Gerardas
Redakcijos kūdikiui Gerardui Caporkiui jau trys mėnesiai. Berniukas gimė 2006 metų sausio 24 dieną. Gerardo mama – 29 metų būsimoji gydytoja Jūratė, tėvelis Žilvinas – 31 metų statybos inžinierius. Gerardas – pirmais poros vaikas.
Privati medicina
Nors pati Jūratė studijuoja mediciną ir ketina tapti gydytoja, valdiška poliklinikų sistema jos nežavi. Jau vien tai, kad su kūdikiu tenka ilgai laukti eilėse, o pats vizitas pas gydytoją trunka tik keliolika minučių, Jūratei atrodo nepatogus. Ji pasirinko privačią pediatrę, kurią pasikviečia kartą per mėnesį, kad Gerarduką apžiūrėtų, pasvertų ir pagal grafiką paskiepytų. Jau užvesta Gerardo medicinos kortelė. Gydytojos vizitas užsitęsia nuo pusvalandžio iki valandos, nes dar reikia atsakyti į įvairius mamos klausimus. Pavyzdžiui, ar vartoti toliau vaistukus nuo pilvo pūtimo. (Dabar jau diegliai beveik nebekamuoja). Kadangi Gerardo atveju diegliai būdavo labai stiprūs, jam nepakako lašiukų ar arbatėlių. Teko griebtis pačios stipriausios priemonės – žvakučių.
Dabar Gerardukas sveria 5 kilogramus (priaugo 1 kilogramą 100 gramų) ir užaugo 4 centimetrus. Gydytoja džiaugiasi, kad jis vystosi pagal visas normas.
Pediatrė pastebėjo, kad žemokas raumenų tonusas, berniukas nenori laikyti galvos, todėl šį mėnesį rekomendavo lankyti masažą. Jūratė ir vėl pasirinko privačią mediciną. Jos pažįstama masažistė ateina į namus. Trečias–ketvirtas mėnuo – pats tinkamiausias laikas pradėti masažuoti kūdikius, anksčiau paprastai ir nerekomenduojama, nes vaikai būna labai gležni. Gerardui masažas nepatinka. Kadangi tik iš pradžių masažistė švelniai glosto ir plekšnoja, o vėliau pradeda maigyti, lankstyti raumenukus ir sąnariukus (net odelė parausta), berniukas įsiverkia. Pagailėjusi mama trumpam paima ant rankų, duoda krūtį, tačiau daug primaitinti negalima, nes masažuojamas kūdikis atpiltų. Paprastai iki masažo patariama bent valandą vaikui neduoti krūties. Taip su verksmais bei raminimais ir praeina seansas. Sunkiausia būna išmasažuoti pilvuką. Čia jau Gerardas rėkia „iš visos širdies“. Masažistė pastebėjo, kad 10 seansų gali ir neužtekti, ko gero, reikės 15.
Valerijonų vonios
Pirmaisiais mėnesiais Gerardo maudynės būdavo tikra kančia. Jūratė nutarė pabandyti maudyti valerijonų nuoviro vonioje. Tokia vonia ramina, atpalaiduoja raumenis. Gerardui iš karto patiko maloniai kvepiančios maudynės, tačiau po pirmojo karto poveikis buvo atvirkščias – paguldytas į lovą, jis dar ilgai žiūrėjo į gatve pravažiuojančių automobilių šviesas, gugavo, net nesiruošė miegoti. „Žinau, kad labai nedidelei daliai žmonių įvairių medikamentų ir fizioterapinių procedūrų poveikis būna šalutinis, ne toks, koks turėtų būti. Mintyse meldžiausi, kad tik mano vaikas nebūtų vienas iš jų. Laimei, po kitų maudynių jis gana greitai užmigo. Valerijonų šaknys padarė savo.
Gyvenamoji vieta – mamos glėbys
„Mūsų Gerardas tikras jautruolis, – šypsosi mama, – todėl visą laiką jis gyvena mano glėbyje. Išmokau gaminti pietus su juo po pažastimi. Kai pjaustydama bulves stipriau spusteliu tą ranką, kuria laikau sūnelį, jis nepatenkintas suurzgia. Negaliu iš rankų išleisti net ir žiūrėdama televizorių. O kai tik pasigirsta reklaminiai klipai, turiu keltis nuo sofos ir kviesti „baltam šokiui“ savo kavalierių. Prieš kelias dienas žiūrėjome „Penktadienio muzikos šou“, ir visą laidą prašokau su Gerarduku glėbyje. Net ir serialo „Rubė“ muzikiniai intarpai būna aktyvūs. Išgirdęs muziką Gerardas reikalauja, kad kelčiausi ir šokčiau“.
Pašokęs sūnelis iš karto „eina į pieno barą“ – patogiai įsitaiso mamos glėbyje ir žinda krūtį.
Svetimų žmonių glėbio berniukas nepripažįsta. Vienintelė išimtis – Jūratės sesuo Živilė, kuri ateina gana dažnai ir spėjo prisipratinti. Živilė turi ilgus garbanotus plaukus, ir jeigu juos papurto, Gerardas net sustingsta iš laimės. Tetos plaukai – vienas mėgstamiausių žaislų. Tiesa, akytėmis jau seka ir pliušinius žaisliukus, ant lempos pakabintus varpelius, tačiau į rankas dar nieko neima.
Daug žaisliukų Gerardui atnešė giminės bei tėvelių draugai. Šį mėnesį galima būtų vadinti didžiuoju palankynų mėnesiu. Kol mieste siautė gripas, pažįstami nesiryžo eiti lankyti naujagimio, o dabar būna tokių dienų, kai ateina net po kelis lankytojus: vieni – per pietus, kiti – vakare. Jūratė negali atsidžiaugti, kaip tai smagu. Dauguma lankytojų dovanų atneša drabužėlių. Tačiau visi jie turės palaukti kokį pusmetį. Mat žurnalo nuotraukose Gerardukas atrodo stambesnis ir didesnis, negu yra iš tikrųjų. „Oi, koks jis smulkutis, o žurnale jūs atrodote tokie riebūs“, – stebisi lankytojai.
Maitinimosi grafikas
Dieną Gerardas valgo tiksliai kas tris valandas. Deja, naktį nėra toks „tvarkingas“. Kartais tenka duoti krūtį ir kas valandą, pavyzdžiui, taip įvyko po Gerardo vardadienio šventimo. Tą naktį berniukas ištisai žindo krūtį. „Vakare su vyru suvalgėme tortą, matyt, pienas buvo saldesnis“, – sako Jūratė. Ji kalendoriuje pamatė, kad Gerardo vardinės švenčiamos net 3 kartus per metus, ir sako būtinai pasinaudosianti ta proga padaryti šeimai šventę. „Gerardas“ – tai drąsus, ryžtingas žmogus. Mama juokauja, kad kol kas vardo reikšmė nelabai atitinka sūnelio charakterį. Jam būdingesnė ne drąsa, o gudrumas. Migdydamasis ant mamos rankų, Gerardas iš karto pajunta, kai yra perkeliamas į lovelę.
Tėvams nepavyko sūnelio apgauti ir kitu atveju: didelėje dvigulėje lovoje vietoj mamos paguldžius žaislinį delfiną. Gerardas iš karto pajuto klastą ir pradėjo verkti. Jam labiausiai patinka miegoti tėvų lovoje, kai abu yra šalia. Savo lovytėje jis jau seniai nebemiega. Lovytė dienomis atlieka tik žaislų maniežo vaidmenį.
Pačios mamos mityba iki šiol labai apribota. Jūratė juokauja, kad ji dabar maitinasi taip, kaip vienerių metų kūdikis. Sau verdasi sriubą su mėsos kukuliais, troškina mėsytę, garuose ruošia daržoves. Nepaisant to, kad Gerarduko pilvo diegliai jau praeitis, būtina sveikai maitintis.
Darželio paieškos
Šį mėnesį Jūratė apsilankė poroje artimiausių lopšelių darželių. Ji buvo girdėjusi, kad vaiką reikia užrašyti į eilę nuo pat gimimo. Sulaukęs vienerių, Gerardas, ko gero, pradės lankyti lopšelį. Jūratei gydytojos profesija neleidžia mėgautis ilgomis motinystės atostogomis.
„Mamos žurnalas“
