Viena iš nuostabiausių kūdikystės akimirkų, kai kūdikis, išgirdęs ritmišką muziką, pradeda „šokti“. Tai daro net nemokantys vaikščioti, vos galvas nulaikantys kūdikėliai! Šokančio kūdikio vaizdas toks užburiantis, kad ši kategorija socialiniuose tinkluose surenka milijonus peržiūrų.
Pokalbiui pakvietėme kūdikių ir vaikų šokių mokytoją Gintarę Kemeklienę. Gintarė yra ne tik muzikos ir šokio pedagogė, bet ir šokėja, dainininkė, muzikos ir šokio edukacinės programos „Solis“ autorė ir įkūrėja.
Gintare, kaip pati atsiradote šokio pasaulyje ir kodėl nutarėte šokio mokyti kūdikius?
Muzika ir šokis mane lydėjo visą gyvenimą. Pradėjau groti pianinu pas Dėją Aukštkalnytę, kai man buvo dar 4 metai. Tais pačiais metais pradėjau lankyti įvairiausius užsiėmimus Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose – niekada nėjau į darželį. Vėliau pradėjau lankyti muzikos mokyklą ir ten praleidau 11 metų. Specialybė buvo fortepijonas, tačiau jau ten pradėjau mokytis ir dainavimo.
Pažintis su šokiais prasidėjo taip pat anksti, kai man buvo 5 metai. Pradėjau nuo sportinių šokių, profesionaliai šokau 8 metus, tačiau juos ir iki dabar dar labai myliu. Toliau rinkau patirtį baleto pamokose, šokiuose su ugnimi, šiuolaikiniame šokyje. Kai reikėjo stoti, nebuvau užtikrinta ko noriu, bet nusprendžiau, kad noriu studijuoti tai, ką dariau visą savo gyvenimą, – dainuoti, groti, šokti. Mokslai Lietuvoje siūlė arba tik muziką, arba tik šokį, kurio tuometinis lygis manęs netenkino. Pradėjau šniukštinėtis užsienyje, kažkodėl būtinai Austrijoje, nors vokiečių kalbos visiškai nemokėjau. Atradau muzikos ir šokio pedagogikos studijas Mocarto universiteto padalinyje – Orff institute Zalcburge. Ir taip buvo nuspręsta, nebuvo plano B, tik šis.
Vaikus visada mylėjau, dėl to pedagogika manęs visai negąsdino. Tad pradėjau labai ruoštis stojamiesiems, mokytis kalbą, ir man pavyko. Džiaugsmas ir tuo pačiu jaudulys buvo didžiulis. Ir tie metai praskriejo labai greitai. Esu maksimalistė, tad stengiausi pasiimti iš universiteto kaip įmanoma daugiau. Treniravausi, kad būčiau geriausia šokėja, kokia galiu būti, daug repetavau, kad dar labiau gilinčiau savo muzikines žinias, lavinau balsą, mokiausi pedagoginių paslapčių. Aplinka, mokytojai, žmonės aplink padėjo man suprasti, kad tai ką aš darau, mano specialybė nėra savaime suprantamas dalykas. Manau, kad pedagogai Lietuvoje dar vis dažnai labai nuvertinami.
Ar Lietuvoje matote visą šokių stilių ir žanrų pasiūlą vaikams, kokia yra ir kitose šalyse?
Šokiai ir vaikų lavinimas būtent šokiais, manau, yra labai populiarus dalykas Lietuvoje. Ypač jeigu kalbėtume apie sportinius šokius, – pasiūla milžiniška. Vis daugėja ir baleto pamokų pasiūla, tad iš šios pusės, tikrai džiugu, kad tėveliai gali pasirinkti, išbandyti. O štai neatrasta žemė – tai tiesiog judesio lavinimas, improvizacija, galimybė vaikui pačiam atrasti, kurti ir realizuoti savas idėjas. Tiesiog truputis laisvės. Nes daugiausia dominuoja techninės šokių sritys, kurios yra irgi labai svarbios ir naudingos, tačiau ankstyvame amžiuje, kol vaikas dar tik susipažįsta su pasauliu, jam reikia leisti atsiskleisti. Tokio tipo šokio pamokų tikrai dar trūksta Lietuvoje.
Kaip vyksta pamokos, nuo kokio amžiaus ateina vaikučiai?
Priklauso nuo to, ką siūlai. Yra užsiėmimų vaikučiams, kurie dar tik mamos pilvelyje, – tai nėščiųjų šokiai. Namuose tėvelius skatinu pradėti kūdikio supažindinimą su muzika ir judesiu kuo ankščiau. Nebūtina kūdikio kažkur vesti. Tačiau tikrai būna užsiėmimų nuo pat mažens. Orff institute kūdikių muzikos ir šokių grupės sudaromos nuo 18 mėn. Ir jų tėveliams. Aš savo programą siūlau vaikams nuo 2 metukų. Iš esmės šiame amžiuje svarbiausia yra ryšys su tėveliais. Tai didžiausia motyvacija vaikams, tik tai padeda pasiekti rezultatų, vaikas jaučiasi saugus eksperimentuoti, išbandyti, ir šokių užsiėmimai dar labiau stiprina tarpusavio santykį su tėveliais.
Vėliau, kai jau vaikai gali likti vieni pamokėlėse, ryšys, tėvų domėjimasis turi išlikti. Jei vaikas to negauna, jam bus labai sunku. Svarbiausia pamokų forma, kuria turi vykti užsiėmimai, yra žaidimas. Tai, kas vaikams yra sava, pažįstama, – mėgstamiausia veikla! Tai vaikus sudomina ir jie net nepastebi, kad jie mokosi, lavina savo balsą ar kūną. Tiesiog pratimus daryti juk kaip neįdomu.
Kodėl šokis svarbus vaikui, ką jis duoda? Iš šono žiūrint, tai tik pramoga.
Pirmiausia šokis suteikia judesio laisvę. Lavinamas kūnas, atrandamos naujos jo galimybės, koordinacija. Man, kaip šokėjai, nepaprastai svarbu ir gera žinoti, ką mano kūnas gali. Jaučiuosi užtikrinta, nesvarbu kokioje gyvenimo situacijoje, galiu valdyti savo kūną, o ne laukiu, kas nutiks. Ir labai svarbu pradėti tai lavinti jau vaikystėje, nes pirmaisiais penkiais metais vaikai yra kaip kempinės. Jų smegenys nuolatos vystosi, auga, kiekvieną sekundę kuriama iki milijono naujų nervinių jungčių. Labai svarbu šio laiko nepraleisti ir jį išnaudoti. Tai parodo labai pozityvius rezultatus ateityje. Toks ankstyvas ugdymas lavina ir atmintį, vaikas išmoksta greitai mokytis.
Šokis irgi yra išraiškos forma. Ką jau minėjau ankščiau apie improvizaciją, galimybę vaikui atrasti save, savo judesius. Tai padeda augti asmenybei, labiau pažinti save.
Žinoma, šokis yra ir pramoga. Svarbu, kad jis ja išliktų, ypač šiame amžiuje, ką jau minėjau apie žaidimo formą. Nes jei vaikas mokysis per prievartą visą laiką, nebus nei naudos, nei rezultatų. Labai daug priklauso nuo mokytojo, tad tėvelius raginu gerai pasidomėti, nenumesti vaiko į pirmą pasitaikiusį būrelį arčiausiai namų.
Kaip namie „šokdinti“ vaikutį?
Pirmiausia – nepraleiskime vaikų impulso šokti. Dažnai pasigirdus muzikai ar net be jos, vaikai pradeda judėti, šokti, žaisti. Prisijunkime prie jų ir praplėskime jų judesių įvairovę. Muzika tinka įvairi, labai svarbu, kad supažindintume vaikus su įvairiausia muzika. Vaikams gali būti sunkiau judėti pagal lėtą muziką, nes jiems tiesiog neišeina lėtai šokinėti ar daryti kitus judesius, tačiau čia priklauso nuo pateikimo ir užduoties. Grojant lėtai muzikai, galima tyliai ir lėtai slinkti po kambarį arba bandyti mėgdžioti įvairius plevenančius daiktus, tokius kaip plunksna ar skarelė.
Galima bandyti pasekti žinomą pasaką tik su judesiais. Koks tai linksmas žaidimas! Galima kurti visokias asociacijas, su dalykais, kuriuos vaikai pažįsta, pvz., metų laikai, gyvūnai, patirtys, kurias galbūt neseniai drauge patyrėte, ir tiesiog panagrinėti judesius, galimybes, atrasti, kaip tose situacijose galima judėti.
Galite kartu sukurti šokį pagal mėgstamiausią dainą.
Nepersistenkite įjungdami sunkią muziką, kad vaikai nesudirgtų. Kokybė visada yra labai svarbus dalykas. Negalime sakyti – ai, vaikams tiks. Vaikams dar svarbiau girdėti kokybišką muziką ir kokybiškus įrašus.
Kokiems vaikams patariate daugiau šokti?
Šokių užsiėmimai rekomenduojami visiems vaikams. Retai kuris ikimokyklinio amžiaus vaikas nemėgsta šokti. Ir jei ne vienokia šokio pamoka, tai kitokia jį tikrai sudomins. Jeigu pamokos vedamos žaidimo forma su mažiau technikos elementų, jos nepaprastai lavina vaiko fantaziją ir kūrybą. Vaikui nesuprantant, kad jis mokosi, lavinama kūno koordinacija, plečiamos jo judėjimo galimybės, stiprinimas pasitikėjimas savimi. Labiau techninės pamokos dažnai vaikams irgi patinka, nes ten vaikai jau gali džiaugtis būsimu rezultatu, pvz., aš esu balerina, šokėja. Tokio tipo užsiėmimai labai lavina ne tik kūną, laikyseną, tačiau ir discipliną. Visos šokio formos gali turėti pozityvių rezultatų vaikams tiek kūno formavimuisi, tiek emocijų valdymui, tiek saviraiškai, tad labai rekomenduoju išbandyti ir atrasti.
Gal šokiu gydomos konkrečios negalios?
Pati asmeniškai su neįgaliais vaikais nedirbau. Tačiau studijų metu teko matyti labai daug pavyzdžių ir darbų su neįgaliųjų grupėmis. Tikrai galiu pasakyti, kad rezultatai yra neįtikėtini. Muzikos ir šokio terapija dar nėra labai paplitusi Lietuvoje, tačiau tai tikrai daro stebuklus. Tai tikrai padeda vaikams nusiraminti, sumažėja pykčio priepuolių, tėvams tampa lengviau pasirūpinti savo vaikais. Pagerėja ne tik vaikučių su negalia emocijų valdymas, muzika bei šokis visiems vaikams padeda susidoroti su neigiamomis emocijomis.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žunalas“
