Vystyklų dermatitas – odos uždegimas sauskelnių srityje – kuris bent kartą per kūdikystę paliečia kiekvieną kūdikį. Paprasčiau ši būklė vadinama iššutimu.
Terminas turi 2 neatitikimus.
- Ne viskas, kas vyksta odoje po sauskelnėmis yra iššutimai.
- Iššutimai nebūtinai turi būti tik po sauskelnėmis.
Kas po sauskelnėmis
Iššutimai. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus. Iššutimų pažeistos vietos yra skaudžios, kūdikis jaučia diskomfortą, dėl iššutimų gali būti neramus, irzlus.
Kuo kūdikis apvalesnis, tuo jo odos raukšlės gilesnės ir labiau linkusios šusti. Tačiau klaidinga galvoti, kad liesesnis kūdikis nešus. Net ir mažo svorio kūdikių, kurie neturi didelio riebalinio sluoksnio, drėkstančiose odos vietose gali atsirasti iššutimų, nes jose dauginasi odos uždegimą sukeliančios bakterijos.
Iššutimų gali būti bet kuriose odos raukšlėse (kaklo, šlaunų, pažastų), galūnių linkiuose, taip pat už ausų, ties riešais, čiurnomis bei tarpupirščiuose.
Vystyklų dermatitas dažniau pasireiškia, jei kūdikis gimė neišnešiotas, kūdikio oda sausa, serga atopiniu dermatitu, viduriuoja, turi antsvorio, linkęs prakaituoti.
Kontaktinis (iritacinis) bėrimas: Parausta tos odos vietos, kurios kontaktuoja su sauskelnėmis, šlapimu, išmatomis, – užpakaliukas, tarpvietė, lytiniai organai, apatinė pilvuko dalis, viršutiniai šlaunų paviršiai. Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas. Visa tai plius šiltnamio efektas po sauskelnėmis ir sukelia iritacinį bėrimą.
Antrinė infekcija. Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio. Gydytojas tuomet skirs papildomą gydymą.
Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę – ar kūdikiui nėra pienligės – balto apnašo burnoje. Lengvą Candida infekcijos formą galima pagydyti ir be antigrybelinio tepalo, naudojant tik sausinimą ir priemonę su cinku, papildomai plaunant burną su sodos tirpale išmirkytais pavilgais po valgio 3–5 k/d.
Alerginis kontaktinis dermatitas. Pasitaiko retai. Tada vaikutį beria dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Dažų dažniausiai būna sauskelnių kraščiukuose apie juosmenį ir šlaunis, taip pat ant lipukų. Tada bėrimai bus konkrečiose vietose, kur dažytos sauskelnių vietos liečiasi su oda, tačiau odos raukšlės, tarpvietė, užpakaliukas nebus išberti.
Prakaitinė. Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami. Paprastasis prakaitinės bėrimas – mažytės skysčio pripildytos papulės – praeina savaime, jo niekaip gydyti nereikia, tik nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu. Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kai prisideda odos grybelio Malassezia poveikis. Prakaitinė – tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos. Reikia vaikutį rengti pagal temperatūrą, kad nebūtų per karšta, netrintų, nespaustų. Prakaitinei gydyti tinka ir cinko oksido turinčios priemonės.
Jeigu būklė nepraeina, odelė kaista, prakaitinės plotai didėja, reikalinga gydytojo konsultacija.
Alergija maistui. Šis dermatitas pasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę. Tokiu atveju priežastis – ne higiena ir ne sauskelnės: reikėtų atsisakyti alergizuojančio maisto.
Veiksmų planas
Pastebėjus dermatitą sauskelnių srityje pirmoji pagalba yra higiena ir cinko oksido turinti priemonė.
Dažniausiai iššutimų pažeista oda būna ne tik drėgna, bet ir sudirgusi, pleiskanojanti. Kad gydymas būtų kompeksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus). Priemonę reikia naudoti keletą kartų per dieną, ypač svarbu patepti prieš naktį.
Yra kūdikių, kurie linkę arba nelinkę šusti. Tai priklauso nuo imuninės sistemos, paveldėtų odos ypatybių. Jei jūsiškis linkęs šusti, priemonę su cinko oksidu galite naudoti profilaktiškai – kaskart keisdami sauskelnes.
Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku. Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Ideali oro vonios trukmė – 10–20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės. Kūdikis greitai siunčia termoreguliacinius signalus, kai jam šalta, oda greitai tampa marmurinė, atvėsta galūnės. Šiuos signalus pastebėsite ir kūdikio tikrai nesušaldysite.
Jokia priemonė negelbės, jei ignoruosite higieną. Rekomenduojama kūdikiui pasišlapinus apiplauti vandeniu, pasituštinus naudoti bemuiles prausimo priemones, o drėgnas servetėles naudoti tik nesant galimybės apiprausti.
Vystydami kūdikį nenaudokite klijuotės arba polietileno plėvelės, ant tokio pakloto neatlikite oro vonių.
Labai svarbu ir teisingai parinktos sauskelnės. Jas reikia rinktis pagal kūdikio svorį ir amžių, dažnai keisti, ypač pirmąjį mėnesį, – kas 2 valandas. Per ankštos sauskelnės (kai užsegus nebeįmanoma užkišti 2 pirštų, o ant šlaunų matosi raukinukų atspaudas – skatina iššutimams palankią terpę.
Jeigu vystyklų dermatito kilmė alerginė ar tai jau antrinė infekcija, reikės ilgesnio ir nuoseklesnio gydymo.
Susiję straipsniai
