norėjome pamatyti
Visada planuoju iš anksto, ką norėsime pamatyti, kad viską galėtume patirti neskubėdami. Jei lieka laiko, papildomai sugalvojame, ką veikti. Šri Lankoje būtinai norėjome:
Aplankyti ir pamatyti arbatos plantacijas.
Sužinoti, kaip auginamas Ceilono cinamonas, bei pamatyti, kaip jis kultivuojamas.
Kad vaikai pasimokytų plaukioti su banglentėmis.
Apžiūrėti paplūdimius.
Sudalyvauti safaryje bei pamatyti Šri Lankos dramblius.
Pasivažinėti su žymiuoju Kandy Ella traukiniu ir aplankyti Devynių Arkų Tiltą.
Paragauti Šri Lankos maisto.
Patyrinėti gamtą bei pamatyti krioklius.
Iš arti pamatyti kobras.
Paragauti Šri Lankos kavos.
Mums pavyko viskas, ką buvome suplanavę, ir dar su kaupu.
Kas nustebino
Šri Lanka pasirodė labai skurdi šalis su gerais, nuoširdžiais žmonėmis – jie visada būdavo pasiruošę padėti: surasti mums tai vietinius žvejus, tai kokosų už neturistinę kainą, tai dar ko nors. Mes net palikome pasaugoti mūsų vežimėlį pas vietinį (pas jį nuomojomės mašiną) maždaug pusei metų – neturėjo jokių problemų ir neprašė jokių pinigų už tai.
Nustebino, kad kai kuriose turistinėse vietovėse pasijutome kaip Rusijoje, – net meniu kai kuriuose restoranuose buvo rusų kalba, tuk tukų vairuotojai gatvėse siūlėsi pavėžėti kartodami kelis rusiškus žodžius.
Keliavome ne sezono metu, spalio mėnesį, kada dar tęsiasi liūčių laikas, tačiau lijo tikrai ne kiekvieną dieną arba lydavo vėlai po pietų ar naktį. Keliavimas ne sezono metu mums buvo labai palankus dėl kainų, mat net viešbučiams nustačius savo kainas buvo galima derėtis
Maistas Šri Lankoje buvo be galo aštrus, net jei ir paprašydavome pagaminti neaštriai. Nusipirkome parduotuvėje pomidorų padažo, jis buvo labai aštrus, nors nebuvo jokio užrašo, kad gali būti nors kiek aštrus.
Patarimai
Mes iš tų, kurie mėgsta paremti vietinius, tad susirasdavome viešbučius ar svečių namus tiesiogiai ir susirašydavome per whatsapp programėlę – taip susitardavome viską.
Šri Lankoje būtinai paragaukite kavos (jei ją geriate) – tikrai gero skonio.
Nuvažiuoti pas vietinius, kurie augina cinamoną, tiesiog būtina – jie tikrai parodys, kaip cinamonas auga, ką naudoja jam nupjauti, apdoroti ir dar pavaišins šviežiais kokosais.
Būtinai apsilankykite ajurvedinėje vaistinėje ir įsigykite tepaliuko nuo peršalimo, raumenų skausmo ir Samahan arbatos.
Kartą per mėnesį dauguma (apie 70 procentų vietinių) švenčia Pilnaties šventę (tai budistų šventė), tomis dienomis labai sunku rasti laisvų vietų į renginius, safarius. Tai būtina žinoti važiuojant į safarį, ypač sezono metu, – gali būti viskas užimta (viešbučiai, safario džipai ir pan.).
Gali nustebinti, kad tualetuose nėra tualetinio popieriaus – Šri Lankoje populiaru apsiplauti vandeniu, o ne valytis, tam įrengtos vandens žarnos visuose tualetuose. Tad reikėtų vežiotis tualetinio popieriaus.
Rekomenduojame išsinuomoti automobilį, taip tikrai daugiau pamatysite ir nebūsite pririšti prie vienos vietos, galėsite lengvai pakeisti planus. Nuomotis automobilį galima ir iš vietinių (mes nuomojomės už 26 dolerius parai). Tiesa, jums reikės Šri Lankos leidimo vairuoti, tam reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo (vietines teises gali padaryti vietiniai taksi vairuotojai už papildomą mokestį, mums viską sutvarkė žmogelis, iš kurio nuomojomės automobilį).
Gryni pinigai yra geriausia atsiskaitymo priemonė. Geriausią kursą nusiimti grynus pinigus iš bankomato davė „Bank Of Ceylon“.
Apsipirkti vaisių ir daržovių galima vietiniuose turguose, tikrai sutaupysite pinigų ir paremsite vietinius.
Keletas įdomių faktų apie Šri Lanką
Kiekviena šalis yra išskirtinė, turinti savo kultūrą, papročius. Šri Lanka – gana stipriai savo senąją kultūrą išlaikiusi šalis. Vyrai dėvi savo sijonus, moterys – sarius.
Šioje šalyje yra daugiau kaip 1,2 milijono tuk tukų, kurių dauguma importuoti iš Indijos.
Šri Lanka vadinama ne tik Ceilonu, bet ir Indijos ašara (dėl savo geografinės padėties bei salos formos, primenančios ašarą) ar Indijos vandenyno perlu.
Vietinis gyventojas suvalgo apie 112 kg ryžių per metus, tad nors visur čia auginami ryžiai, Šri Lanka turi dalį jų importuoti.
Valgymas rankomis yra dalis Šri Lankos žavesio.
Šri Lankoje nematėme nė vieno apkūnaus žmogaus. Jeigu keliaujant kitur (pavyzdžiui, Meksikoje) buvo matyti, kad žmonėms maistas labai svarbu, tai Šri Lankoje retai matėme valgančius vietinius gyventojus.
Šri Lankoje yra tūkstančiai krioklių, tad visa elektra gaunama iš krioklių gaminamos energijos.
Šioje šalyje gyvena apie 7000 laukinių dramblių.
Šri Lankos vėliava yra viena seniausių pasaulyje.
Nacionalinis Šri Lankos sportas yra tinklinis, nors kriketas žaidžiamas kur kas daugiau.
Ceilono arbata, kaučiukas ir cinamonas yra pagrindinės eksporto prekės.
Šalyje gyvena trijų rūšių beždžionės.
Visur gatvėse vaikšto povai, jų labai daug. O jų skleidžiamas garsas primena katės kniaukimą.
Mirties bausmė (korimas) vis dar galioja.
Rubinai, safyrai ir kiti brangakmeniai vis dar kasami Ceilone.
Šri Lankoje gyvena 102 gyvačių rūšys, iš kurių penkios labai nuodingos. Viena iš jų – kobra (naja naja), tačiau ji nėra pati nuodingiausia. Per metus ligoninėse atsiduria apie 40000 žmonių dėl gyvačių įkandimų. Priešnuodžiai ne visada veikia, nes jie atvežti iš Indijos, o kai kurių Šri Lankos gyvačių nuodai yra kur kas stipresni.
Iš to paties arbatos augalo išgaunamos keturių tipų arbatos – juodoji, žalioji, baltoji ir sidabrinė (apie sidabrinę išgirdome pirmą kartą).
Eismo taisyklės mažai kur egzistuoja, dažniausiai galioja taisyklė – kas pirmesnis.
Kas patiko vaikams
Paklausus vaikų, kas labiausiai patiko Šri Lankoje, atsakymai buvo tokie:
Kelionė traukiniu iš Ella į Badulla, pravažiuojant Devynių Arkų Tiltą.
Plaukiojimas banglentėmis Weligamos paplūdimyje.
Plaukiojimas su jūros vėžliu netoli Hikkaduwa (yra net paplūdimys, pavadintas Turtle Beach – Vėžlių paplūdimiu – ten kiekvieną dieną atplaukia vėžliai, nes vietiniai juos šeria jūros žolėmis). Vėžliai nebijo žmonių, su jais galima paplaukioti, pašerti ir paliesti kiautą.
Šioje šalyje gyvena apie 7000 laukinių dramblių, kur visi pirmą kartą pamatėme dramblius. Nuostabu, kad gyvūnai čia neuždaryti, o vaikšto laisvai be jokių suvaržymų.
Pasivažinėjimas tuk tuku – būtina atrakcija.
Apsilankymas gyvačių fermoje, nors tenai ne ferma, o vietinis žmogelis, dar vadinamas gyvačių užkalbėtoju, tiesiog išgelbėjęs keletą gyvačių ir jas laiko namuose. Nenuodingas gyvates galima paimti į rankas, o nuodingas, kaip kobra, galima stebėti iš labai arti ir net palaikyti už uodegos.
Apsilankymas cinamono plantacijoje. Kadangi keliavome pas vietinius, mums nuoširdžiai ir nemokamai parodė, kaip auginamas cinamonas, pasidalino faktais apie šią industriją ir pavaišino cinamono arbata bei kokosais iš savo kiemo.
Apsilankymas arbatos plantacijoje – nuostabi patirtis, čia susipažinome su visu procesu, kaip auginama, skinama, apdorojama Ceilono arbata. Žinoma, paragavome skirtingų jos rūšių.
Kainos
Viešbučių kainos buvo palyginti žemos, nes keliavome ne sezono metu ir daugelyje vietų derėjomės. Mes keliaujame šešiese, mums būtina virtuvėlė gamintis maistą. Prioritetai buvo turėti oro kondicionierių, bent jau miegamuosiuose, bei baseiną. Kainos vidurkis už tokius apartamentus buvo apie 25–30 dolerių už naktį. Kalbėjomės su kitais turistais, kurie keliauja su kuprinėmis, kambarius galima gauti net už 5 JAV dolerius.
Maisto kainos kai kur išpūstos, ypač turistinėse vietose ir netoli paplūdimių, tačiau tikrai galima rasti užeigų, kur maistas yra vietinių kainomis. Didelė porcija ryžių, apkeptų su daržovėmis (užtenka pavalgyt keturiems žmonėms) kainuoja apie 3 dolerius. Mūsų šeima galėjo pavalgyti už maždaug 10–12 dolerių. Visa kepta višta – 4 doleriai. Šviežiai kepta vietinė duona – apie 25 dolerio centai. Vaisius ir daržoves pirkome vietiniuose turguose, bet kainos svyruoja nuo vietovės. 1 kg avokadų – 1 doleris, 1 kg papajos – 50 dolerio centų, 1 kg rudo cukranendrių cukraus – 1 doleris, 1 litras ekologiško kokoso aliejaus – apie 3 dolerius.
Problemos? Jų nubuvo
Aklimatizacija mūsų visiškai nepaveikė, neturėjome jokių sveikatos problemų. Vaistinių tikrai daug, nors vaistininkai nelabai kalba anglų kalba, bet prireikus galima nusipirkti medikamentų. Labiau populiaru ajurvedinės vaistinės, kur iš karto konsultuoja ajurvedos gydytojas.
Šiokių tokių problemų kilo tik dėl maisto, nes jis labai labai aštrus! Net paprašius pagaminti neaštrų patiekalą, jie vis tiek dėdavo aštrių prieskonių. Tad teko numesti svorio.
