Trečiasis mėnuo – tarsi kūdikio paauglystė. Visko nori, nors dar negali; kūnas vis stipresnis, bet dar nekoordinuotas; emocijų tiesiog fontanai – čia juokas, čia ašaros. Kai sukanka 3 mėnesiai, manoma, kad kūdikis jau „pilnametis“ (tarsi sulaukęs 16 gimtadienio). Dauguma tėvų patvirtins tą patį – praeitas sunkiausias etapas. Paskui bus tik lengviau.
Trečiojo mėnesio pasiekimai
Pakeltą galvą išlaiko minutę. Jei 2 mėn. kūdikis, paguldytas ant pilvo, pakelia galvą 45° kampu (tarp veiduko ir pagrindo), tai 3 mėn. mažylis ne mažiau nei minutę tvirtai laiko iškėlęs galvą. Kampas tarp veiduko ir pagrindo gali siekti net 90° (nors nebūtinai). Sprando, pečių ir nugaros raumenys vis daugiau išsitiesia, todėl kūdikis gali toliau į priekį iškišti žastus ir tvirčiau remtis dilbiais. Dubens raumenys dar silpnučiai, todėl apatinė kūno dalis guli atsipalaidavusi.
Kasdien leiskite kūdikiui pagulėti ant pilvo. Tai puiki mankšta visoms raumenų grupėms. Kad tvirtėtų raumenukai, kartkartėmis palikite kūdikį ant kieto pagrindo – ant grindų patiesto kilimėlio. Trečiojo mėnesio pabaigoje kai kurie kūdikiai jau apsisuka „saulute“, pasiverčia nuo nugaros ant šono.
Sodinamas kilsteli ir galvą. Kai anksčiau tempdami už rankų bandydavote sodinti kūdikį, jo galvytė bejėgiškai nuknebdavo atgal. Dabar viskas kitaip, nes gerokai sutvirtėjo kūdikio kaklo raumenys. Sodinamo mažylio galva nebesvyra atgal – keliamas už rankų, jis bando kelti ir galvą.
Žinoma, jėgų dar per mažai, kūdikis negali išlaikyti galvos tiesios, kol visai atsisės. Sodinamas kūdikis jau truputį dirba ir kojomis – jas laiko sulenktas.
Pasodintas išlaiko galvą pusę minutės. Pasodintas ir prilaikomas už rankų kūdikis išlaiko galvą pakeltą net pusę minutės. Tai gana sunkus pratimas, todėl galvytė vis svirteli tai į vieną, tai į kitą pusę. Pasodinto kūdikio nugara sulinkusi kaip kabliukas, nes raumenukai dar per silpni, kad išlaikytų ją tiesią. Beje, jei paimsite kūdikį ant rankų horizontaliai, jo galvos nebereikės taip atidžiai prilaikyti, kaip anksčiau – ir neprilaikoma galvytė jau nebenulinks žemyn.
Pastatytas lenkia kojas. Įgimtos atsispyrimo ir žingsniavimo reakcijos jau turėtų būti išnykusios. Pastatytas ant abiejų kojų kūdikis jau nebeatsispiria ir nežingsniuoja (nebent retkarčiais), o sulenkia kojas. Jei 3 mėn. kūdikis pastatytas vis dar tvirtai įrėžia kojas, reikėtų pasitarti su gydytoju – galbūt padidėjęs jo raumenų tonusas.
Siekia ryškaus barškučio. Jei pakabinsite prieš kūdikio akis ryškų barškutį, mažylis jį kurį laiką stebės, o paskui pusiau atgniaužtą plaštaką ties žaislo link. Jei įdėsite kūdikiui į ranką barškutį, mažylis jį gana stipriai sugniauš ir galbūt bandys visaip judinti. Judesiai dar silpni ir nekoordinuoti, todėl barškutis bumbsi per galvą, iškrenta, o rankytės toliau skeryčiojasi. Tačiau sąmoningas noras kažką nuveikti su ryškiu žaisliuku rodo vaikučio tobulėjimą. Kūdikio plaštakos beveik visą laiką būna atpalaiduotos, pirštukai atgniaužti. Jei Jūsų 3 mėnesių mažylis vis dar dažnai laiko kumštukus sugniaužtus, pasitarkite su gydytoju.
Labai gerai sekioja akimis žaisliuką. Jau mėnesio kūdikis akimis fiksuoja ryškų barškutį ir bando jį sekioti žvilgsniu. Pamažu akių judėjimo amplitudė vis didėja. Jei būdamas mėnesio kūdikis žaisliuką sekė 45° kampu, tai dabar akis kraipo daug labiau – nuo vieno akies kampo iki kito. Paskui ryškų daiktą sukasi ir galvytė. Matyti, kad žaisliukas mažiuką tikrai domina, jo veidelyje atsiranda susidomėjusi išraiška, rankos ir kojos iš pasitenkinimo suspurda.
Meiliai šypsosi. Vieni kūdikiai pirmą kartą nusišypso mėnesio, kiti – dviejų. 3 mėn. kūdikio elgesį beveik nuolat lydi šypsena. Maždaug iki 6 mėn. kūdikis šypsosis, vos jį pakalbins bet koks žmogus. Tačiau mažylis niekada nesišypsos negyvam daiktui (nebent prieš jį pakabintumėte labai išraiškingą didelę portretinę nuotrauką ar rodysite didelį į žmogaus veidą panašų žaislą).
Kalba burkuodamas. Didėja garsų įvairovė, džiaugsmingai šūkauja, kartais jau garsiai juokiasi. Bendrauti su tokiu žmogučiu be galo gera, iš jo spinduliuoja tikras džiaugsmas, susidomėjimas. Kūdikio žodyne atsiranda gomurinis garsas „r-r-r-r“. Jis primena balandžio burkavimą, gurgėjimą. Kartais pasigirsta liežuvio užpakaliniai garsai, panašūs į „e-che“. Kai kurie kalbesni mažyliai jau pasako kažką panašaus į pirmuosius skiemenis: „ei-di“, „ė-vė“. Vaikutis kalba, kai gerai jaučiasi, sotus ir patenkintas guli ant nugaros, mato prieš save žaisliukus. Kalbančio kūdikio burnytė pilna seilių burbulų.
Trečiojo mėnesio fiziologija
Kaip ir per pirmuosius du mėnesius, kūdikis trečiąjį mėnesį priauga vidutiniškai 800 g (nuo 600 iki 1000 g). Per savaitę mažylis pasunkėja vidutiniškai 150–250 g.
Vaikutis per mėnesį paauga vidutiniškai 2,5–3 cm (nuo gimimo – apie 10 cm).
3 mėnesių kūdikio galvytės apimtis turėtų būti apie 38–42 cm, nuo gimimo ji padidėja vidutiniškai 5 cm. Momenėlis vis dar platus, jo plotis nuo 1,2 iki 2–3 cm.
Kūdikis turėtų valgyti 6 kartus per parą. Visiškai normalu, jei kūdikis pasirenka 5 ar 7 valgymų režimą, paprasčiausiai jis vienu kartu ne vienodai daug suvalgo.
Maisto kiekis, kurį kūdikis turėtų gauti per parą, apskaičiuojamas padalinus kūdikio svorį iš 6. Jei kūdikis sveria 6 kg, jis per parą turėtų suvalgyti 1 litrą maisto.
Kūdikio miego trukmė priklauso nuo individualių savybių, aplinkos, paveldėjimo, todėl patarimai apie kūdikio miegą – aptakūs. Standartiškai 3 mėnesių kūdikis miega apie 14–15 valandų per parą. Dauguma kūdikių jau gali išmiegoti visą naktį. Nereikėtų, jei nebūtina, trikdyti nakties miego valgymo pertraukomis. Dieną paprastai vaikutis miega 2–3 kartus, miego trukmė labai individuali. Kad geriau miegotų naktį, reikėtų nemigdyti vakare bent 3 valandas iki nakties miego. Jei vaikutis dar nesuvokė dienos-nakties ritmo, būtina jam padėti. Naktį reikia užtraukti užuolaidas, užgesinti šviesą, migdyti tyloje. Dieną turėtų būti šviesu, gali groti tyli muzika. Svarbu mažylį taisyklingai paguldyti: be pagalvėlės, saugiausia padėtis – ant šono. Jei sunkiai užmiega – pasupkite, paniūniuokite.
3 mėnesių kūdikiui labai svarbu barškučiai, pakabinami žaislai, sukučiai. Jei iki šiol žaisliukų neturėjote, dabar jau metas jų nupirkti. Kad kūdikis „plėstų akiratį“, nereikėtų jo visą laiką laikyti vienoje vietoje (tarkime, kėdutėje-gultuke). Vaikučiui bus smalsu, jei panešiosite jį po kambarius, o jei gyvenate viename – sukurkite kelias jo būdravimo zonas.
Pamažu silpsta įgimtas kūdikio imunitetas, gali pradėti trūkti vitamino D, geležies, todėl svarbu mažiuką profilaktiškai parodyti gydytojui, stebėti, ar neplinka pakaušiukas, nekamuoja prakaitavimas.
3 mėnesių kūdikiai neskiepijami jokia vakcina. Tegul pailsi iki 4 mėnesių.
Tėvai pastebi, kad sulaukę 3 mėnesių kūdikiai tampa gerokai ramesni, nes baigiasi varginantis dieglių etapas, nusistovi miego-valgymo-būdravimo ritmas, vis daugiau dalykų kūdikį domina.
Išmatų kiekis ir konsistencija yra skirtinga ne tik atskirų vaikų, bet ir to paties vaiko. Natūraliai maitinamų kūdikių išmatos geltonos, grietinės konsistencijos, jose gali būti varškės pavidalo gumulėlių. Dirbtinai maitinamų kūdikių išmatos paprastai tirštesnės, gelsvos spalvos, tačiau trečdalis dirbtinai maitinamų kūdikių tuštinasi žaliai. Abiejų grupių kūdikius pradėjus maitinti papildomu maistu, išmatos tampa rudomis. Jei išmatos labai skystos ir dvokiančios, kūdikis neramus, tuštinasi dažnai, išmatose pastebima gleivių ar kraujo, tai jau viduriavimas, kurio priežasčių gali būti labai daug. Tai gali nustatyti tik gydytojas.
„Mamos Žurnalas“
